Telefonų spinduliuotė ir mėlyna ekranų šviesa neigiamai veikia akis

Firmus Medicus -

Akys yra lengvai pažeidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės ir mėlynos ekranų šviesos

Mobiliųjų telefonų spinduliuotė gali pažeisti akisMokslininkai pastebėjo, jog akis gali pažeisti ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir ekranų skleidžiama mėlyna šviesa bei elektromagnetinė spinduliuotė.

Akys yra vienareikšmiškai itin lengvai pažeidžiamos, nes neturi išorinio jas saugančio sluoksnio. Tyrimai rodo, jog ilgalaikis UV/saulės spindulių poveikis gali sukelti akies ragenos ir lęšio pažeidimą, o naujausi tyrimai dabar taip pat rodo, jog mėlyna šviesa ir nejonizuojanti spinduliuotė, kurią sukelia belaidžiai prietaisai, gali sukelti kataraktą su panašiu oksidacinių pažeidimų mechanizmu.

Paskelbti moksliniai duomenys patvirtina, kad mėlyna LED ekranų ir apšvietimo šviesa kelia tikrą riziką, jog sukels oksidacinį tinklainės pažeidimą ir paros ritmo sutrikimą, taip pat melatonino sumažėjimą, dėl kurio atsiranda miego sutrikimai. Miego sutrikimas (ar lėtinė nemiga) gali turėti didžiulį poveikį mūsų sveikatai[1] ir būti susijęs su daugybe lėtinių ligų, įskaitant vėžį,[2] nutukimą, aukštą kraujospūdį, širdies ligas, prastą atmintį, depresiją ir nerimą, taip pat su prastais mokymosi rezultatais. Melatoninas, svarbus vidinis antioksidantas, taip pat apsaugo akių struktūras nuo oksidacinio pažeidimo, kurį sukelia įvairūs šaltiniai.

Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa gali sukelti aklumą ir kitus akių pažeidimus

Tyrėjai iš Švedijos 2006 m. apžvelgė su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos patogenezę. Savo darbe[3] nagrinėdami šviesos žalą, su amžiumi susijusią makulopatiją ir mėlynos šviesos pavojų, jie pažymi, kad okcidacinis stresas ir laisvųjų radikalų susidarymas padaro žalą tinklainės ląstelių struktūroms ir taip sukelia uždegimą bei lipofuscino nuosėdas. Jie rekomendavo antioksidantus, kad būtų sulėtinta su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, kuri dažnesnė vyresniems nei 60 amžiaus žmonėms.

Toledo universiteto Chemijos fakulteto mokslininkai 2018 m. paskelbė tyrimą,[4] kuris parodė, kad mėlynos šviesos poveikis padarė žalą ir sukėlė fotoreceptorių ląstelių žūtį tinklainėje. Šios fotoreceptorių ląstelės negali atsinaujinti ir taip pagreitinama geltonosios dėmės degeneraciją, kuri priveda prie aklumo. 2018 m. taip pat buvo atliktas kitas mokslinis tyrimas,[5] kuris parodė, jog 94% mėlyną šviesą blokuojantis filtras žymiai sumažina fotoreceptorių žalą, kurią sukelia didelio intensyvumo šviesos.

2017 m. atliktame moksliniame darbe[6] buvo tiriamas neigiamas mėlynos šviesos poveikis tinklainės mitochondrijoms. Buvo nustatyta:

Centrinės nervų sistemos neuronai yra visiškai priklausomi nuo mitochodrijų sukuriamo ATP. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad trumpų bangų ar mėlynos šviesos (400-480 nm) spinduliai veikia flavino ir citochromo komponentus, susijusius su mitochondrijomis, kad sumažėtų ATP susidarymo greitis, stimuliuotų ROS ir tai lemia ląstelių žūtį. Tai rodo, kad mėlyna šviesa gali turėti neigiamos įtakos tinklainės ganglinių ląstelių (RGC) mitochondrijoms.

2014 m. Prancūzijos Maisto, aplinkos bei darbuotojų sveikatos ir saugos agentūra (ANES) sukvietė mokslinę darbo grupę, kad įvertintų sistemų, naudojančių šviesos diodus (LED), poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.[7] Jų tikslas buvo išmatuoti esamą realų mėlynos šviesos poveikį vaikams, plačiajai visuomenei bei darbuotojams ir įvertinti riziką. Tai buvo atsakas į strategijas, sukurtas pašalinti halogeninį ir kaitinamąjį apšvietimą, siekiant sumažinti energijos sąnaudas.

Jie nustatė, kad mėlyna šviesa turi fototoksinį, paros ritmo ir miego poveikį. Mėlyna šviesa sukuria daugiau akinimo, o šviesos stipris taip pat skiriasi, atsižvelgiant į maitinimo šaltinį.

ANES pažymėjo, kad Tarptautinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) 2013 m. paskelbtos gairės, susijusios su mėlyna šviesa, buvo tokios pačios, kaip publikuotos 1997 m. Be to, gairės buvo susijusios tik su ūmiu apšvietimu ir neatsižvelgė į tai, kad vaikų akys yra labiau pažeidžiamos dėl į akis patenkančios mėlynos šviesos. Be to, nėra jokio reguliavimo dėl paros ritmo sutrikimo, akinimo ar šviesos moduliacijos.

Be to, moksliniai tyrimai parodė, kad neterminė radijo dažnių spinduliuotė taip pat gali sukelti akių patologijas ir pažeidimus, nes susidaro reaktyviosios deguonies rūšys (ROS). Tai svarbu atsižvelgiant į belaidės radijo dažnių spinduliuotės, kurią skleidžia 2G, 3G, 4G sistemos, poveikį. O patį didžiausią susirūpinimą kelia 5G trumpų milimetrinių bangų technologija, nes buvo įrodyta, kad ši labai trumpa aukšto dažnio spinduliuotė padaro daugiau žalos ir padidina šilumos koncentraciją. Akivaizdu, jog itin trūksta mokslinių darbų, tiriančių 2G, 3G ir 4G, jau nekalbant apie 5G, galimą žalą, kai prietaisai vis dažniau naudojami arti mūsų smegenų ir akių.

Telefonai ir kiti mėlyną šviesą skleidžiantys prietaisai sukelia kompiuterinio regos sutrikimo sindromą, akių sausumą ir patempimą

Mėlyna šviesa kenkia regėjimuiTelefonų ar kitų mėlyną šviesą skleidžiančių prietaisų ilgas naudojimas ne tik gali sukelti akių skausmą ar sausumą, bet ir kompiuterinio regos sutrikimo sindromą.

Kompiuterinio regos sutrikimo sindromas (CVS) yra vis dažniau randamas, tačiau nepakankamai diagnozuotas sindromas, atsirandantis dėl ilgo prie ekranų praleidžiamo laiko (prie kompiuterių, nešiojamų kompiuterių, planšetinių kompiuterių, mobiliųjų telefonų). Šio sindromo simptomai: galvos skausmas, akių skausmas, dirglumas, pavargimas, paraudimas, neryškus arba/ir susidvejinęs matymas. Sausų akių simptomai dažnai pasirodo kartu su CVS, kai sumažėja mirksėjimo dažnis ir padidėja poveikis ragenai. Yra duomenų, jog taip pat susiję ir meibomijos liaukos aplink akis atrofavimasis. Tyrėjai perspėja, kad žmonėms, praleidžiantiems daugiau nei 4 valandas per dieną prie ekrano, gresia sausų akių simptomai ir kompiuterinio regos sutrikimo sindromas. Manoma, kad tai patiria nuo 50 iki 90% studentų ir tų, kurie darbe naudojasi kompiuteriais. Amerikos Oftalmologijos akademija parengė rekomendacijas,[8] kaip sumažinti akių patempimą besinaudojant skaitmeniniais prietaisais.

Mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas mažu atstumu ilgą laiką žiūrint filmus ar skaitant, sukelia akių patempimą. 2017 m. atlikto tyrimo[9] metu buvo stebima žiūrėjimo atstumo, ilgai žiūrint į išmaniuosius telefonus, ir akių patempimo simptomų ryšį. Buvo tiriami suaugusieji, naudojantys mobiliuosius telefonus skaitymui 60 minučių. Pastebėta smarkiai padidėjęs akių patempimo atvejų kiekis, studentams pranešant apie pavargusias akis, susiliejusį vaizdą ar nemalonius pojūčius. Kitas 2018 m. mokslinis tyrimas[10] parodė, kad ilgą laiką naudojant išmanųjį telefoną skaitymui, itin padaugėjo akių patempimo atvejų, lyginant su skaitymu iš popierinio varianto. Ypač tokių atvejų padidėjo, jei išmanusis telefonas buvo naudojamas tamsoje.

Ilgas žiūrėjimas į kompiuterių, mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir televizorių ekranus gali sukelti akių nuovargį, kompiuterinio regos sutrikimo sindromą su neryškiu regėjimu, ašarojimu ir galvos skausmu. Norint sumažinti akių patempimą, rekomenduojama vadovautis 20-20-20 taisykle:[11] kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į kažką, nutolusį 20 pėdų atstumu. Taip pat rekomenduojama:

  • Laikykite ekraną rankos atstumu nuo jūsų akių ir 20 laipsnių žemiau akių lygio.
  • Galite pakaitomis žiūrėti į ekraną, popierinį variantą ir aplinką.
  • Suderinkite ekrano ryškumą su aplinka.
  • Nepamirškite mirksėti. Kai mes nesame prie kompiuterio, mirksime maždaug 12 kartų per minutę, tačiau kai sėdime prie kompiuterio, mirksime tik 5 kartus per minutę.
  • Jei jaučiate kompiuterinio regos sutrikimo sindromo simptomus, kreipkitės į gydytoją.
  • Apsvarstykite žemos mėlynos šviesos kompiuterio skydelio ar akinių, kurie mažina mėlyną šviesą, įsigijimą iš geros reputacijos kompanijos.

Virtualios realybės akiniai bei mobilieji telefonai siejami su vėžiu ir struktūriniais akių pažeidimais

Belaidžių prietaisų žala akimsKadangi belaidžiai virtualios realybės akiniai būna prijungti prie interneto, jie skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę ir yra siejami su padidėjusia smegenų navikų rizika.

Nuolat daugėja[12] kataraktos operacijų ir kartojama, jog jų padaugėjo dėl geresnio diagnozavimo ir platesnės medicininės prieigos, tačiau neatsižvelgiama į visur esančias aplinkos priežastis, pvz., padidėjusį prie ekranų, skleidžiančių mėlyną šviesą, praleidžiamą laiką. Dėl vaikų, kurių sistemos vis dar vystosi ir kurie dabar nuolat veikiami ekranų namuose ir mokyklose, kyla dar daugiau nerimo.

2018 m. publikacijoje[13] pabrėžiama galima žala kūnui, kurią gali kelti belaidės ausinės, virtualios realybės sistemos ir stiklo tipo akiniai. Ši publikacija atskleidžia, kad tokie prietaisai yra prijungti prie interneto ir skleidžia panašią spinduliuotę (2,4 ir 5 GHz) kaip mobilieji telefonai. Nustatytas ryšys tarp ilgalaikio mobiliųjų telefonų naudojimo ir smegenų vėžio toje pačioje galvos pusėje. Taip pat pastebimas susikaupimo mažėjimas ir blaškymasis, kai naudojami šie įrenginiai – panašiai kaip ir su mobiliaisiais telefonais. Be to, akivaizdžiai pastebimas akių struktūrų pažeidimas.

Šių belaidžių prietaisų naudojimas medicinoje ir tarp pedagogų auga, bet nėra apsvarstoma ilgalaikio naudojimo žala. Reklamose galima pamatyti vaikus,[14] kurie dėvi belaidžius prietaisus tiesiog dėl pramogos. Tai yra viena iš geriausių rinkodaros ir pardavimų galimybių technologijų srityje. Mokslininkai pažymi,[13] kad:

Naudojant belaidžius stiklo tipo įrenginius, vartotojas gali būti veikiamas 1,11–1,46 W/kg radijo dažnio spinduliuotės specifinės absorbcijos normos (SAR). Šis radijo dažnių intensyvumas yra toks pat arba didesnis nei kai kurių mobiliųjų telefonų radijo dažnių spinduliuotė. Ilgalaikis mobiliųjų telefonų naudojimas prie galvos buvo susijęs su statistiškai reikšmingai padidėjusia gliomos ir akustinės neuromos rizika.

Tyrimų nepakanka, kad būtų galima nustatyti belaidžių įrenginių ilgalaikio naudojimo saugumą. Iki šiol nėra pakankamų apsaugos gairių suaugusiems ar vaikams, kurie vis dažniau naudoja šiuos prietaisus pramogai, klasėse ar terapiškai medicinoje. Mokslininkai pažymi, jog būtina laikytis atsargumo rekomendacijų.

Vaikų akys itin lengvai pažeidžiamos mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės ir mėlynos šviesos

2018 m. atliktame tyrime[15] buvo išsiaiškinta, kad jaunos akys ir smegenys sugeria 2-5 kartus daugiau spinduliuotės nei suaugusiųjų. Tyrėjas perspėja, jog turime iš naujo išnagrinėti mobiliųjų telefonų taisykles ir atitiktį, nes testavimų metu remiamasi dideliais, suaugusiais vyras. Dr. Fernandez taip pat pataria imtis Amerikos Pediatrijos akademijos pasiūlytų atsargumo priemonių, t. y., kad maži vaikai neturėtų naudotis mobiliaisiais telefonais.

Taip pat šis tyrimas parodė, jog vaikai neturėtų naudotis virtualios realybės tipo prietaisais. Mokslininkas ragina naudoti laidines jungtis, kad būtų išvengta papildomo, visiškai nereikalingo, nejonizuojančios spinduliuotės poveikio vaikams. Šioje srityje reikia kuo daugiau tyrimų, nes jau pradėtas paplitęs komercinis virtualios realybės įrenginių naudojimas.

Kadangi daugėja įrodymų, jog skaitmeniniai ekranai gali kenkti akims ir yra tyrimų,[16] siejančių ekranus su trumparegyste, Kinija uždraudė mobiliuosius telefonus klasėse.[17] Švietimo ministerija ir Nacionalinė sveikatos komisija uždraudė mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimą Shandong teritorijos mokyklose ir paprašė tėvų bei mokytojų:

  • Nepasikliaukite elektroniniais prietaisais mokymo metu bei užduotims ir naudokite rašytinius šaltinius.
  • Apribokite vaikų elektroninių ekranų naudojimą, kad jais naudotųsi ne daugiau kaip vieną valandą per dieną ir ne daugiau nei 15 minučių be pertraukos.
  • Laikykitės tinkamo atstumo tarp akių ir ekranų.
  • Skaitydami sėdėkite taisyklingai.
  • Turėkite pakankamą foninį apšvietimą.

Taigi, norint apsaugoti vaikus ir save nuo belaidžių prietaisų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės bei įvairių prietaisų ekranų mėlynos šviesos, verta riboti tokių įrenginių naudojimą. Kadangi moksliškai įrodyta, jog mėlyna šviesa bei elektromagnetinė spinduliuotė gali pažeisti akis, ypač svarbu užtikrinti, jog mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, televizoriais ar kompiuteriais kuo mažiau naudotųsi vaikai. Taip pat mokslininkai pataria nesinaudoti tokiais prietaisais kelias valandas prieš miegą, kad būtų išvengta nemigos ar kitų miego sutrikimų. Be to, raginama atnaujinti pasenusias saugos gaires ir atlikti kuo daugiau naujų mokslinių tyrimų, kurių dabartinė stoka kelia nerimą dėl tikimybės, jog nėra žinomas tikrasis elektromagnetinės spinduliuotės ir mėlynos šviesos žalos mastas.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai