Šienligė: požymiai, ją skatinantys veiksniai ir suvaldymo būdai

Šienligės rizika didėja dėl genetikos, jautraus imuniteto ir rūkymo ankstyvame amžiuje

Šienligė yra dažna liga. Dianos Polekhinos/Unsplash nuotrauka

Šienligė yra viena iš tų ligų, kuri kasmet kankina daugybę žmonių visame pasaulyje. Deja, atėjus pavasariui ir pradėjus žydėti gėlėms bei sprogti medžiams, ne visi žmonės gali ramiai džiaugtis bundančia gamta.

O patys didžiausi šienligės veiksniai yra genetika bei imunitetas. Būtent genetinės aplinkybės dažniausiai kaltos dėl to, kaip jautriai reaguojama į šienligę. Net keli genai yra siejami su padidėjusia šienligės rizika, o tarp jų yra ir tie genai, kurie aktyviai dalyvauja imuninės sistemos reguliavime bei atsake į alergenus^[1].

Deja, šienligės paveldimumas yra gan dažnas reiškinys. Atliekant įvairius tyrimus paaiškėjo, jog net nuo 33 iki 91 proc. žmonių paveldi tam tikrus genų skirtumus, kurie sukelia šią nemalonią alergiją. Tad jei šeimos nariai jau serga šienlige, didelė tikimybė, jog ja sirgs ir vaikai.

Tą patį galima pasakyti ir apie kitas alergijas. Žmonės, kurie serga astma, alerginiu dermatitu, egzema ar kitomis alergijomis, turi padidintą riziką, jog jiems pasireikš šienligė. Tai yra todėl, jog kai kurių žmonių imuninė sistema pernelyg jautriai reaguoja į alergenus ir sukuria palankią terpę alerginiam atsakui bei šienligės išsivystymui.

Be to, nemenką įtaką šios ligos atsiradimui ar sunkumui turi ir įvairūs aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, jautrumas šienligei gali padidėti dėl oro taršos, tabako dūmų ir kitų dirgiklių^[2]. Kalbant apie tabaką, reikia atsižvelgti ne tik į savo paties rūkymą, bet ir į tai, ar nėra šalia rūkančių asmenų. Tai ypač svarbu vaikystėje, nes pasyvaus rūkymo poveikis ankstyvame amžiuje rimtai kenkia mažamečiams ir padidina riziką, jog vėliau išsivystys šienligė.

Būklė taip pat blogėja, jeigu kasdien susiduriama su dideliais alergenais: galbūt gyvenama ten, kur yra labai daug žiedadulkių, kasdien dirbama su tam tikrais alergenais ir panašiai. Įtakos turi ir nosies takų bei kvėpavimo sistemos pažeidimas, kai alergenai lengviau patenka į organizmą ir taip galiausiai sukeliama alerginė reakcija.

Šienligės požymiai lengvai pastebimi: kankina čiaudulys, sloga, akių niežtėjimas

Šienligė yra gan dažna liga, dar žinoma kaip alerginis rinitas. Ja visame pasaulyje serga net iki 42 proc. gyventojų^[3]. Tad daugybė žmonių kasmet patiria itin nemalonius pojūčius, kurie gali kankinti visą pavasarį ir vasarą.

Tiesa, kenčiantys nuo šienligės pirmuosius požymius gali pastebėti ir kiek anksčiau. Dažniausi šienligės požymiai: čiaudulys, akių niežėjimas bei nuolatinė sloga^[4]. Taip pat dažnai pasireiškia uoslės sutrikimas, akių sausumas, galvos skausmas, apsunkintas kvėpavimas.

Šienlige sergantis asmuo, liesdamasis su alergenu (šiuo atveju žiedadulkėmis), priverčia dirbti savo imuninę sistemą, kuri klaidingai identifikuoja žiedadulkes kaip grėsmę. Tuomet imuninė sistema pradeda gaminti antikūną, vadinamą imunoglobulinu E (IgE), kad neutralizuotų menamą grėsmę. Šie antikūnai prisitvirtina prie tam tikros rūšies imuninių ląstelių, kurios randamos nosyje, akyse bei plaučiuose ir ilgainiui sukelia kai kurių baltymų išsiskyrimą, aktyvuojantį uždegimą ir šienligės simptomus.

Tiesa, verta atkreipti dėmesį, jog šienligės stiprumas kiekvienais metais gali būti vis kitoks. Tai priklauso nuo žiedadulkių ar kitų alergenų kiekio ore. Kitaip tariant, jei alergenų yra daugiau, simptomai sustiprėja, o jeigu jų yra mažiau, šienligė gali būti lengva ir vos pastebima. Dažnai žiedadulkių kiekį galima nuspėti pagal oro sąlygas: lietingu metu jos nuplaunamos, todėl aplinkoje lieka mažesnė žiedadulkių koncentracija, o per sausrą nuolat sklando ore ir daug smarkiau dirgina jautrių žmonių imuninę sistemą.

Šienligė dažnai pasireiškia dėl genetinių ir imuniteto aplinkybių. Simono Kadulos/Unsplash nuotrauka

Šienligę galima suvaldyti stiprinant imunitetą, naudojant oro filtrus ir pasitelkiant kvėpavimo pratimus

Visgi, nenorintys tiesiog susitaikyti su kasmetine alergija ir nuolat tikėtis vien lietingų orų, turi kelias išeitis, kurios gali padėti sumažinti šienligės simptomus ar išvis apie ją pamiršti. Imuninės sistemos stiprinimas gali turėti teigiamos įtakos reakcijai į alergenus, kad šienligės forma ir stiprumas laikui bėgant gali keistis.

Svarbu ir įvairūs gyvenimo būdo veiksniai. Pavyzdžiui, stresas gali sustiprinti jautrumą alergenams, o mankšta ir dieta kaip tik padeda pagerinti organizmo būklę. Siūlome įsidėmėti visus svarbiausius patarimus, kaip sumažinti šienligės simptomus:

• Venkite alergenų: kadangi šienligę sukelia žiedadulkės, stenkitės jų aktyvumo laikotarpiu dažniau likti patalpoje, o einant į lauką galbūt užsidėti kaukę ar vengti vietų, kuriose yra daugybė žiedų.
• Valdykite stresą: stresas gali pabloginti šienligės simptomus, todėl venkite stresinių situacijų, išbandykite meditaciją, raminančios muzikos klausimą, kvėpavimo pratimus ir kitus būdus, kurie gali padėti nusiraminti.
• Uždarykite langus: nors atėjui pavasariui norisi nuolat sėdėti su pravirais langais, tačiau taip į namus pateks žiedadulkės ir net viduje negalėsite pailsėti nuo jus varginančių alergenų.
• Naudokite oro filtrus: Hepa (didelio efektyvumo kietųjų dalelių) oro filtrai gali padėti pašalinti alergenus iš aplinkos, tad jie labai praverstų tiek namuose, tiek ir darbe.
• Vartokite antihistamininius vaistus: šie vaistai padeda sumažinti šienligės simptomus blokuodami histamino, išsiskiriančio alerginės reakcijos metu, poveikį. Žinoma, prieš pradedant vartoti bet kokius vaistinius preparatus, būtina pasitarti su gydytoju.
• Išmėginkite imunoterapiją: ji gali padėti sumažinti šienligės simptomus, kadangi sustiprina imuninę sistemą.

Be to, senstant šienligės simptomai irgi dažnai švelnėja, nes su amžiumi imuninetas tampa nebe toks dirglus įvairiems alergenams. Būtent todėl šienligė dažniausiai išsivysto vaikams ir jauniems suaugusiems, o ne pagyvenusiems asmenims.