Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra: mobiliųjų telefonų spinduliuotė - 1 klasės kancerogenas

Firmus Medicus -

Moksliniai tyrimai atskleidžia ryšį tarp smegenų auglių ir mobiliųjų telefonų naudojimo


Mobiliųjų telefonų keliama radijo dažnio spinduliuotė – daugelio neurologinių susirgimų priežastis.

Mobiliųjų telefonų ir virtualiosios realybės prietaisų naudojimas dramatiškai auga, ypač tarp jaunimo. Nors ne kiekvienas iš mūsų tai įsivaizduoja, tačiau smegenys yra labiausiai nuo mobiliųjų telefonų kenčiantis organas, kurie, dedami prie galvos, skleidžia radijo dažnio spinduliuotę ir taip sukelia daugelį neurologinių susirgimų. 

Fernandez ir kt.[1] atliktas tyrimas parodė, kad smarkiai padidėjo šių prietaisų, ypač virtualiosios realybės įrangos, radijo dažnio spinduliuotė.

Kadangi bevielio radijo dažnio spinduliuotės poveikis yra nematomas, o vystymasis trunka ilgą laiką, ryšys su smegenų augliais vis dar yra atmetamas.

Vis dėlto, moksliniai tyrimai rodo, kad mažo galingumo nejonizuojančio radijo dažnio spinduliuotė gali pažeisti nervų ląsteles ir sukelti žalą DNR, per reaktyviąsias deguonies rūšis ir galbūt kitus mechanizmus. Daugybė išsamių epidemiologijos tyrimų ir ilgalaikė metaanalizė jau pradėjo sieti mobiliųjų telefonų naudojimą su gerybiniais ir piktybiniais smegenų augliais.

Epidemiologiniai duomenys ir pagrindiniai mokslo tyrimai vis labiau patvirtina reikšmingą ryšį tarp ilgalaikio mobiliųjų telefonų naudojimo ir ipsilateralinių (tos pačios pusės) smegenų navikų. „Interphone Study Group“ (2010), Hardell (2013, 2015, 2017) ir Coueau (2013) atlikti tyrimai parodė statistiškai reikšmingą smegenų auglių kiekio padidėjimą per 10 metų, naudojant mobiliuosius telefonus. Kuo jaunesnis žmogus pradeda naudotis mobiliuoju telefonu, tuo stipresnė asociacija.

Jų tyrimai rodo, kad, mobilųjį telefoną naudojant 10 metų, rizika padvigubėja, o naudojant 25 metus – patrigubėja. Šiuo metu, statistinių duomenų dėka, matomas gerybinių smegenų auglių padidėjimas JAV, Švedijoje ir Italijoje. 

Smegenų vėžio augimas ypač ryškus tarp jaunimo

Remiantis Amerikos Smegenų auglių asociacijos (ABTA) duomenimis, tarp 0-19 metų jaunuolių, smegenų navikai yra dažniausiai paplitęs vėžys, po jų seka sėklidžių vėžys ir leukemija.[2] Inskip (2010) tyrimas[3] rodo, kad smegenų navikų kiekis išaugo ir 20–29 metų amžiaus žmonėms.

2016 m. „Emarketer“ atlikta ataskaita[4] atskleidžia, kad maždaug 75% 12-17 metų paauglių turėjo išmanųjį telefoną. Redmayne (2013) išanalizavo mobiliųjų telefonų naudojimą tarp jaunimo Naujojoje Zelandijoje. Ji nustatė, kad per 4 metus maždaug 6% dalyvių pasiekė 1640 valandų ribą, kuri padidins smegenų auglių riziką maždaug 3,77 karto. Savo analizę ji pagrindė „Interphone“ tyrimo rezultatais po 10 metų telefonų naudojimo ir taip pat apžvelgė Hardell atvejo kontroliuojamus gliomos tyrimus, kurie rodo 3–4 kartus padidėjusią smegenų auglių riziką ilgalaikio telefonų naudojimo metu.

2018 m. CDC ataskaita rodo vaikų vėžio atvejų skaičiaus padidėjimą nuo 2001 m. iki 2014 m. Jie nustatė, kad „padažnėjo limfomos, skydliaukės, smegenų, inkstų ir kepenų vėžio atvejų bei sumažėjo melanomų“.[5][6][7] 

Anglijoje ir Prancūzijoje pagausėjo smegenų vėžio atvejų

Neseniai atliktame dr. Alasdair Philips tyrime (2018 m.)[8] buvo apžvelgta daugiaformės glioblastomos sergamumą 1995–2015 m. Tyrimas atskleidė „ilgalaikį ir statistiškai reikšmingą daugiaformės glioblastomos (GBM) ASR padidėjimą visais amžiaus tarpsniais. GBM ASR padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 2,4 iki 5,0.“ Mokslininkai padarė išvadą:

Padidėjimo negalima visiškai paaiškinti žemesnio laipsnio navikų skatinimu, paprasčiausiu atsitiktinumu ar patobulintais diagnostikos metodais, nes tai daro įtaką specifinėms smegenų sritims ir tik vieno tipo smegenų navikams. Nepaisant didelių skirtumų, susijusių su amžiumi, procentinis padidėjimas yra panašus visose amžiaus grupėse, o tai rodo, kad dėl to gali būti kalti paplitę aplinkos ar gyvenimo būdo veiksniai.

Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra „Santa Publique France“ pranešė,[9] kad nuo 1990 iki 2018 m. smegenų navikų glioblastomos atvejų padaugėjo keturis kartus. Dr. Marc Arazi savo tinklalapyje pasklebė ataskaitos vertimą į anglų kalbą.[10]

2019 m. spalio 25 d. Prancūzijos vyriausybė išleido pranešimą spaudai,[11] kuriame paprašė piliečių sumažinti savo mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį, taip pat paprašė gamintojų sukurti telefonus, kurių radijo dažnio emisija būtų mažesnė. Tai buvo akivaizdus atsakas į dabar skaidrius jų pačių sveikatos agentūros duomenis.

Nacionalinė mobiliųjų telefonų ir vėžio toksikologijos ataskaita patvirtina ryšį tarp mobiliųjų telefonų ir vėžinių susirgimų

Nacionalinė toksikologijos programos ataskaita apie mobiliuosius telefonus ir vėžį [12] rodo akivaizdžius mobiliųjų telefonų spinduliuotės kancerogeninio poveikio širdies navikams įrodymus ir reikšmingą ryšį su smegenų navikais.

10 metų trukęs ir 25 mln. dolerių kainavęs NIEHS tyrimas patvirtina ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir smegenų auglių, taip pat kitų navikų (kasos, antinksčių šerdies). Fizikai nebegali paneigti, kad nejonizuojančioji spinduliuotė kenkia tik tuo atveju, jei ji šildo audinį. Platesnę NTP tyrimo analizę ir nuorodas galima rasti „Physicians for Safe Technology“ puslapyje.[13]

Tyrėjai ragina mobiliųjų telefonų spinduliuotę priskirti 1 klasės kancerogenui

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), priklausanti Pasaulio sveikatos organizacijai, 2011 m. priskyrė nejonizuojančiąją spinduliuotę iš mobiliųjų telefonų ir kitų belaidžių prietaisų kaip 2B klasės galimą kancerogeną, daugiausiai pagrįsdami tokį žingsnį smegenų navikų tyrimais. Atsižvelgdami į naujus mokslinius įrodymus, tyrėjai paragino pakeisti IARC belaidžio radijo dažnio klasifikaciją iš galimo 2B klasės kancerogeno į 1 klasės kancerogeną.[14]

Dr. Lennart Hardell ir Michael Carlberg atliktas NTP tyrimas rodo akivaizdžius vėžio požymius, todėl IARC turėtų jį priskirti prie 1 grupės žmonių kancerogenų. 2018 m. spalio mėn. šie mokslininkai paskelbė išsamius savo studijos rezultatus.[15] Jie teigė:

Mes darome išvadą, kad yra aiškių įrodymų, jog radijo dažnių spinduliuotė yra žmogaus kancerogenas, sukeliantis gliomą ir vestibulinę švanomą (akustinę neuromą). Yra keletas įrodymų apie padidėjusią skydliaukės vėžio išsivystymo riziką ir akivaizdžių įrodymų, kad radijo dažnių spinduliuotė yra daugialypis kancerogenas. Remiantis IARC monografijų preambulėmis, radijo dažnių spinduliuotė turėtų būti klasifikuojama kaip kancerogeninė žmonėms, 1 grupės.

Naujausi moksliniai straipsniai, atspindintys šią problemą

Žemiau pateiktiame mokslinių tyrimų sąrašą, kuris įrodo padidėjusią gerybinių smegenų auglių, tokių kaip akustinė neuroma (vestibulinė švanoma), riziką:

  • JAV Nacionalinės toksikologijos programos techninių ataskaitų apie toksikologijos ir kancerogenezės tyrimų su žiurkėmis, veikiamomis viso kūno 900 MHz radijo dažnio spinduliuote, ir pelėmis, paveiktomis viso kūno 1 900 MHz radijo dažnio spinduliuote, komentarai. (2018 m.)[15]
  • Pokalbių mobiliuoju telefonu ar virtualios realybės belaidės spinduliuotės sugertis vaikui, palyginti su suaugusiojo smegenimis ir akimis. (2018 m.)[1]
  • Smegenų navikai: padidėjęs daugiaformis glioblastomos dažnis Anglijoje 1995–2015 m., rodo neigiamą aplinkos ar gyvenimo būdo veiksnį. (2018 m.)[8]
  • Mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų navikai: tikra asociacija? (2017 m.)[16]
  • Mobiliųjų telefonų bei belaidžių telefonų naudojimo ir gliomos rizikos įvertinimas, remiantis Bradfor Hill požiūriais nuo 1965 m., susijusius su asociacija ar priežastiniu ryšiu. (2017 m.)[17]
  • Mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų auglių rizika: sistemingas ryšys tarp studijų kokybės, finansavimo šaltinio ir tyrimų rezultatų. (2017 m.)[18]
  • Naudojimasis mobiliuoju telefonu ir intrakranijinių bei seilių liaukų navikų rizika – metaanalizė. (2017 m.)[19]
  • Ryšio tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir gliomos rizikos metaanalizė. (2016 m.)[20]
  • Mobiliojo telefono spinduliuotė sukelia smegenų auglius ir turėtų būti klasifikuojama kaip tikėtinas kancerogenas žmonėms. (2015 m.)[21]
  • Mobiliojo telefono spinduliuotė: fiziologiniai ir patofiziologiniai aspektai. (2015 m.)[22]
  • Pasaulio sveikatos organizacijos IARC kancerogeninę riziką žmonėms vertinančios monografijos. (2013 m.)[23]
  • Mobilieji telefonai ir galvos navikai: kritinė atvejo kontrolės epi tyrimų analizė. (2012 m.)[24]
  • Mobilieji telefonai ir galvos navikai: priežasties-pasekmės ryšių neatitikimai epi tyrimuose – kaip jie atsiranda. (2011 m.)[25]
  • Mobilieji telefonai ir smegenų augliai: apžvalga, apimanti ilgalaikius epidemiologinius duomenis. (2009 m.)[26]
  • Mobiliųjų telefonų naudojimas ir navikų rizika: metaanalizė. (2009 m.)[27]
  • Mobiliojo telefono naudojimas ir gliomos rizika: sisteminga apžvalga ir metaanalizė. (2017 m.)[28]
  • Intrakranijinis gliomų pasiskirstymas, palyginti su mobiliųjų telefonų poveikiu: analizė iš „INTERPHONE“ tyrimo. (2016 m.)[29]
  • Meningiomų epidemiologija po viešosios teisės 107-206: Gerybinių smegenų navikų vėžio registrų pakeitimo įstatymas. Vis dažnesnis nepiktybinių meningiomų dažnis JAV (2015 m.)[30]
  • Centrinės nervų sistemos navikų paplitimo tendencijos, palyginti su kitais suaugusiųjų, paauglių ir vaikų vėžiais, JAV nuo 2000 iki 2010 m. (2015)[31]
  • Didėjantis smegenų auglių procentas Švedijos nacionaliniame stacionarų registre ir mirties priežasčių registre (2015 m.)[32]
  • 21 mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų auglių rizika: ankstyvi įspėjimai, ankstyvi veiksmai? (2015.)[33]
  • Pirminių smegenų navikų dažnis ir paplitimas visame pasaulyje: sisteminė apžvalga ir metaanalizė. (2015)[34]
  • Sumažėjęs glioma sergančių pacientų, su IV laipsnio astrocitoma (daugiaformė glioblastoma), išgyvenamumas, susijęs su ilgalaikiu mobiliųjų ir belaidžių telefonų naudojimu. (2014 m.)[35]
  • Mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų augliai „CERENAT“ atvejų kontrolės tyrime. (2014 m.)[36]
  • Atvejo kontrolės tyrimas tarp piktybinių smegenų auglių, diagnozuotų 2007–2009 m., ir mobiliųjų bei belaidžių telefonų naudojimo. (2013 m.)[37]
  • Surinkta akustinės neuromos, diagnozuotos 1997–2003 ir 2007–2009, atvejų tyrimų ir mobiliųjų bei belaidžių telefonų naudojimo atvejų analizė. (2013 m.)[38]
  • Mobiliųjų ir belaidžių telefonų naudojimas ir pacientų, sergančių glioma, išgyvenimas. (2013 m.)[39]
  • Naujosios Zelandijos paauglių mobiliųjų telefonų ir belaidžių telefonų naudojimo įpročiai: ar jiems jau yra padidėjusi smegenų auglių rizika? Skerspjūvio tyrimas. (2013 m.)[40]
  • Italijos vėžio rodikliai, 2012 m. ataskaita: vaikų ir paauglių vėžys. (2013 m.)[41]
  • Keturių publikacijų apie Danijos kohortos tyrimą dėl mobiliųjų telefonų abonentų ir smegenų auglių rizikos apžvalga. (2012 m.)[42]
  • Mobiliųjų telefonų naudojimas ir vaikų bei paauglių smegenų augliai: daugiacentris atvejo kontrolės tyrimas. (2011 m.)[43]
  • Smegenų navikų rizika, atsižvelgiant į apskaičiuotą mobiliųjų telefonų radijo dažnių dozę: rezultatai gauti iš penkių telefono ryšį turinčių šalių. (2011 m.)[44]
  • Apibendrinta piktybinių smegenų auglių ir mobiliųjų bei belaidžių telefonų naudojimo atvejų kontrolės analizė, įskaitant gyvus ir mirusius tiriamuosius. (2011)[45]
  • Akustinės neuromos rizika, susijusi su mobiliųjų telefonų naudojimu: „INTERPHONE“ tarptautinio atvejo kontrolės tyrimo rezultatai. (2011 m.)[46]
  • Smegenų naviko rizika, susijusi su mobiliųjų telefonų naudojimu: tarptautinio „Interphone“ atvejų kontrolės tyrimo rezultatai. (2010 m.)[47]
  • Mutageniškas 2,45 GHz spinduliuotės poveikis žiurkių smegenyse. (2010 m.)[48]
  • Naudojimasis mobiliuoju telefonu ir akustinė neuroma: standartizuotų klausimynų ir galimybės naudotis pramonės duomenimis poreikis. (2009 m.)[49]
  • Epidemiologiniai ryšiai tarp belaidžių telefonų naudojimo ir naviko ligų. (2009 m.)[50]
  • Ilgalaikis mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų augliai: padidėjusi rizika, susijusi su naudojimu > ar = 10 metų. (2007 m.)[51]
  • Surinkta dviejų Švedijos mobiliųjų ir belaidžių telefonų naudojimo atvejų ir 1997–2003 m. diagnozuotų smegenų navikų rizikos tyrimų analizė. (2007 m.)[52]
  • Finansavimo šaltinis ir mobiliųjų telefonų naudojimo poveikio sveikatai tyrimų rezultatai: sisteminė eksperimentinių tyrimų apžvalga. (2007 m.)[53]
  • Mobiliųjų ir belaidžių telefonų naudojimo bei akustinės neuromos ar meningiomos rizika pacientams, diagnozuotiems 2000–2003 m., atvejo kontrolės tyrimas. (2005 m.)[54]
  • Mobiliojo ir belaidžio telefono naudojimas bei ryšys su smegenų augliais skirtingose amžiaus grupėse. (2004 m.)[55]
  • Mobilieji telefonai ir vėžys – epidemiologinių įrodymų apžvalga. (2004 m.)[56]
  • Žiurkės smegenų ląstelėse magnetinio lauko sukelti DNR grandinės nutrūkimai. (2004 m.)[57]
  • Mobiliųjų telefonų naudojimas ir akustinės neuromos rizika. (2004 m.)[58]
  • Kiti mobiliųjų telefonų ir belaidžių telefonų bei smegenų auglių aspektai. (2003 m.)[59]
  • Vestibulinė švanoma, spengimas ausyse ir mobilieji telefonai. (2003 m.)[60]
  • Mobilieji ir belaidžiai telefonai bei smegenų auglių rizika. (2002 m.)[61]
  • Jaunų karinių radarų darbuotojų smegenų vėžys, kurio indukcijos laikotarpiai yra trumpesni nei 10 metų. (2002 m.)[62]
  • Mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų navikų bei kitų vėžių rizika: perspektyvusis tyrimas. (2013 m.)[63]
  • Mobiliųjų telefonų ir belaidžių telefonų naudojimas yra susijęs su padidėjusia gliomos ir akustinės neuromos rizika. (2013 m.)[64]
  • Asociacija tarp vestibulinių švanomų ir mobiliųjų telefonų naudojimo. (2014 m.)[65]
  • Mobilieji telefonai, belaidžiai telefonai ir smegenų auglių rizika. (2009 m.)[66]
  • Naviko rizika, susijusi su mobiliųjų telefonų ar belaidžių stalinių telefonų naudojimu. (2006 m.)[67]
  • Mobiliųjų telefonų naudojimas ir akustinės neuromos rizika: „Interphone“ atvejo kontrolės tyrimo rezultatai penkiose Šiaurės Europos šalyse. (2005 m.)[68]
  • Mobilieji telefonai, belaidžiai telefonai ir įvairių amžiaus grupių smegenų navikų procentai Švedijos nacionaliniame stacionarų registre ir Švedijos vėžio registre 1998–2015 m. (2017 m.)[69]
  • Italijos vėžio rodikliai – 2015 m. ataskaita: retų vėžio atvejų našta Italijoje. (2016 m.)[70]
  • Pirminių piktybinių smegenų auglių anatominės padėties paplitimo tendencijos JAV: 1992–2006 m. (2012 m.)[71]
  • Ar tikrai smegenų auglių dažnis didėja? Populiacija pagrįsta vėžio registro analizė. (2011 m.)[72]
  • Bradford Hill kriterijų taikymas XXI amžiuje: kaip duomenų integracija pakeitė priežastinį pagrindimą molekulinės epidemiologijos srityje (2015 m.)[73]
  • Meningiomos epidemiologija ir etiologija. (2010 m.)[74]
  • Intrakranijinių meningiomų epidemiologija ir etiologija: apžvalga. (1996 m.)[75]

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai