Šveicarų natūropatas siūlo įkurti neskiepytųjų kraujo banką

Firmus Medicus -

G. D. Pietra nori įkurti vakcinomis „neužteršto“ kraujo banką

Vakcinų skeptikai siekia įkurti „neužteršto“ kraujo banką. Nguyen Hiep/Unsplash nuotrauka

Net ir nurimus COVID-19 atgarsiams daugumoje pasaulio šalių, vis dar netyla kalbos apie koronaviruso vakcinas ir galimą jų žalą organizmui. Štai šveicarų natūropatas, alternatyvios medicinos šalininkas, George'as Della Pietra, kuris mano, jog pasaulinė vakcinacija nuo koronaviruso yra „amžiaus nusikaltimas“, o mRNA vakcinos „užteršia“ kraują, ėmėsi naujo, itin rimto siekio. Jis nori įkurti neskiepytųjų kraujo banką, kuriame donorais galėtų tapti tik tie asmenys, kurie nebuvo vakcinuoti.

Netradicinės medicinos ekspertas mano, kad skiepytų individų kraujas yra kenksmingas, o į pavojų stumiamas yra net ir nevakcinuotas asmuo, kuriam prireikus skubios medicininės pagalbos, operacijos metu yra perpilamas skiepyto donoro kraujas.

Siekiant išvengti tokio pavojaus, šveicarų natūropatas siekia įkurti organizaciją „Safe Blood Donation“, kuria norima suvienyti neskiepytus kraujo donorus. Vis dėlto, susiduriama su teisinėmis, etinėmis ir tiesiog praktinėmis problemomis.

Vis daugiau žmonių susimąsto, jog nori „švaraus“ kraujo

Medikai, farmacininai, Raudonasis kryžius vieningai teigia, kad vakcinuotų žmonių kraujas yra saugus naudoti potencialiems recipientams. Tačiau skeptikai tiki, kad vakcinos yra sukurtos taip, kad organizme sukeltų imuninį atsaką, o tai kelia pavojų.

Natūropato G. Dellos Pietro teigimu, būtent baimė dėl mRNA technologijos pagalba sukurtos vakcinos nuo koronaviruso verčia kai kuriuos prieš vakciną nusiteikusius asmenis baimintis, jog patekus į ligoninę ir prireikus staigios pagalbos perpilant kraują, asmuo gaus, jo įsitikinimu, užterštą kraują.

„Gaunu šimtus laiškų, kuriuose manęs klausiama: „Ar turite kraujo, nes po trijų savaičių manęs laukia operacija“. Norime būti platforma žmonėms, kurie nori laisvai rinktis kraujo donorus. Nesvarbu, ar jie mano, kad vyksta tikra sąmokslo teorija, Naujoji pasaulio tvarka, ar tiesiog sako: „Aš tiesiog nenoriu dėl kokių nors priežasčių“, – sako natūropatas[1].

Nors donorų kraujas testuojamas, tačiau vakcinuotųjų neatskiriamas nuo nevakcinuotų

Skirtingais duomenimis, pasaulyje daugiau nei pusė gyventojų yra paskiepyti viena iš aštuonių pagrindinių COVID-19 vakcinų. Nors neseniai aprimusi pandemija vis dar kursto įvairias diskusijas ir teorijas, vakcinų skeptikai nerimauja ne tik dėl vakcinų nuo koronaviruso, bet ir dėl kitų skiepų, kuriais galimai yra paveikiamas donorų kraujas.

Iš tiesų, kraujo donorystės metu, vakcinuotų ir ne individų kraujas nėra kažkaip išskiriamas ar identifikuojamas. Kraujas yra tiesiog testuojamas dėl kelių pagrindinių ligų: hepatito B, hepatito C, ŽIV-1 ir ŽIV-2, HTLV-I ir HTLV-II, sifilio, Vakarų Nilo viruso, taip pat kai kurių ligų, kurios yra aktualios pagal geografinę vietą.

Kraujo centrai bei ligoninės, išskyrus mokslinius tyrimus, nesaugo duomenų, ar donorai buvo užsikrėtę COVID-19, taip pat ir dėl to, ar donorai buvo skiepyti nuo viruso. Tam nėra ir jokio reikalavimo.

„Maisto ir vaistų administracija (FDA) nustatė, kad pavojaus saugumui nėra, todėl nėra priežasties ženklinti vienetus“, – sako AABB, ne pelno siekiančios JAV organizacijos, kurios veikla susijusi su transfuziologine medicina ir ląstelių terapija, vyriausioji medicinos specialistė daktarė Claudia Cohn[2].

FDA net nerekomenduoja reguliariai tikrinti kraujo donorų dėl koronaviruso. Nėra žinoma, kad kvėpavimo takų virusai plinta perpilant kraują, o visame pasaulyje nebuvo užregistruota atvejų, kad COVID-19 virusas būtų perduotas per kraują.

Visi donorai tiesiog turi būti sveiki ir atsakyti į pagrindinius klausimus, o surinkti kraujo vienetai, prieš paskirstant juos ligoninėms, yra ištiriami tik dėl anksčiau minėtų užkrečiamųjų ligų.

Medicinoje praktikuojama ir tikslinė donorystė, tačiau tuomet, kai tai indikuoja specifinės asmens sveikatos priežastys, pavyzdžiui, reta kraujo grupė, sutampanti tik su vienu iš tėvų.

Tikslinės donorystės praktiką siekiantis pakeisti natūropatas G. Della Pietra teigia, kad įkūrus „Safe Blood Donation“ platformą, jos nariai galėtų mokėti pradinį 50 eurų įstojimo mokestį, o vėliau kasmet mokėtų po 20 eurų. Taip būtų užtikrinama, kad prireikus medicininių intervencijų, jie gaus „švaraus“ kraujo.

„Kai tik turėsime pakankamai narių daugumoje šalių, mūsų nepavyks apeiti, ir leiskite jums pasakyti – esame pakeliui į šio tikslo pasiekimą“, – sako G. Della Pietra.

„Švaraus“ kraujo paklausa auga. National Cancer Institute/Unsplash nuotrauka

Neįmanoma nei teisiškai, nei etiškai pasirinkti kraujo donoro

„Mes tikrai žinome apie pacientus, kurie atsisakė skiepytų donorų kraujo“, – sako daktarė Julie Katz Karp, vadovaujanti kraujo banko ir transfuziologijos programai JAV, Filadelfijos Thomo Jeffersono universiteto ligoninėje.

Amerikos Raudonojo kryžiaus atstovė spaudai Emily Osment teigia, kad jos organizacija sulaukė klientų, susirūpinusių, jog paskiepytų donorų kraujas gali būti „užkrėstas“, klausimų, tačiau pabrėžia, kad COVID-19 vakcina, kuri suleidžiama į raumenis arba po jais esantį odos sluoksnį, necirkuliuoja kraujyje.

JAV, Ajovos valstijoje įsikūrusio kraujo centro „Impact Life“ vyriausiasis daktaras Luisas Katzas teigia, kad jis yra girdėjęs apie pacientus, prašančius neskiepytų donorų kraujo, tačiau patvirtina, kad ligoninių atsakymas buvo neigiamas.

„Nežinau nė vieno, kuris būtų sutikęs su tokiu prašymu, nes tai būtų mediciniškai nepagrįstas prašymas“, – sako L. Katzas.

Pacientai iš tiesų gali laisvai atsisakyti kraujo perpylimo dėl bet kokios priežasties, tačiau sunkiose situacijose, gelbstint gyvybes, dažnai reikia naudoti bet kokį turimą kraują. Problema dažniau tampa bendras kraujo trūkumas, o ne specifiniai pageidavimai, kuriuos vykdant, gali būti atverta visa Pandoros skrynia.

Be to, ir ankstesnės sveikatos sistemos krizės kėlė susirūpinimą dėl donorų kraujo: praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje AIDS epidemijos išgąsdinti recipientai nenorėjo, kad kraujas būtų duodamas iš tokių miestų kaip San Franciskas, kur gyveno daug homoseksualų.

Net ir dabar kai kurie recipientai reikalauja neimti kraujo iš tam tikrų rasių ar etninių grupių, net tikėjimo, žmonių. Vis dėlto, donorų kraujas yra anonimiškas, bet koks donorystės aktų pakeitimas reikštų naujus teisinius reglamentus ir medicininę politiką, kurioje kraujas taptų produktu, pasirenkamu pagal donoro sveikatos būklę, rasę, amžių, lytį, mitybos būdą.

Abejonės dėl kraujo tinkamumo išaugo po COVID-19 pandemijos. Myriam Zilles/Unsplash nuotrauka

Atsisakius perpilymo, atsakomybę prisiima pacientas

Medikai nėra įpratę susidurti su pacientais ar jų artimaisiais, kurie atsisako kraujo perpylimo ar gydymo dėl COVID-19 įsitikinimų. Situacija dar keblesnė tampa, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus, būtina reaguoti greitai, tačiau svarbu nepažeisti ir paciento įsitikinimų. Ypač jautri yra ir mažamečių gydymo tema.

Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo Naujosios Zelandijos kūdikio, praminto „Baby W“, byla, kurioje teismas nustatė laikinąją globą kūdikiui po to, kai jo tėvai atsisakė vaiko gyvybės išsaugojimui būtino kraujo perpylimo iš donorų, paskiepytų nuo COVID-19[3].

Šešių mėnesių kūdikiui reikėjo skubios gyvybę gelbstinčios širdies operacijos, kuri būtų buvusi neįmanoma be donorų kraujo, bet tėvai atsisakė kraujo iš vakcinuotų donorų: jų nesutikimas buvo grindžiamas baime, kad vakcinos baltymai pateks į kūdikio imuninę sistemą ir jai pakenks.

Įprastai, tėvai prisiima atsakomybę dėl savo atžalų gydymo, tačiau negali atsisakyti gyvybę gelbstinčio gydymo. Šiuo atveju, tėvai norėjo gydyti savo kūdikį, sutiko su gydytojais dėl operacijos ir pripažino, kad ji yra neatidėliotina, bet nenorėjo gauti kraujo iš skiepyto donoro, nors patikrinti šios informacijos neįmanoma.

Tai teisiškai ir etiškai kebli situacija, nes medicinos principas diktuoja, kad medikai turi atkreipti dėmesį į pacientų nuomonę, pasaulėžiūrą ir vertybes. Pavyzdžiui, vienas iš dažnų nesutarimų šaltinių yra prieštaringos religinės vertybės. Gydytojai turėtų stengtis patenkinti šiuos prašymus, net jei jie nesutinka su jais, bet yra ribos, kurių peržengimas kertasi ne tik su moralinėmis nuostatomis, bet ir su teise ar net logika.

Religiniai įsitikinimai gali diktuoti atsisakymą kitatikio donoro kraujo. Veganas gali būti įsitikinęs, kad visavalgio donoro kraujas neigiamai paveiks jo sveikatą.

Tačiau praktikoje, patikrinti iš kur kraujas atkeliavo, nėra įmanoma. Kraujo perpylimo sau ar savo atžalai atsisakantis asmuo, tuomet visas sveikatos rizikas prisiima sau, nes nesant galimybių patikrinti kraujo ištakų, medikų paskirto gydymo atsisakoma. O scenarijų, kuriais paciento įgeidžiai negali būti įgyvendinami praktiškai – gausybė.

Pacientas gali reikalauti nevakcinuoto kraujo donoro ar, pavyzdžiui, širdies donoro, kuris visą gyvenimą atidžiai rūpinosi savo sveikata, tačiau galimybės užtikrinti tokio reikalavimo nėra. Medicinoje svarbu atsižvelgti į sergančio asmens moralę ir įsitikinimus, tačiau esant pavojingai situacijai, medikų prioritetu tampa gyvybės išsaugojimas.

Šveicarų natūropato siūlymas steigti nevakcinuotų kraujo banką – intriguojanti idėja, kurios įgyvendinimas praktikoje kelia daugybę klausimų. Jeigu toks kraujas būtų saugomas privačiame kraujo banke, kaip prireikus, staiga jis patektų į valstybines ligonines? O logistiniai klausimai dar nėra viskas.

Toks leidimas pasirinkti tiesioginius donorus atitinka dalies pacientų asmenines pažiūras ir padeda užkirsti kelią nerimui dėl sveikatos, tačiau nereguliuojamas įstatymų, gali prisidėti kuriant pavojingą precedentą, skatint diskriminacinius įsitikinimus ir plečiant konspiracinių teorijų mastus dėl organų donorystės.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e