Ties realybės riba – Ayahuasca

Haliucinogeninis gėrimas, gaminamas iš Amazonės džiunglių širdyje augančių augalų

Haliucinogenai – tai medžiagos, kurios patekusios į žmogaus organizmą sukelia stiprias chemines reakcijas. Pagrindinis jų taikinys – žmogaus smegenys. Dėl šių cheminių reakcijų keičiasi žmogaus pasaulio suvokimas trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui, o tai turi vienokių ar kitokių pasekmių jo tolesniam gyvenimui.

Kai kurie tyrinėtojai šių medžiagų nenori vadinti haliucinogenais, t. y. nepripažįsta, kad jos sukelia haliucinacijas. O juk tai vienas iš kertinių klausimų: ar tikra, ar netikra? Pirma, ar tai, ką tie žmonės mato, girdi, užuodžia, jaučia, yra tikra, t. y. ar tai egzistuoja iš tikrųjų? Antra, ar šie vaizdiniai, garsai, kvapai ir jutimai yra jų pakitusių galvos smegenyse cheminių medžiagų vaisius, t. y. ar tai netikra? Greičiausiai tai abu variantai. Šie tyrinėtojai tokias medžiagas linkę vadinti enteogenais ir pabrėžia jų gilią prasmę, mat iš graikų kalbos išvertus tai reikštų dieviškosios apvaizdos pasireiškimas tavo viduje. Mes jas galėtume vadinti tiesiog psichoaktyviosiomis medžiagomis, nenorėdami nei sumenkinti, nei padidinti šių medžiagų vartojimo reikšmės.

Šiais aktualiais klausimais Vilniuje skaityta paskaita Antropoteosofų bendrijos nariams. Tema susidomėjo nemažai žmonių, todėl nuspręsta paskaitas skaityti ir kituose miestuose bei paskelbti šiek tiek informacijos bendrijos puslapyje.

Į visa tai tuoj pat sureagavo haliucinogeninių medžiagų vartotojai. Antropoteosofiniu požiūriu žmogus, vartojantis ayahuasca (toliau – ajavaska), nenušvis, nes ši medžiaga uždaro kelią į evoliuciją. Sulaukėme kalbų, kad tokie mūsų, antropoteosofų, skaitančių paskaitą, teiginiai yra niekiniai ir jų nereikėtų rimtai vertinti, nes mes nesame vartoję haliucinogenų.

Išeitų, kad apie infarktą rimtai gali kalbėti tik buvę ir esami širdininkai, jį patyrę žmonės, o apie alkoholizmą – tik alkoholikai. Haliucinogeninių medžiagų vartotojams jų patirtis yra pagrindinis koziris, bet mes tokią jų nuomonę vadiname manipuliacijomis ir toliau stengiamės žmones kiek įmanoma objektyviau supažindinti su šiais reiškiniais.

Aišku, visada įdomu pasiklausyti tų, kurie vartojo kokias nors psichoaktyviąsias medžiagas „susipažinimo“ tikslais, ir tų, kurie tebevartoja ir toliau „eina dvasiniu keliu, nes nuoširdžiai medituoja, kad būtų geresni nei vakar.“

Tiesiog taip suprantamas dvasinis kelias: žmonės gauna tam tikrą dozę iš išorės, t. y. „stumtelėjimą“, ir įsivaizduoja, kad eina patys. O gal „stumtelėjimas“ buvo ne ta kryptimi, gal tai ir buvo planas TO, kuris „stumtelėjo“?

Įdomu ir tai, kad dabar turime galimybę palyginti ajavaską vartojusiųjų potyrius. Jie sakosi jautę ryškų energijos kritimą žemyn, stuburo energiniu kanalu. Ištuštėjo viršutinės čakros, bet akivaizdžiai padaugėjo energijos apatinėse čakrose. Būtent tai ir pastebime, atlikdami rezonansinius tyrimus: tam tikram laikui – vieniems ilgiau, kitiems trumpiau – užsidaro viršutiniai energiniai centrai, jie tarsi blokuojami, tačiau tuo pačiu metu labai sustiprėja energija apatiniuose centruose, kartais pasireiškia ryškūs medicininiai simptomai.

AJAVASKA – AUGALAS, O TAI – ETERINIAI, ASTRALINIAI (GREIČIAUSIAI ŽEMESNIEJI) PASAULIAI. JIE NIEKADA NENUVES Į DVASIOS, AUKŠTESNIUOSIUS PASAULIUS, PAS DIEVĄ. JIE TIESIOG UŽDARYS ŽEMESNIUOSIUOSE PASAULIUOSE, PRAPLĖS HORIZONTUS, ATIMS AUKŠČIO SUPRATIMĄ IR SUVOKIMĄ.

Pastaruoju metu psichoaktyviąsias medžiagas populiaru vadinti gamtos medicina. Pabrėžiama, kad jos natūralios, nes randamos gamtoje, ir visiškai ignoruojamas faktas, kad yra begalė nuodingų ir mirtinai pavojingų augalų ir grybų, taip pat augančių gamtoje.

DMT – dimetiltriptamino, turinčių augalų, iš kurių verdamas gėrimas ajavaska, poveikis

Psichoaktyviųjų medžiagų, randamų augaluose ar grybuose, yra įvairių: tai DMT, kitaip – dimetiltriptaminas, taip pat psilocibinas, psilocinas, muskarinas, harmalinas, harminas, meskalinas ir kt.

Šiame straipsnyje norėčiau panagrinėti DMT, t. y. dimetiltriptamino, turinčių augalų, iš kurių verdamas gėrimas ajavaska, poveikį. Tikrai nesiruošiu kovoti su šiuo pasauliniu reiškiniu, paskutiniuoju metu sparčiai plintančiu Lietuvoje, juo labiau su žmonėmis, kurie, manau, labai nuoširdžiai juos propaguoja. Turėjau galimybę ir būtinybę tyrinėti tuos reiškinius, palyginti su kitų specialistų tyrimais, todėl noriu pasidalyti savo nuomone su tais, kurie pasiryžę eiti savęs pažinimo keliu, su Dvasios ieškotojais. Esu medikė, žodis sveikata man suprantamas ir suvokiamas kaip fizinės, psichinės ir dvasinės sveikatos harmonija. Be to, tai sugebėjimas būti harmoningam, t. y. nekonfliktuoti su sociumu, gamta, stichijomis. Sveikatos apibrėžimų yra daug, tačiau esmė ta, kaip suvokiama pati harmonija. Tokia mano pozicija.

Daugelį iš mūsų bandoma sužavėti šių psichoaktyviųjų medžiagų tobulu veikimu, siūloma greitai išspręsti susikaupusias problemas, dėl kurių, beje, dauguma žmonių ir yra šiuose ieškojimuose. Šios vadinamosios gamtos medicinos vartotojai savo patirtimi dalijasi TV šou programose, feisbuke, jutube, skaito paskaitas, rengia seminarus, klausimų ir atsakymų vakarus. Jie kalba ir apie galimus „nušvitimus“.

Rašau ne tam, kad aiškinčiau, kas gerai, kas blogai, o todėl, kad ir man kyla daug klausimų ir ateina daug atsakymų. Tuo ir noriu pasidalyti.

Taigi, ajavaska (ayahuasca) – tai haliucinogeninis gėrimas, gaminamas iš Amazonės džiunglių širdyje augančių augalų. Iš jų dažniausiai naudojami vijoklinis medis Banisteriopsis Caapi ir augalo Psychotria viridis (chacruna) lapai. Kodėl du? Čia ir visa esmė: daugumos augalų, šiuo atveju chacruna, sudėtyje yra DMT haliucinogeno, kurio žmogaus organizmas negali pasisavinti, nes medžiagą tiesiog suardo skrandyje esantys virškinimo fermentai, todėl į gėrimą būtinai dedamas ir kitas augalas, šiuo atveju Caapi, kurio sudėtyje yra vadinamojo monoaminooksidazės inhibitoriaus – MAOI, t. y medžiagos, kuri suardo skrandžio fermentus, suaktyvinančius DMT haliucinogeną. Tokiame mišinyje DMT (dimetiltriptaminas) aplenkia skrandžio gynybinį barjerą ir patenka per kraują į smegenis, būtent – kankorėžinę liauką.

DMT dar vadinamas dvasine molekule. Tai natūraliai egzistuojanti stipriausia haliucinogeninė medžiaga pasaulyje, kuri randama tiek žmogaus kūne, tiek daugelyje augalų. Žmogaus organizme ją gamina kankorėžinė liauka. Ši medžiaga išsiskiria miegant, REM fazėje – sapnuojant, medituojant, o didžiausias kiekis – mirštant. Filosofas, etnobotanikas T. Mckenna, išbandęs daugybę psichoaktyviųjų medžiagų, teigia: „Jis (DMT – aut. past.) yra sudėtingiausias, nušviečiantis, stulbinantis, baisiausias, džiaugsmingiausias ir keisčiausias dalykas pasaulyje. Nenoriu nieko įbauginti, tačiau tai yra pačios keisčiausios, neįtikėtino grožio ir galybės dimensijos. Žmonės turi būti atsargūs.“

Tūkstančius metų šią medžiagą vartojo vietiniai gyventojai, dabar ji sparčiai plinta Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Ši medžiaga gali sukelti ekstazę, transo būseną, gebėjimą bendrauti su dvasiomis. Svarbu pasakyti, kad tūkstančius metų vietiniai gyventojai šį gėrimą naudojo tiesiog gydomiesiems tikslams, tačiau patys nesigydydavo, tuo užsiimdavo šamanai. Šamanas, apimtas transo, kartu su žmogumi galėdavo paklausti dvasių, kokia yra problemos priežastis ir kokia žolė džiunglėse būtų tinkama gydymui. Papildomas efektas – gėrimas padėdavo išsivalyti organizmą: ajavaskoje dar yra alkaloido harmino, kuris pasižymi stipriu, vėmimą ir viduriavimą sukeliančiu efektu. Taigi, tai būdas valyti kūną nuo kirminų ir kitokių tropinių parazitų.

Tūkstantmečius vartojama arbata nebuvo būdas nušvisti. Juk ir dabar Amazonės džiunglių ar vietiniai Peru, Brazilijos gyventojai nėra nušvitę, tačiau dabartiniai ajavaskos propaguotojai pabrėžia, kad šios arbatos gėrimo ceremonija tai ir duoda. Taip, ji suteikia galimybę susitikti su kitais pasauliais. Tai dvasinis potyris, kurį galima apibūdinti žodžiu spiritual, bet tai – ne dvasinio kelio į Dievą dalis, nes pastarasis įvardijamas kitu žodžiu – divine.

Taigi, DMT poveikis – haliucinacijos. Sunku atskirti tikra nuo netikra, nes tai intensyvios vizijos atmerktomis akimis, kaleidoskopinis vaizdas, ryškios spalvos, kurių gyvenime netgi negalėtume įvardyti, įvairūs realūs ir nerealūs garsai; paaštrėja visi pojūčiai, galimos dvasinės, religinės ir mistinės patirtys. Tai susitikimas su eterinio pasaulio gyventojais. Pakinta laiko pojūtis: jis greitėja arba sustoja. Tai lyg kelionė, kuri gali būti gera arba bloga, bet jeigu ji prasidėjo, žmogus nebegali sustoti.

DMT gamina mūsų smegenys. Mūsų protas perduoda jį per sapnus, jis aktyviai gaminasi medituojant. Ajavaska veikia taip, lyg žmogus sapnuotų nemiegodamas. Tai tarsi skaidrus sapnas (lucid dream). Tai lyg priėjimas prie beribės informacijos, kuri, tikėtina, ateina iš mūsų pasąmonės ar dvasinio spiritual pasaulio. Ji įveda smegenis į išplėstas vibracijas ir žmogus pasiekia išplėstos sąmonės būseną. Tai ne vaistas. Nėra cheminės priklausomybės, neprarandama sąmonė. Tačiau neapleidžia jausmas, kad esi VISIŠKAI KONTROLIUOJAMAS, kažkieno dėmesio centre. Ajavaskos vartotojai tai vadina aukščiausiąja dvasine būtybe, MOTINA AJAVASKA, visų dvasių dvasia.

Ajavaska sukelia Psichologinę priklausomybę

Taip, cheminės priklausomybės nėra, bet yra kitokia – psichologinė priklausomybė: prieš ceremoniją žmogus savo visais subtiliaisiais kūnais ruošiasi įvykiui, kuris jam suteiks tai, ko kitomis priemonėmis nepavyko gauti. Su įvairiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad smegenyse stipriausia pasitenkinimo centrų reakcija yra būtent PRIEŠ medžiagos vartojimą, nes TUOJ BUS GERAI. Tai bandoma pakartoti, nes „veža“.

O pati ceremonija? Išgėrus arbatos maždaug po 20 minučių dėl spontaniško neuronų pažadinimo kinta žmogaus smegenų bangų ritmas, jų dažnis, padidėja proto ir kūrybinės galios. Tada palaipsniui rimsta protas, mažėja nerimas, baimė, harmonizuojama nervų sistema ir tai leidžia smegenims pamažu patirti beta ritmo būseną, t. y. normalų aktyvumą, tada pereiti į alfa ritmo bangas, t. y. relaksaciją, ir toliau pasiekti gilią teta bangų būseną, kada būtent ir atsiranda mistiniai potyriai, dvasinė ekstazė.

Galima rasti nemažai studijų, kuriose rašoma, kad žmonės, vartojantys ajavaską, tampa harmoningesni. Jie pasižymi gana gera sveikata ir atmintimi, pradeda labiau gerbti gamtą, siekia taikos ir harmonijos. Keičiasi jų asmenybė, identitetas, atsiranda laikinumo Žemėje jausmas. Lyg ir reikėtų tuo pasidžiaugti.

R. Harris – gėrimo sukeliamas pavojus ypatingai didelis

Gydytoja psichoterapeutė R. Harris, tyrinėjusi daugiau kaip 40 mokslinių studijų, parašiusi knygą Listening to ayahyasca, gydžiusi depresiją, priklausomybes, nerimą, PTSD, t. y. posttraumatic stress disorder, teigia, kad psichoaktyviosios medžiagos pradėtos tyrinėti tik pastaruoju dešimtmečiu, nes prezidento R. Nixono valdymo laikais (1970 metais) buvo uždrausti bet kokie tokių medžiagų moksliniai tyrinėjimai. Ajavaska vadinama medicina (medicine), o ne vaistu (drug). Ji yra unikali net tarp kitų psichoaktyviųjų medžiagų ir vadinama augalo siela (plant spirit). Dar ji vadinama Didžiąja Motina, senele (Grand Mother), o Peyote (kaktusų gėrimas) vadinamas Didžiuoju Tėvu, seneliu (Grand Father).

R. Harris aprašo čiabuvių pasakojimus apie tai, kokiems tikslams šie augalai naudojami. Pirmiausia – išsivalyti kūną nuo parazitų, taip pat per medžioklę džiunglėse norint sužinoti, kuria kryptimi keliauti, kur yra medžiojamų žvėrių, ir tiesiog norint gauti atsakymus į kasdienius rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kur ir kaip rasti sau tinkamą porą. Žinoma, augalai naudojami ir telepatiniams bei magijos tikslams. R. Harris, net 25 metus tyrinėjusi ajavaską, pabrėžė, kokį didelį pavojų gali sukelti šis gėrimas.

Vienoje laidoje apie ajavaską kitas psichologas uždavė R. Harris klausimą: jeigu žmogus serga psichikos liga ar yra giliai emociškai sutrikęs, gal jam pavojinga vartoti psichotropines medžiagas, kurios gali sustiprinti nerimą ar depresijos simptomus? Pasak R. Harris, tokią būklę galėtume pavadinti „kritimu“ į psichozę, psichozės priepuoliu. Tai iš tikrųjų psichozė, o ne tai, ką galėtume pavadinti nuotaikų svyravimu. Ji mano, kad tada tikrai jų nereikėtų vartoti, nes kyla rimtas pavojus. Kiekvienas turi pats apsispręsti, bet tai didelė rizika.

Be to, yra ir kitas dalykas: 4–6 savaites prieš vartojant ajavaską, kaip ir bet kokias kitas psichoaktyviąsias medžiagas, būtina nutraukti antidepresantų vartojimą, nes jie didina serotonino kiekį organizme ir kyla pavojus atsirasti serotonino sindromui, kurį lydi tokie simptomai kaip drebulys, viduriavimas, autonominės nervų sistemos nestabilumas, hipertermija, prakaitavimas, raumenų spazmai, netgi gali ištikti mirtis ir prireikti reanimacijos, o juk būnant džiunglėse atstumas iki bet kokios gyvenamosios vietovės 2–3 valandos kelio. Visgi literatūroje nurodomas vienas antidepresantas, kuris nėra toks pavojingas, todėl jo naudojimas gali būti nutrauktas 3–4 dienas prieš ceremoniją.

Dr. C. Cavnaras – pokyčiai galimi asmenybės požiūriu

Dr. C. Cavnaras parašė straipsnį How Ayahuasca Can Dissolve or Strengthen the Ego. Tai ypač rimta publikacija apie tai, kokie pokyčiai galimi asmenybės požiūriu.

Tai mistinis, asmeninis Dievo ar švento šaltinio potyris – paprastai būtent tai įvardijama išgėrus ajavaskos. Misticizmas dažnai apibūdinamas kaip VIENIO, RYŠIO, JUNGTIES potyris. Šis ryšys ištirpdo tariamus paradoksus. Visų vartojusiųjų ajavaską teigimu, to neįmanoma nusakyti žodžiais.

Daugelis žmonių pabrėžia pozityvųjį savojo identiteto, asmenybės suvokimo pokytį. Žmogus stengiasi suprasti: KAS AŠ ESU? Pojūtis AŠ, atrodo, silpnėja. Kai kurie akcentuoja, kad žiūrėdami į objektus jie manosi esą tie objektai. Kiti tiki, kad tampa žmonėmis iš savo praėjusių inkarnacijų. Dar kiti jaučiasi virtę karaliais, karalienėmis, šamanais ar kitomis archetipinėmis būtybėmis. Pojūtis, kad virstama gyvūnais ar paukščiais, taip pat gali būti būdingas išgėrus ajavaskos. Pietų Amerikos šamanui transformuotis į jaguarą yra didelė garbė ir ypač trokštama metamorfozė.

Ribos tarp savęs ir kitų, atrodo, ištirpsta, ir tai gali įvesti į vadinamąją mistinę sąmonę. Netekus šių ribų, skirtumai tarp žmonių išnyksta arba tampa minimalūs, kyla empatijos jausmas. Susitapatinama, susiliejama, atsiranda savęs naujojo tapatumo suvokimas, ir tai yra vienas iš didžiausių pokyčių, kuriuos padeda pasiekti tik ajavaska. Ji gali palengvinti GEDĖJIMO procesą. Kyla jausmas, kad turi MISIJĄ Žemėje, kad esi Dievo vaikas.

Kita vertus, ajavaska gali tiesiogiai paveikti EGO, kuris tampa išpūstas, nenormaliai didelis, perdėtas, apima jausmas, kad esi labai svarbus (self importance). Žmogus mato save tokį svarbų, kad tiesiog privalo mokyti kitus, kaip jie turi gyventi ir ką daryti, nes pats jau ŽINO, o jie NEŽINO.

Štai tokie yra psichologiniai pokyčiai, apie kuriuos kalbama minėtuosiuose medicininiuose straipsniuose.

Dvasiniai pokyčiai po Ayahuasca ceremonijos

O kaip tie ieškotojai? Taigi, dabar – apie dvasinius pokyčius.

Pirmiausia turite atminti, kad haliucinogenų ar kitokių išorinių dalykų vartojimas nėra NUŠVITIMO, PAŽINIMO ar DVASINGUMO VYSTYMO priemonės. Vis dėlto kai kuriems tai gali būti naudinga. Ką apie tai mano patys šamanai? Jų žodžiais tariant, dviem „nuvažiavo stogas“, dešimt „nubudo“, t. y. išėjo iš sistemos, o karma neklysta – ji daro tai, ką daro.

Pakalbėkime apie šalutinį poveikį. Ceremonijų metu nei šamano, nei dvasinių turistų nepasirinksi. Ištirpus apsaugoms staiga viskas tampa viena – šamanas gali matyti savo ir kitų problemas. Vienas lietuvis, grįžęs iš Peru, pasakojo, kad per ceremoniją žmogus yra pažeidžiamas, nes jo eterinis laukas padidėja kaip ir esančiojo šalia. Dingsta energiniai skydai. Žmogus susijungia su tos eterinės aplinkos visuma. Bet kas gali įeiti vienas į kitą, ypač jeigu yra tam pasiruošęs, nes ne tik pats pritraukia atitinkamas vibracijas, bet turi jų ir savyje – juk nėra labai švarus, kitaip ko gi tada važiuotų…

Svarbiausia tai, kad tų „demonų apsėsti“ žmonės netenka sveiko proto, t. y. galimybių logiškai mąstyti, analizuoti, suprasti TIKRĄJĄ ĮVYKIŲ PRASMĘ. Jie nebeturi savo nuomonės, praranda savo asmenybę ir virsta socialiniais zombiais. Tada jų nuomonė tampa nuomone „tų demonų“, kurie apsigyvena pasąmonėje.

Daugelis žmonių pradeda naudoti psichoaktyviąsias medžiagas tam, kad išspręstų savo problemas, kiti – norėdami išplėsti savo sąmonę. Apskritai žmogus tam turi būti pasiruošęs, t. y. turėti potencialo, leidžiančio sąmonei plėstis: bet ne tik horizontaliai, o ir aukštyn – vertikaliai. Tai ne žemųjų ir viduriniųjų vibracijų laukas, kuriame spalvos ir garsai tampa ryškūs, užplūsta stiprių emocijų srautai, kyla noras visus mokyti, mylėti, visiems brukti savo jausmus. Tai atsitinka tada, kai pernelyg padidėja apatinės čakros, ypač antroji, kuri atsakinga už mūsų norus ir jausmus, ir visa tai dažniausiai sumažina viršutines čakras – adžną (šeštąją) ir sahasrarą (septintąją). Prarandamas suvokimas ir ryšys su VISATA, Dievu, bet atrandamas stiprus ryšys su gamta: žeme, augalais ir gyvūnais. Neaišku, ar ilgam. Visaip būna. Jeigu žmogus yra plačios sąmonės, ajavaska didesnio poveikio nepadarys. Tiesiog tuo metu jis gali patirti ryškesnį šuolį į tai, kam dar savaime nebuvo pasiruošęs, ir grįžti atgal.

Norint plėsti sąmonę, turi būti paruoštas indas – atitinkamos mentalinės struktūros, kurios galėtų apdoroti gaunamą informaciją. Sąmonė turi būti tam tikro supratimo ir suvokimo lygmens. Čia kaip intelektas: jeigu mūsų intelekto koeficientas neaukštas, specifinės, pavyzdžiui, mokslinės informacijos tiesiog nesuprasime. Vadinasi, labai svarbi asmenybės branda. Žmogaus EGO turi būti atitinkamai subrendęs, kad galėtų pažinti save, savo šešėlį (pagal C. G. Jungą), jį priimti ir su juo dirbti, t. y. užmegzti ryšį su savastimi. Todėl per ceremoniją tirpsta TOKS EGO, kokį žmogus subrandino. Susidūręs su savo šešėlio paviršiniais sluoksniais žmogus tiesiog valosi nuo savo psichinių toksinų, kartoja ceremonijas, dar valosi ir vis susiduria su savimi tokiu, kokio nesitikėjo.

Sakoma: sąmonė išsiplėtė. Kur? Kiek? Su kokiu mokytoju susitinkate? Su augalu? Tai gali būti stiprūs eterinio ar net tamsos astralo pasaulių valdovai. Ar tai JIE žmogaus DVASINIAI MOKYTOJAI?

Čia tik man kylantys klausimai. Atsakymų turite ieškoti patys.

Ko žmonės ateina į ceremoniją? Kad ji padėtų rasti tikslą? Kad padėtų rasti kelią? Kai kurie sako: „Nežinau, kodėl esu šioje Žemėje…“ Pastaroji priežastis parodo, kad žmogaus sistemos užblokuotos. Iš tiesų jam reikia tik vieno – išvalyti savo sistemas, t. y. paruošti indą. Tada bus aišku.

Ką dar apie Ayahuasca rašo dvasiniai mokytojai?

Osho – dvasiniam augimui nėra trumpesnio kelio

Psichoaktyviosios medžiagos palaipsniui pažeidžia gebėjimą medituoti. Bet koks potyris, kurį patyrėte iš išorės, priverstinis, netikras. Mes nežinome tikrojo potyrio, dėl to netikras atrodo kaip tikras ir teisingas. Jeigu niekada nesusidūrėte su tuo realybėje, NETIKRA jau atrodo DAUG. Jeigu tai palygintume su „paprasto“ žmogaus gyvenimo potyriais, tai prieš jį jūs jaustumėtės iškilesnis, nes jis nežino ir to netikro blykstelėjimo. Jūsų gyvenimas toks pat. Ajavaska jums sukuria svajonę, įveda į euforijos būseną ir jūs jaučiatės ypač laimingas, bet jeigu tokį potyrį pajustumėte per meditaciją, suprastumėte, kad šis dirbtinis potyris buvo tik sapnas.

Tačiau jeigu pradėsite maišyti abu dalykus – kartais psichoaktyviąsias medžiagas, o kartais meditaciją, tos medžiagos po truputį jums užvers galimybę medituoti. O paprasti žmonės… jiems juk nėra ko prarasti. Taigi, jeigu iš tikrųjų norite augti, psichoaktyviosios medžiagos pavojingos. Šių medžiagų poveikis pigus, o meditacinis potyris brangiai kainuoja. Norėdami išmokti medituoti, sunaudojame daug laiko, dėl to protas linkęs pasirinkti pigesnį variantą – psichoaktyviąsias medžiagas. Jis sako: ko čia sėdėti valandų valandas, geriau rinktis trumpesnį kelią. Protas VISADA už trumpesnį kelią. Bet trumpesnis kelias visada netikras. Dvasiniam augimui nėra trumpesnio kelio. Čia jūs negalite gudrauti, čia nėra atsarginio išėjimo. Čia visi priversti eiti sunkiuoju keliu.

R. J. Štaineris – žmogaus valia negali būti užgožiama, ji šventa ir neliečiama

Antroposofijos pradininkas R. J. Štaineris ypapriešinosi ir bjaurėjosi bet kokiu poveikiu žmogaus sąmonei, nes žmogaus valia negali būti užgožiama, ji šventa ir neliečiama. AUGALO DVASIA PERIMA JŪSŲ VALDYMĄ PER JŪSŲ VALIĄ.

W. Russelas – žmogaus sąmonė, sprendimai negali priklausyti nuo išorinių faktorių

Nevalia leisti atiduoti savo valios kito valiai. Žmogaus sąmonė, sprendimai negali priklausyti nuo išorinių faktorių, tokių kaip vaistai, žmonės, kitos būtybės. Todėl informacija, gauta iš šių formų, labiau iškreipta nei ta, kuri gaunama tada, kai dirbame su savo vidiniu centru, su savuoju AŠ.

O. M. Aivanhovas- pinigai dvasiniam vystymuisi visiškai nereikalingi

Dvasinis gyvenimas – tai disciplina, reikalaujanti daug laiko ir jėgų. Jeigu kas nors jus bando įtikinti, kad yra būdų, kurie padės lengvai ir greitai tapti aiškiaregiu, įgauti psichinių galių ir t. t., būkite atsargūs. Ypač būkite atsargūs, jeigu iš jūsų pareikalaus pinigų tam pasiekti. Nes tiesa ta, kad pinigai dvasiniam vystymuisi visiškai nereikalingi. Mokytis kasdien kontroliuoti save, galvoti apie kitus, susisiekti su Dievu meldžiantis ar medituojant – visa tai nieko nekainuoja, tai nemokama.

Tačiau tai labai ilgas procesas, o žmonės yra tinginiai: jie skuba pasiekti pripažinimo, juos tuojau patraukia tie, kas siūlo aukso kalnus ir stebuklus, net jeigu tai labai brangiai kainuoja. Tegul paskui nesiskundžia, kad juos apgavo. Ieškant Dvasinio mokymo, Mokytojo, būtina žinoti, ko iš jo laukti – iliuzijos ar tiesos.

Dirbtinai haliucinogenais aktyvinama sąmonė plečiasi horizontaliai, tad ir vėl gali pakliūti į haliucinacijų „kambarius“, vadinamąsias celes, kur žmogus įsivaizduoja tapęs šviesesnis, ir taip – ne vieną inkarnaciją. Tiesiog toks jo supratimas, mąstymas, suvokimas, tiesiog jis „myli visus ir ta meile dalijasi“. Tai – AŠ jaučiantysis.

ŽMOGUS, EINANTIS AJAVASKOS KELIU, AUGINA SAVYJE AUGALĄ. TAS AUGALAS VEIKIA PER JĮ. TAI AUGALO SĄMONĖ. AUGALO DVASIA ĮEINA Į JĮ, DIRBA PER JĮ, MOKO JĮ. JIS TAMPA AUGALO MOKINIU.

Tikrajam suvokimui reikalinga aiški galva, svarbu visiškai nubusti. Kiekvienas turi sustiprinti savo moralinį kompasą, būti įsižeminęs, t. y. tvirtai jausti žemę po kojomis, kad galėtų aiškiai priimti išorinius ir vidinius pasaulius, atskirti, KAS ir KĄ jam sako. Turi būti vidinė mąstymo, jausmų ir norų harmonija. Informaciją iš Dvasinių mokytojų galime gauti tada, kai esame paruošę savo indą. Tai – jau procesas, per kurį mes patys atsiveriame atitinkamoms vibracijoms. Ceremonijos neužtenka.

Išvados

AJAVASKA – AUGALAS, O TAI – ETERINIAI, ASTRALINIAI (GREIČIAUSIAI ŽEMESNIEJI) PASAULIAI. JIE NIEKADA NENUVES Į DVASIOS, AUKŠTESNIUOSIUS PASAULIUS, PAS DIEVĄ. JIE TIESIOG UŽDARYS ŽEMESNIUOSIUOSE PASAULIUOSE, PRAPLĖS HORIZONTUS, ATIMS AUKŠČIO SUPRATIMĄ IR SUVOKIMĄ.

Mes visada galime rinktis vieną iš kelių variantų. Renkamės tą, kuris mums tuo metu mūsų supratimu ir suvokimu atrodo geriausias. Tai mūsų kelio dalis. Kelio, kurį turime nueiti patys.