Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra: mobiliųjų telefonų spinduliuotė - 1 klasės kancerogenas
Moksliniai tyrimai atskleidžia ryšį tarp smegenų auglių ir mobiliųjų telefonų naudojimo
Mobiliųjų telefonų ir virtualiosios realybės prietaisų naudojimas dramatiškai auga, ypač tarp jaunimo. Nors ne kiekvienas iš mūsų tai įsivaizduoja, tačiau smegenys yra labiausiai nuo mobiliųjų telefonų kenčiantis organas, kurie, dedami prie galvos, skleidžia radijo dažnio spinduliuotę ir taip sukelia daugelį neurologinių susirgimų.
Fernandez ir kt.[1] atliktas tyrimas parodė, kad smarkiai padidėjo šių prietaisų, ypač virtualiosios realybės įrangos, radijo dažnio spinduliuotė.
Kadangi bevielio radijo dažnio spinduliuotės poveikis yra nematomas, o vystymasis trunka ilgą laiką, ryšys su smegenų augliais vis dar yra atmetamas.
Vis dėlto, moksliniai tyrimai rodo, kad mažo galingumo nejonizuojančio radijo dažnio spinduliuotė gali pažeisti nervų ląsteles ir sukelti žalą DNR, per reaktyviąsias deguonies rūšis ir galbūt kitus mechanizmus. Daugybė išsamių epidemiologijos tyrimų ir ilgalaikė metaanalizė jau pradėjo sieti mobiliųjų telefonų naudojimą su gerybiniais ir piktybiniais smegenų augliais.
Epidemiologiniai duomenys ir pagrindiniai mokslo tyrimai vis labiau patvirtina reikšmingą ryšį tarp ilgalaikio mobiliųjų telefonų naudojimo ir ipsilateralinių (tos pačios pusės) smegenų navikų. „Interphone Study Group“ (2010), Hardell (2013, 2015, 2017) ir Coueau (2013) atlikti tyrimai parodė statistiškai reikšmingą smegenų auglių kiekio padidėjimą per 10 metų, naudojant mobiliuosius telefonus. Kuo jaunesnis žmogus pradeda naudotis mobiliuoju telefonu, tuo stipresnė asociacija.
Jų tyrimai rodo, kad, mobilųjį telefoną naudojant 10 metų, rizika padvigubėja, o naudojant 25 metus – patrigubėja. Šiuo metu, statistinių duomenų dėka, matomas gerybinių smegenų auglių padidėjimas JAV, Švedijoje ir Italijoje.
Smegenų vėžio augimas ypač ryškus tarp jaunimo
Remiantis Amerikos Smegenų auglių asociacijos (ABTA) duomenimis, tarp 0-19 metų jaunuolių, smegenų navikai yra dažniausiai paplitęs vėžys, po jų seka sėklidžių vėžys ir leukemija.[2] Inskip (2010) tyrimas[3] rodo, kad smegenų navikų kiekis išaugo ir 20–29 metų amžiaus žmonėms.
2016 m. „Emarketer“ atlikta ataskaita[4] atskleidžia, kad maždaug 75% 12-17 metų paauglių turėjo išmanųjį telefoną. Redmayne (2013) išanalizavo mobiliųjų telefonų naudojimą tarp jaunimo Naujojoje Zelandijoje. Ji nustatė, kad per 4 metus maždaug 6% dalyvių pasiekė 1640 valandų ribą, kuri padidins smegenų auglių riziką maždaug 3,77 karto. Savo analizę ji pagrindė „Interphone“ tyrimo rezultatais po 10 metų telefonų naudojimo ir taip pat apžvelgė Hardell atvejo kontroliuojamus gliomos tyrimus, kurie rodo 3–4 kartus padidėjusią smegenų auglių riziką ilgalaikio telefonų naudojimo metu.
