Sužeidimai vasarą: kaip sumažinti jų riziką ir ką turėti vaistinėlėje

Firmus Medicus -

Dažniausi vasaros nusiskundimai – nubrozdinimai, įsipjovimai ir nudeginimai

Labai svarbu tinkamai pasirūpinti sužeidimais. Dianos Polekhinos/Unsplash nuotrauka

Vasara – tas metas, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gryname ore ir noriai griebiasi aktyvesnės veiklos. Tačiau nepaisant to, jog įvairi aktyvi veikla ir buvimas lauke yra sveikintinas žingsnis, galvojant apie savo fizinę ir psichologinę būklę, tai taip pat gali prišaukti įvairius nelaukiamus sužeidimus. Tad svarbu apgalvoti, kokių priemonių reikia turėti vaistinėlėje ir kaip sumažinti susižeidimo riziką.

Todėl „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė pataria, kaip pasirūpinti žaizdomis ir ko susižeidus pirmiausiai reikėtų ieškoti savo namų vaistinėlėje. Pirmiausia, žinoma, reikėtų pagalvoti apie priemones nusibrozdinus, nusideginus ar įsipjovus. Tokie sužeidimai yra vieni dažniausių, kadangi vasarą aktyviai sportuojama, užsiimama įvairia veikla lauke. E. Ramaškienė sako[1]:

„Prasidėjus vasarai išties padaugėjo klientų, besikreipiančių dėl nusibrozdinimų nukritus nuo dviračio ar paspirtuko, nusideginus grilinant maistą ar įsipjovus sodininkaujant. Artėjant ilgajam savaitgaliui skatiname žmones užbėgti nelaimei prieš akis ir pasikartoti žinias, kaip prižiūrėti žaizdas, bei pasitikrinti, ar jų namų vaistinėlėje yra būtiniausios pirmosios pagalbos priemonės.“

Atsiradus tokiam sužeidimui, net jei jis ir atrodo labai menkas, žaizdą reikėtų kuo skubiau nuplauti po tekančiu vandeniu. Tuomet ją reikia švelniai nusausinti ir dezinfekuoti specialiomis priemonėmis. Tiesa, dezinfekavimas atliekamas laikantis tam tikrų taisyklių.

Jei susižeidžiama smarkiai, dezinfekuoti galima tik žaizdos kraštus, o pilti dezinfekcinę priemonę tiesiai ant žaizdos galima tik tuo atveju, jei ji negili, pvz., žmogus tiesiog nusibrozdino. Pasak farmacininkės, jei dezinfekcinė priemonė bus pilama ant gilios žaizdos, taip galima pažeisti audinius, itin suerzinti žaizdą ir tokiu atveju gijimas bus tik dar sunkesnis.

Po dezinfekavimo sužeistą vietą reikėtų aprišti tvarsčiu arba užklijuoti pleistru, kuris turėtų būti keičiamas kartą per parą, drauge patepant žaizdą specialiu tepalu. Tiesa, naktį jokių tepalų geriau nedėti, nes taip žaizda pailsi nuo priemonių ir gyja natūraliai, į ją lengviau patenkant orui. Tad naktį užtenka pridengti sužeidimą švariu tvarsčiu ar pleistru. O pačių tvarsčių galima nebenaudoti tada, kai žaizda apgyja ir atsiranda šašas.

Būtina nepamiršti naudoti apsauginį kremą nuo saulės. BATCH by Wisconsin Hemp Scientific/Unsplash nuotrauka

Taigi, vasaros metu vaistinėlėje turėtų būti priemonių žaizdų dezinfekavimui, tvarsčių, pleistrų ir tepalų žaizdoms. Tikėtina, jog užsiimantiems aktyvesne veikla per šiuos tris mėnesius jų prireiks ne sykį. Be to, rekomenduojama turėti priemonių nuo nudegimų – tiek odos nudegimų pernelyg neatsargiai ar ilgai mėgaujantis tiesioginiais saulės spinduliais, tiek ir nudegimų dėl neatsargiai gaminamo maisto gamtoje ar panašių nelaimių.

Tiesa, nudegimų dėl saulės galima itin lengvai išvengti – tereikia reguliariai teptis apsauginiu kremu nuo saulės. Jį reikia tolygiai paskirstyti ant odos likus 20-30 minučių iki ėjimo į lauką ir nepamiršti iš naujo užsitepti kas kelias valandas.

Komplikacijas aplenkti padės gera higiena

Nepaisant to, jog dažnu atveju įvairūs kasdieniai sužeidimai atrodo pakankamai nerimti, jog nebūtų jokio reikalo kreiptis į medikus, tačiau komplikacijų tikimybė vis tiek išlieka. Tinkamai neprižiūrint žaizdos komplikacijos gali išplisti ir pažeisti gilesnius audinius, t. y., raumenis, kaulus ar net užkrėsti kraują.