2018 m. CDC ataskaita rodo vaikų vėžio atvejų skaičiaus padidėjimą nuo 2001 m. iki 2014 m. Jie nustatė, kad „padažnėjo limfomos, skydliaukės, smegenų, inkstų ir kepenų vėžio atvejų bei sumažėjo melanomų“.[5][6][7]
Anglijoje ir Prancūzijoje pagausėjo smegenų vėžio atvejų
Neseniai atliktame dr. Alasdair Philips tyrime (2018 m.)[8] buvo apžvelgta daugiaformės glioblastomos sergamumą 1995–2015 m. Tyrimas atskleidė „ilgalaikį ir statistiškai reikšmingą daugiaformės glioblastomos (GBM) ASR padidėjimą visais amžiaus tarpsniais. GBM ASR padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 2,4 iki 5,0.“ Mokslininkai padarė išvadą:
Padidėjimo negalima visiškai paaiškinti žemesnio laipsnio navikų skatinimu, paprasčiausiu atsitiktinumu ar patobulintais diagnostikos metodais, nes tai daro įtaką specifinėms smegenų sritims ir tik vieno tipo smegenų navikams. Nepaisant didelių skirtumų, susijusių su amžiumi, procentinis padidėjimas yra panašus visose amžiaus grupėse, o tai rodo, kad dėl to gali būti kalti paplitę aplinkos ar gyvenimo būdo veiksniai.
Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra „Santa Publique France“ pranešė,[9] kad nuo 1990 iki 2018 m. smegenų navikų glioblastomos atvejų padaugėjo keturis kartus. Dr. Marc Arazi savo tinklalapyje pasklebė ataskaitos vertimą į anglų kalbą.[10]
2019 m. spalio 25 d. Prancūzijos vyriausybė išleido pranešimą spaudai,[11] kuriame paprašė piliečių sumažinti savo mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį, taip pat paprašė gamintojų sukurti telefonus, kurių radijo dažnio emisija būtų mažesnė. Tai buvo akivaizdus atsakas į dabar skaidrius jų pačių sveikatos agentūros duomenis.
Nacionalinė mobiliųjų telefonų ir vėžio toksikologijos ataskaita patvirtina ryšį tarp mobiliųjų telefonų ir vėžinių susirgimų
Nacionalinė toksikologijos programos ataskaita apie mobiliuosius telefonus ir vėžį [12] rodo akivaizdžius mobiliųjų telefonų spinduliuotės kancerogeninio poveikio širdies navikams įrodymus ir reikšmingą ryšį su smegenų navikais.
10 metų trukęs ir 25 mln. dolerių kainavęs NIEHS tyrimas patvirtina ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir smegenų auglių, taip pat kitų navikų (kasos, antinksčių šerdies). Fizikai nebegali paneigti, kad nejonizuojančioji spinduliuotė kenkia tik tuo atveju, jei ji šildo audinį. Platesnę NTP tyrimo analizę ir nuorodas galima rasti „Physicians for Safe Technology“ puslapyje.[13]
Tyrėjai ragina mobiliųjų telefonų spinduliuotę priskirti 1 klasės kancerogenui
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), priklausanti Pasaulio sveikatos organizacijai, 2011 m. priskyrė nejonizuojančiąją spinduliuotę iš mobiliųjų telefonų ir kitų belaidžių prietaisų kaip 2B klasės galimą kancerogeną, daugiausiai pagrįsdami tokį žingsnį smegenų navikų tyrimais. Atsižvelgdami į naujus mokslinius įrodymus, tyrėjai paragino pakeisti IARC belaidžio radijo dažnio klasifikaciją iš galimo 2B klasės kancerogeno į 1 klasės kancerogeną.[14]
Dr. Lennart Hardell ir Michael Carlberg atliktas NTP tyrimas rodo akivaizdžius vėžio požymius, todėl IARC turėtų jį priskirti prie 1 grupės žmonių kancerogenų. 2018 m. spalio mėn. šie mokslininkai paskelbė išsamius savo studijos rezultatus.[15] Jie teigė:
Mes darome išvadą, kad yra aiškių įrodymų, jog radijo dažnių spinduliuotė yra žmogaus kancerogenas, sukeliantis gliomą ir vestibulinę švanomą (akustinę neuromą). Yra keletas įrodymų apie padidėjusią skydliaukės vėžio išsivystymo riziką ir akivaizdžių įrodymų, kad radijo dažnių spinduliuotė yra daugialypis kancerogenas. Remiantis IARC monografijų preambulėmis, radijo dažnių spinduliuotė turėtų būti klasifikuojama kaip kancerogeninė žmonėms, 1 grupės.
Naujausi moksliniai straipsniai, atspindintys šią problemą
Žemiau pateiktiame mokslinių tyrimų sąrašą, kuris įrodo padidėjusią gerybinių smegenų auglių, tokių kaip akustinė neuroma (vestibulinė švanoma), riziką:
- JAV Nacionalinės toksikologijos programos techninių ataskaitų apie toksikologijos ir kancerogenezės tyrimų su žiurkėmis, veikiamomis viso kūno 900 MHz radijo dažnio spinduliuote, ir pelėmis, paveiktomis viso kūno 1 900 MHz radijo dažnio spinduliuote, komentarai. (2018 m.)[15]
- Pokalbių mobiliuoju telefonu ar virtualios realybės belaidės spinduliuotės sugertis vaikui, palyginti su suaugusiojo smegenimis ir akimis. (2018 m.)[1]
- Smegenų navikai: padidėjęs daugiaformis glioblastomos dažnis Anglijoje 1995–2015 m., rodo neigiamą aplinkos ar gyvenimo būdo veiksnį. (2018 m.)[8]
- Mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų navikai: tikra asociacija? (2017 m.)[16]
- Mobiliųjų telefonų bei belaidžių telefonų naudojimo ir gliomos rizikos įvertinimas, remiantis Bradfor Hill požiūriais nuo 1965 m., susijusius su asociacija ar priežastiniu ryšiu. (2017 m.)[17]
- Mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų auglių rizika: sistemingas ryšys tarp studijų kokybės, finansavimo šaltinio ir tyrimų rezultatų. (2017 m.)[18]
- Naudojimasis mobiliuoju telefonu ir intrakranijinių bei seilių liaukų navikų rizika – metaanalizė. (2017 m.)[19]
- Ryšio tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir gliomos rizikos metaanalizė. (2016 m.)[20]
- Mobiliojo telefono spinduliuotė sukelia smegenų auglius ir turėtų būti klasifikuojama kaip tikėtinas kancerogenas žmonėms. (2015 m.)[21]
- Mobiliojo telefono spinduliuotė: fiziologiniai ir patofiziologiniai aspektai. (2015 m.)[22]
- Pasaulio sveikatos organizacijos IARC kancerogeninę riziką žmonėms vertinančios monografijos. (2013 m.)[23]
- Mobilieji telefonai ir galvos navikai: kritinė atvejo kontrolės epi tyrimų analizė. (2012 m.)[24]
- Mobilieji telefonai ir galvos navikai: priežasties-pasekmės ryšių neatitikimai epi tyrimuose – kaip jie atsiranda. (2011 m.)[25]
- Mobilieji telefonai ir smegenų augliai: apžvalga, apimanti ilgalaikius epidemiologinius duomenis. (2009 m.)[26]
- Mobiliųjų telefonų naudojimas ir navikų rizika: metaanalizė. (2009 m.)[27]
- Mobiliojo telefono naudojimas ir gliomos rizika: sisteminga apžvalga ir metaanalizė. (2017 m.)[28]
- Intrakranijinis gliomų pasiskirstymas, palyginti su mobiliųjų telefonų poveikiu: analizė iš „INTERPHONE“ tyrimo. (2016 m.)[29]
- Meningiomų epidemiologija po viešosios teisės 107-206: Gerybinių smegenų navikų vėžio registrų pakeitimo įstatymas. Vis dažnesnis nepiktybinių meningiomų dažnis JAV (2015 m.)[30]
- Centrinės nervų sistemos navikų paplitimo tendencijos, palyginti su kitais suaugusiųjų, paauglių ir vaikų vėžiais, JAV nuo 2000 iki 2010 m. (2015)[31]
- Didėjantis smegenų auglių procentas Švedijos nacionaliniame stacionarų registre ir mirties priežasčių registre (2015 m.)[32]
- 21 mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų auglių rizika: ankstyvi įspėjimai, ankstyvi veiksmai? (2015.)[33]
- Pirminių smegenų navikų dažnis ir paplitimas visame pasaulyje: sisteminė apžvalga ir metaanalizė. (2015)[34]
- Sumažėjęs glioma sergančių pacientų, su IV laipsnio astrocitoma (daugiaformė glioblastoma), išgyvenamumas, susijęs su ilgalaikiu mobiliųjų ir belaidžių telefonų naudojimu. (2014 m.)[35]
- Mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų augliai „CERENAT“ atvejų kontrolės tyrime. (2014 m.)[36]
- Atvejo kontrolės tyrimas tarp piktybinių smegenų auglių, diagnozuotų 2007–2009 m., ir mobiliųjų bei belaidžių telefonų naudojimo. (2013 m.)[37]
- Surinkta akustinės neuromos, diagnozuotos 1997–2003 ir 2007–2009, atvejų tyrimų ir mobiliųjų bei belaidžių telefonų naudojimo atvejų analizė. (2013 m.)[38]
- Mobiliųjų ir belaidžių telefonų naudojimas ir pacientų, sergančių glioma, išgyvenimas. (2013 m.)[39]
- Naujosios Zelandijos paauglių mobiliųjų telefonų ir belaidžių telefonų naudojimo įpročiai: ar jiems jau yra padidėjusi smegenų auglių rizika? Skerspjūvio tyrimas. (2013 m.)[40]
- Italijos vėžio rodikliai, 2012 m. ataskaita: vaikų ir paauglių vėžys. (2013 m.)[41]
- Keturių publikacijų apie Danijos kohortos tyrimą dėl mobiliųjų telefonų abonentų ir smegenų auglių rizikos apžvalga. (2012 m.)[42]
- Mobiliųjų telefonų naudojimas ir vaikų bei paauglių smegenų augliai: daugiacentris atvejo kontrolės tyrimas. (2011 m.)[43]
- Smegenų navikų rizika, atsižvelgiant į apskaičiuotą mobiliųjų telefonų radijo dažnių dozę: rezultatai gauti iš penkių telefono ryšį turinčių šalių. (2011 m.)[44]
- Apibendrinta piktybinių smegenų auglių ir mobiliųjų bei belaidžių telefonų naudojimo atvejų kontrolės analizė, įskaitant gyvus ir mirusius tiriamuosius. (2011)[45]
- Akustinės neuromos rizika, susijusi su mobiliųjų telefonų naudojimu: „INTERPHONE“ tarptautinio atvejo kontrolės tyrimo rezultatai. (2011 m.)[46]
- Smegenų naviko rizika, susijusi su mobiliųjų telefonų naudojimu: tarptautinio „Interphone“ atvejų kontrolės tyrimo rezultatai. (2010 m.)[47]
- Mutageniškas 2,45 GHz spinduliuotės poveikis žiurkių smegenyse. (2010 m.)[48]
- Naudojimasis mobiliuoju telefonu ir akustinė neuroma: standartizuotų klausimynų ir galimybės naudotis pramonės duomenimis poreikis. (2009 m.)[49]
- Epidemiologiniai ryšiai tarp belaidžių telefonų naudojimo ir naviko ligų. (2009 m.)[50]
- Ilgalaikis mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų augliai: padidėjusi rizika, susijusi su naudojimu > ar = 10 metų. (2007 m.)[51]
- Surinkta dviejų Švedijos mobiliųjų ir belaidžių telefonų naudojimo atvejų ir 1997–2003 m. diagnozuotų smegenų navikų rizikos tyrimų analizė. (2007 m.)[52]
- Finansavimo šaltinis ir mobiliųjų telefonų naudojimo poveikio sveikatai tyrimų rezultatai: sisteminė eksperimentinių tyrimų apžvalga. (2007 m.)[53]
- Mobiliųjų ir belaidžių telefonų naudojimo bei akustinės neuromos ar meningiomos rizika pacientams, diagnozuotiems 2000–2003 m., atvejo kontrolės tyrimas. (2005 m.)[54]
- Mobiliojo ir belaidžio telefono naudojimas bei ryšys su smegenų augliais skirtingose amžiaus grupėse. (2004 m.)[55]
- Mobilieji telefonai ir vėžys – epidemiologinių įrodymų apžvalga. (2004 m.)[56]
- Žiurkės smegenų ląstelėse magnetinio lauko sukelti DNR grandinės nutrūkimai. (2004 m.)[57]
- Mobiliųjų telefonų naudojimas ir akustinės neuromos rizika. (2004 m.)[58]
- Kiti mobiliųjų telefonų ir belaidžių telefonų bei smegenų auglių aspektai. (2003 m.)[59]
- Vestibulinė švanoma, spengimas ausyse ir mobilieji telefonai. (2003 m.)[60]
- Mobilieji ir belaidžiai telefonai bei smegenų auglių rizika. (2002 m.)[61]
- Jaunų karinių radarų darbuotojų smegenų vėžys, kurio indukcijos laikotarpiai yra trumpesni nei 10 metų. (2002 m.)[62]
- Mobiliųjų telefonų naudojimas ir smegenų navikų bei kitų vėžių rizika: perspektyvusis tyrimas. (2013 m.)[63]
- Mobiliųjų telefonų ir belaidžių telefonų naudojimas yra susijęs su padidėjusia gliomos ir akustinės neuromos rizika. (2013 m.)[64]
- Asociacija tarp vestibulinių švanomų ir mobiliųjų telefonų naudojimo. (2014 m.)[65]
- Mobilieji telefonai, belaidžiai telefonai ir smegenų auglių rizika. (2009 m.)[66]
- Naviko rizika, susijusi su mobiliųjų telefonų ar belaidžių stalinių telefonų naudojimu. (2006 m.)[67]
- Mobiliųjų telefonų naudojimas ir akustinės neuromos rizika: „Interphone“ atvejo kontrolės tyrimo rezultatai penkiose Šiaurės Europos šalyse. (2005 m.)[68]
- Mobilieji telefonai, belaidžiai telefonai ir įvairių amžiaus grupių smegenų navikų procentai Švedijos nacionaliniame stacionarų registre ir Švedijos vėžio registre 1998–2015 m. (2017 m.)[69]
- Italijos vėžio rodikliai – 2015 m. ataskaita: retų vėžio atvejų našta Italijoje. (2016 m.)[70]
- Pirminių piktybinių smegenų auglių anatominės padėties paplitimo tendencijos JAV: 1992–2006 m. (2012 m.)[71]
- Ar tikrai smegenų auglių dažnis didėja? Populiacija pagrįsta vėžio registro analizė. (2011 m.)[72]
- Bradford Hill kriterijų taikymas XXI amžiuje: kaip duomenų integracija pakeitė priežastinį pagrindimą molekulinės epidemiologijos srityje (2015 m.)[73]
- Meningiomos epidemiologija ir etiologija. (2010 m.)[74]
- Intrakranijinių meningiomų epidemiologija ir etiologija: apžvalga. (1996 m.)[75]
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.
- ^ C.Fernández, A.A. de Salles, M.E.Sears, R.D.Morris, D.L.Davis. Absorption of wireless radiation in the child versus adult brain and eye from cell phone conversation or virtual reality. Environmental Research.
- ^ Quinn T. Ostrom, M.A., M.P.H., Haley Gittleman, M.S., Peter M. de Blank, M.D., M.S.C.E., Jonathan L. Finlay, M.B., Ch.B., F.R.C.P., James G. Gurney, Ph.D., Roberta McKean-Cowdin, Ph.D., Duncan S. Stearns et. al. American Brain Tumor Association Adolescent and Young Adult Primary Brain and Central Nervous System Tumors Diagnosed in the United States in 2008-2012. Neuro-Oncology.
- ^ Peter D. Inskip, Robert N. Hoover, Susan S. Devesa. Brain cancer incidence trends in relation to cellular telephone use in the United States. Neuro-Oncology.
- ^ Teens' Ownership of Smartphones Has Surged. eMarketer.
- ^ Incidence Rates and Trends of Pediatric Cancer — United States, 2001–2014. Center of Disease Control and Prevention.
- ^ CDC Finds Brain, Liver And Thyroid Cancers Increasing Among US Children 2001-2014. Environmental Health Trust.
- ^ David Siegel, J. Li, S.J. Henley, R. Wilson, N. Buchanan Lunsford, E. Tai, E.A. Van Dyne. Incidence Rates and Trends of Pediatric Cancer — United States, 2001–2014. EIS Conference.
- ^ Alasdair Philips, Denis L. Henshaw, Graham Lamburn, and Michael J. O’Carroll. Brain Tumours: Rise in Glioblastoma Multiforme Incidence in England 1995–2015 Suggests an Adverse Environmental or Lifestyle Factor. Hindawi.
- ^ Defossez Gautier, Le Guyader-Peyrou Sandra, Uhry Zoé, Grosclaude Pascale, Colonna Marc, Dantony Emmanuelle, Delafosse Patricia, Molinié Florence, Woronoff Anne-Sophie, Bouvier Anne-Marie, Bossard Nadine, Remontet Laurent, Monnereau Alain. Estimations nationales de l'incidence et de la mortalité par cancer en France métropolitaine entre 1990 et 2018 - Volume 1 : Tumeurs solides : Étude à partir des registres des cancers du réseau Francim. Santé Publique France.
- ^ Brain cancers : 4 times more new cases of glioblastoma in 2018 according to Public Health France. Phonegate Alert.
- ^ Le Gouvernement agit pour limiter l’exposition aux émissions de certains téléphones mobiles et mieux informer le public. Respublique Francaise.
- ^ National Toxicology Program. NTP TECHNICAL REPORT ON THE TOXICOLOGY AND CARCINOGENESIS STUDIES IN Hsd:SPRAGUE DAWLEY SD RATS EXPOSED TO WHOLE-BODY RADIO FREQUENCY RADIATION AT A FREQUENCY (900 MHz) AND MODULATIONS (GSM AND CDMA) USED BY CELL PHONES. U.S. DEPARTMENT OF HEALTH AND HUMAN SERVICES.
- ^ NTP Study on Cell Phones and Cancer 2018. Physicians for Safe Technology.
- ^ Lennart Hardell, Michael Carlberg. Use of Wireless Phones and Evidence for Increased Risk of Brain Tumors. BioInitiative 2012.
- ^ Lennart Hardell, Michael Carlberg. Comments on the US National Toxicology Program technical reports on toxicology and carcinogenesis study in rats exposed to whole-body radiofrequency radiation at 900 MHz and in mice exposed to whole-body radiofrequency radiation at 1,900 MHz. International Journal of Oncology.
- ^ Ettore Beghi. Use of cell phones and brain tumors: a true association?. Springer Link.
- ^ Carlberg M, Hardell L. Evaluation of Mobile Phone and Cordless Phone Use and Glioma Risk Using the Bradford Hill Viewpoints from 1965 on Association or Causation. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Prasad M, Kathuria P, Nair P, Kumar A, Prasad K. Mobile phone use and risk of brain tumours: a systematic review of association between study quality, source of funding, and research outcomes. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Bortkiewicz A, Gadzicka E, Szymczak W. Mobile phone use and risk for intracranial tumors and salivary gland tumors - A meta-analysis. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Wang Y, Guo X. Meta-analysis of association between mobile phone use and glioma risk. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Morgan LL, Miller AB, Sasco A, Davis DL. Mobile phone radiation causes brain tumors and should be classified as a probable human carcinogen (2A) (review). US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ K Sri N. Mobile Phone Radiation: Physiological & Pathophysiologcal Considerations. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Non-ionizing Radiation, Part 2: Radiofrequency Electromagnetic Fields. IARC Publications.
- ^ Angelo Gino Levis. Mobile Phones and Head Tumours: A Critical Analysis of Case-Control Epidemiological Studies. Open Environmental Sciences.
- ^ Levis AG, Minicuci N, Ricci P, Gennaro V, Garbisa S. Mobile phones and head tumours. The discrepancies in cause-effect relationships in the epidemiological studies - how do they arise?. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Khurana VG, Teo C, Kundi M, Hardell L, Carlberg M. Cell phones and brain tumors: a review including the long-term epidemiologic data. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Myung SK, Ju W, McDonnell DD, Lee YJ, Kazinets G, Cheng CT, Moskowitz JM. Mobile phone use and risk of tumors: a meta-analysis. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Yang M, Guo W, Yang C, Tang J, Huang Q, Feng S, Jiang A, Xu X, Jiang G. Mobile phone use and glioma risk: A systematic review and meta-analysis. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Grell K, Frederiksen K, Schüz J, Cardis E, Armstrong B, Siemiatycki J, Krewski DR, McBride ML, Johansen C, Auvinen A, Hours M, Blettner M, Sadetzki S, Lagorio S, Yamaguchi N, Woodward A, Tynes T, Feychting M, Fleming SJ, Swerdlow AJ, Andersen PK. The Intracranial Distribution of Gliomas in Relation to Exposure From Mobile Phones: Analyses From the INTERPHONE Study. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Dolecek TA, Dressler EV, Thakkar JP, Liu M, Al-Qaisi A, Villano JL. Epidemiology of meningiomas post-Public Law 107-206: The Benign Brain Tumor Cancer Registries Amendment Act. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Haley R Gittleman, Quinn T Ostrom, Chaturia D Rouse, Jacqueline A Dowling, Peter M de Blank, et. al. Trends in central nervous system tumor incidence relative to other common cancers in adults, adolescents, and children in the United States, 2000 to 2010. Cancer.
- ^ Hardell L, Carlberg M. Increasing rates of brain tumours in the Swedish national inpatient register and the causes of death register. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Lennart Hardell , Michael Carlberg , David Gee. 21 Mobile phone use and brain tumour risk: early warnings, early actions?. CiteSeerX.
- ^ Paula de Robles, Kirsten M. Fiest, Alexandra D. Frolkis, Tamara Pringsheim, Callie Atta, Christine St. Germaine-Smith, Lundy Day, Darren Lam, and Nathalie Jette. The worldwide incidence and prevalence of primary brain tumors: a systematic review and meta-analysis. Neuro-Oncology.
- ^ Carlberg M, Hardell L. Decreased survival of glioma patients with astrocytoma grade IV (glioblastoma multiforme) associated with long-term use of mobile and cordless phones. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Coureau G, Bouvier G, Lebailly P, Fabbro-Peray P, Gruber A, Leffondre K, Guillamo JS, Loiseau H, Mathoulin-Pélissier S, Salamon R, Baldi I. Mobile phone use and brain tumours in the CERENAT case-control study. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Carlberg M, Söderqvist F, Mild KH. Case-control study of the association between malignant brain tumours diagnosed between 2007 and 2009 and mobile and cordless phone use. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Carlberg M, Söderqvist F, Mild KH. Pooled analysis of case-control studies on acoustic neuroma diagnosed 1997-2003 and 2007-2009 and use of mobile and cordless phones. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Carlberg M. Use of mobile and cordless phones and survival of patients with glioma. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Redmayne M. New Zealand adolescents' cellphone and cordless phone user-habits: are they at increased risk of brain tumours already? A cross-sectional study.. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ AIRTUM Working Group; CCM; AIEOP Working Group. Italian cancer figures, report 2012: Cancer in children and adolescents. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Söderqvist F, Carlberg M, Hardell L. Review of four publications on the Danish cohort study on mobile phone subscribers and risk of brain tumors. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Aydin D1, Feychting M, Schüz J, Tynes T, Andersen TV, Schmidt LS, Poulsen AH, Johansen C, Prochazka M, Lannering B, Klæboe L, Eggen T, Jenni D, Grotzer M, Von der Weid N, Kuehni CE, Röösli M. Mobile phone use and brain tumors in children and adolescents: a multicenter case-control study. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Cardis E, Armstrong BK, Bowman JD, Giles GG, Hours M, Krewski D, McBride M, Parent ME, Sadetzki S, Woodward A, Brown J, Chetrit A, Figuerola J, Hoffmann C, Jarus-Hakak A, Montestruq L, Nadon L, Richardson L, Villegas R, Vrijheid M. Risk of brain tumours in relation to estimated RF dose from mobile phones: results from five Interphone countries. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Carlberg M, Hansson Mild K. Pooled analysis of case-control studies on malignant brain tumours and the use of mobile and cordless phones including living and deceased subjects. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ INTERPHONE Study Group. Acoustic neuroma risk in relation to mobile telephone use: results of the INTERPHONE international case-control study. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ INTERPHONE Study Group. Brain tumour risk in relation to mobile telephone use: results of the INTERPHONE international case-control study. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Kesari KK, Behari J, Kumar S. Mutagenic response of 2.45 GHz radiation exposure on rat brain. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Han YY, Kano H, Davis DL, Niranjan A, Lunsford LD. Cell phone use and acoustic neuroma: the need for standardized questionnaires and access to industry data. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Carlberg M, Hansson Mild K. Epidemiological evidence for an association between use of wireless phones and tumor diseases. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Carlberg M, Söderqvist F, Mild KH, Morgan LL. Long-term use of cellular phones and brain tumours: increased risk associated with use for > or =10 years. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Mild KH, Hardell L, Carlberg M. Pooled analysis of two Swedish case-control studies on the use of mobile and cordless telephones and the risk of brain tumours diagnosed during 1997-2003. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Anke Huss, Matthias Egger, Kerstin Hug, Karin Huwiler-Müntener, Martin Röösli. Source of Funding and Results of Studies of Health Effects of Mobile Phone Use: Systematic Review of Experimental Studies. Environmental Health Perspectives.
- ^ Hardell L, Carlberg M, Hansson Mild K. Case-control study on cellular and cordless telephones and the risk for acoustic neuroma or meningioma in patients diagnosed 2000-2003. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Mild KH, Carlberg M, Hallquist A. Cellular and cordless telephone use and the association with brain tumors in different age groups. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Kundi M, Mild K, Hardell L, Mattsson MO. Mobile telephones and cancer--a review of epidemiological evidence. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Henry Lai and Narendra P Singh. Magnetic-field-induced DNA strand breaks in brain cells of the rat. Environmental Health Perspectives.
- ^ Lönn S, Ahlbom A, Hall P, Feychting M. Mobile phone use and the risk of acoustic neuroma. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Mild KH, Carlberg M. Further aspects on cellular and cordless telephones and brain tumours. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Hansson Mild K, Sandström M, Carlberg M, Hallquist A, Påhlson A. Vestibular schwannoma, tinnitus and cellular telephones. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Hallquist A, Mild KH, Carlberg M, Påhlson A, Lilja A. Cellular and cordless telephones and the risk for brain tumours. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Richter ED, Berman T, Levy O. Brain cancer with induction periods of less than 10 years in young military radar workers. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Benson VS, Pirie K, Schüz J, Reeves GK, Beral V, Green J; Million Women Study Collaborators. Mobile phone use and risk of brain neoplasms and other cancers: prospective study. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Carlberg M, Hansson Mild K. Use of mobile phones and cordless phones is associated with increased risk for glioma and acoustic neuroma. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Moon IS, Kim BG, Kim J, Lee JD, Lee WS. Association between vestibular schwannomas and mobile phone use. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Carlberg M. Mobile phones, cordless phones and the risk for brain tumours. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hardell L, Mild KH, Carlberg M, Söderqvist F. Tumour risk associated with use of cellular telephones or cordless desktop telephones. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Schoemaker MJ, Swerdlow AJ, Ahlbom A, Auvinen A, Blaasaas KG, Cardis E, Christensen HC, Feychting M, Hepworth SJ, Johansen C, Klaeboe L, Lönn S, McKinney PA, Muir K, Raitanen J, Salminen T, Thomsen J, Tynes T. Mobile phone use and risk of acoustic neuroma: results of the Interphone case-control study in five North European countries. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Lennart Hardell, Michael Carlberg. Mobile phones, cordless phones and rates of brain tumors in different age groups in the Swedish National Inpatient Register and the Swedish Cancer Register during 1998-2015. Plos One.
- ^ AIRTUM Working Group, Busco S, Buzzoni C, Mallone S, Trama A et. al.. Italian cancer figures--Report 2015: The burden of rare cancers in Italy. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Zada G, Bond AE, Wang YP, Giannotta SL, Deapen D. Incidence trends in the anatomic location of primary malignant brain tumors in the United States: 1992-2006. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Caldarella A, Crocetti E, Paci E. Is the incidence of brain tumors really increasing? A population-based analysis from a cancer registry. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Kristen M. Fedak, Autumn Bernal, Zachary A. Capshaw, and Sherilyn Gross. Applying the Bradford Hill criteria in the 21st century: how data integration has changed causal inference in molecular epidemiology. Emerging Themes in Epidemiology.
- ^ Wiemels J, Wrensch M, Claus EB. Epidemiology and etiology of meningioma. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Bondy M, Ligon BL. Epidemiology and etiology of intracranial meningiomas: a review. US National Library of Medicine National Institutes of Health.