Ką reiškia netinkama priežiūra? Komplikacijų tikimybė smarkiai išauga, jei žaizdą nedezinfekuojama arba tvarsčiai keičiami rečiau nei kartą per parą. Bėdų gali kilti ir nesaugant sužeidimo nuo aplinkos poveikio, pvz., laikant žaizdą neaptvarstytą ir paliekant ją susidurti su visais aplinkos nešvarumais, nors ji dar nėra apgijusi ir nėra užsidėjęs šašas.

E. Ramaškienė perspėja, jog pastebėjus pakitimus žaizdoje reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ji taip pat paaiškina, kokie požymiai gali rodyti, jog žaizda negyja taip, kaip turėtų:

„Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas – pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai. O neprižiūrimos pūliuojančios žaizdos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu – sepsiu, kuris pasireiškia kūno temperatūros sumažėjimu, bendru silpnumu, odos blyškumu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu.“

Norint išvengti tokių problemų, prie žaizdos reikia liestis tik gerai nusiplovus rankas. Be to, ji turi būti kartą per parą sutvarstoma ir naujo, o kol gyja ją reikia saugoti nuo šiurkštaus sąlyčio su aplinka bei bakterijų patekimo.

Sužeidimų rizika smarkiai sumažės, jei nepamiršite saugaus elgesio

Žinoma, nepaisant to, jog itin lengva turėti pilną vaistinėlę priemonių nuo dažniausių sužeidimų, vargu ar kas nors nori susižeisti. O daugelio žaizdų galima išvengti tiesiog saugiau elgiantis sportuojant ar užsiimant kita veikla. Štai viena iš dažniausių problemų, su kuriomis tenka susidurti medikams, yra rimti sužeidimai, įvykę dėl neatsargaus paspirtukų naudojimo. Rimtos nelaimės ypač tyko elektrinių paspirtukų naudotojų ar jų kelyje pasitaikiusių pėsčiųjų, kadangi tokie eismo dalyviai išvysto kur kas didesnį greitį nei paprasti paspirtukininkai.

Paspirtukininkai patiria sunkius sužalojimus, o dažnai sužaloja ir pėsčiuosius. Okai Vehicles/Unsplash nuotrauka

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja ortopedė-traumatologė Rūta Banytė sako, jog traumatologai gali išskirti dvi vis dažnesnes pacientų grupes, kurioms prireikia rimtos pagalbos: paspirtukų vairuotojus ir jų kliudytus pėsčiuosius. Ji aiškina[2]:

„Pirmuoju atveju didžiąją dalį sužalojimų sudaro galvos traumos – nuo nestiprių sukrėtimų iki rimtų sužeidimų, kartais prireikia net neurochirurgų įsikišimo. Be galvos traumų, dažnai pasitaiko ir viršutinės kūno dalies galūnių, rečiau – apatinių galūnių lūžių. Be išties sudėtingų traumų, paspirtukų vairuotojus į gydymo įstaigas dažniausiai atveja patempti raiščiai ar sausgyslės, jų plyšimai ir, žinoma, įvairūs nubrozdinimai, sumušimai.“

Tuo tarpu pėstieji dėl susidūrimo su dideliu greičiu lekiančių elektrinių paspirtukų dažnai patiria judamojo aparato sužalojimus, sumušimus, nubrozdinimus. Gydytoja ortopedė-traumatologė teigia:

„Gerai, jei tokie susidūrimai ar griuvimai baigiasi nežymiais sumušimais ar patempimais, kuriuos galima greitai išgydyti ir nelieka didesnių padarinių. Tačiau kai kurios dėl paspirtukų patiriamos traumos gali baigtis itin skaudžiai, o jų pasekmės jaučiamos visą gyvenimą. Didžiausią grėsmę kelia galvos ir smegenų, taip pat judamojo aparato sužalojimai, dėl kurių žmonės net gali likti neįgalūs. Skaudžiausia, kad su tokiomis traumomis pas gydytojus atvyksta jauni darbingo amžiaus žmonės, kuriems prieš akis visas gyvenimas.“

Šių traumų nebūtų tiek daug, jei paspirtukininkai nelėktų dideliu greičiu, įvertintų eismo sąlygas ir važiuotų pagal taisykles. Be to, būtina nepamiršti ir kitų saugumo priemonių, tokių kaip šalmas ar specialios apsaugos keliams bei alkūnėms. Šalmą reikėtų dėvėti ir paprastais paspirtukais važiuojantiems vaikams, tačiau net ir šiuo atveju tėvai ar patys vaikai dažnai pamiršta apie saugumą, o tada įvyksta nelaimės.

Be to, vasarą itin svarbu apmąstyti ne tik sužeidimų prevencijos ir gydymo klausimus, bet ir kitus sveikatos aspektus. Pavyzdžiui, karštomis dienomis būtina išgerti kuo daugiau vandens ir stengtis per ilgai nebūti kaitrioje saulėje. Kiek vandens išgerti priklauso nuo žmogaus fizinio aktyvumo, sudėjimo ir kitų aspektų, tačiau vis tiek pasistenkite po ranka turėti gertuvę ir reguliariai iš jos gerti, net jei atrodo, kad nejaučiate troškulio.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e