Tyrimas: COVID-19 yra lengva liga vaikams, profesorė skatina natūralų persirgimą
Plataus masto Didžiosios Britanijos vaikų tyrime atskleista, kas nutinka COVID-19 susirgusiems nepilnamečiams
Rugpjūčio 3 dieną visuotinai pripažintas, rimtas medicininis žurnalas „Lancet“ išspausdino naujo tyrimo rezultatus,[1] kurio metu buvo analizuojami maži vaikai, užsikrėtę SARS-CoV-2. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip ilgai serga vaikai ir kokius simptomus jie patiria. Duomenims pagrįsti buvo remiamasi Jungtinės Karalystės mokyklinio amžiaus vaikais, t. y. mažamečiais nuo 5 iki 17 metų amžiaus.
Tai yra itin rimtas mokslinis įrodymas apie tai, kaip COVID-19 pasireiškia vaikams ir kokius simptomus jie patiria, kadangi buvo tiriamas didelis, net 258 790 vaikų kiekis. Iš jų teigiamą COVID-19 testą turėjo 75 529 vaikai. Mokslininkai aprašė savo pastebėjimus remdamiesi sirgusiais vaikais, kurių ligos trukmę buvo įmanoma apskaičiuoti.
Šiame tyrime duomenis apie vaikus, naudojantis mobiliąją programėle, savarankiškai pateikė suaugę vaikų globėjai. Mokslininkai, naudodamiesi gautais duomenimis, ne tik tyrė simptomų paplitimą, trukmę ir naštą bendroje vaikų grupėje, bet ir išanalizavo kaip COVID-19 pasireiškia skirtingose amžiaus grupėse – jaunesniems (5-11 metų amžiaus) ir vyresniems (12-17 metų amžiaus) vaikams.
Tyrėjai išsiaiškino, jog vidutiniškai COVID-19 vaikai serga 6 dienas (nuo 3 iki 11 dienų). Buvo pastebėtas ryšys tarp amžiaus ir patiriamų negalavimų, t. y., jaunesni vaikai sirgo trumpiau nei vyresni. 5-11 metų amžiaus vaikai vidutiniškai sirgo 5 dienas, o 12-17 metų amžiaus vaikai vidutiniškai sirgo 7 dienas.
Iš visų tiriamųjų į ligoninę pateko tik 37 vaikai, visi kiti sėkmingai persirgo gydydamiesi namuose ir jusdami tik paprastus simptomus. Į ligoninę buvo paguldyti 16 jaunesnių vaikų ir 21 vyresnis vaikas.
Mokslininkų išvadose pastebėta, kad dažniausi simptomai buvo galvos skausmas (62,2%) ir nuovargis (55,0%). Jaunesniems vaikams dažnai pasitaikė karščiavimas (43,7%), gerklės skausmas (36,2%), pilvo skausmas (27,7%) ir nuolatinis kosulys (24,7%). Vyresniems vaikams pasitaikantys simptomai buvo kiek dažnesni – gerklės skausmas (51,0%), anosmija (48,3%), karščiavimas (34,6%) ir nuolatinis kosulys (26,0%). Apskritai, 74,5% vaikų, kurių testas buvo teigiamas, pasireiškė karščiavimas, kosulys, anosmija ar šių simptomų derinys.
Tyrėjai pabrėžė, kad jų tiriamoje grupė nebuvo pastebėta dėmesio sutrikimo, atminties sutrikimo ir nerimo atvejų, o dirglumo bei prastos nuotaikos atvejai atitiko ankstesnius tokios amžiaus grupės vaikų duomenis Jungtinėje Karalystėje. Be to, remdamiesi gautais rezultatais mokslininkai pranešė, jog:[1]
Mūsų duomenys nepatvirtina ankstesnių pranešimų apie silpnumą ir traukulius, taip pat nebuvo pranešta apie sunkius liekamuosius neurologinius simptomus.
Surinkti duomenys tyrėjams leido prieiti prie išvados, jog Jungtinės Karalystės mokyklinio amžiaus vaikams COVID-19 įprastai trunka gan trumpai ir sukelia nedaug simptomų. Nors retais atvejais liga trunka ilgiau, tačiau dauguma net ir šių vaikų laikui bėgant pasveiksta paprastai, be jokio rimto medikų įsikišimo. Be to, kuo jaunesnis vaikas, tuo didesnė tikimybė, jog jis sirgs trumpiau ir jus mažiau simptomų. Šie išsamūs duomenys yra labai svarbūs ir jais galima remtis diskutuojant apie pandemijos poveikį mokyklinio amžiaus vaikams.
Danų profesorė siūlo pripažinti COVID-19 lengva vaikų liga, kuriai nereikia skiepų
Tokie mokslininkų pastebėjimai tarytum tik dar kartą patvirtina ne taip seniai danų profesorės, Christine Stabell Benn išsakytus žodžius, jog vaikų imuninei sistemai yra naudinga persirgti koronavirusu. Ji sako:[2]
COVID-19 turėtų būti kuo greičiau pripažinta vaikų liga.
Dr. Christine Stabell Benn yra ilgametė vakcinų tyrinėtoja ir Pietų Danijos universiteto pasaulinės sveikatos politikos profesorė.[3] Ji yra sukaupusi ilgametę patirtį tiriant skiepų naudą skirtingose gyventojų grupėse ir dėl svarių priežasčių kritikuoja norą vakcinuoti mažamečius. Profesorės įsitikinimu, jaunesni nei 16 metų vaikai neturėtų būti skiepijami nuo COVID-19 ir jiems naudingiau tiesiog natūraliai persirgti šiuo visą pasaulį vis dar varginančiu virusu. Profesorė aiškina:
Vertindami kiekvieną vaiką atskirai, mes, Danijos sveikatos ir vaistų priežiūros tarnyba, tradiciškai neįvedame vaikams vakcinų, nebent jos būtų skirtos tam tikro sunkumo ligoms. Ačiū Dievui, COVID-19 yra labai lengva liga vaikams ir daugumai ji yra besimptomė.
Dr. Christine Stabell Benn taip pat priduria:
Tada mes nesilaikome svarbiausio vaikų skiepijimo kriterijaus, t. y., kad liga turi būti tam tikro sunkumo. Be to, yra antras kriterijus, kuris taip pat labai svarbus Nacionalinei sveikatos valdybai. Vakcinos skiepijimo nauda ir rizika turi būti aiškiai dokumentuota. Ir, deja, su COVID-19 vakcinomis šiuo metu dar nesame tokioje situacijoje.
Būtent todėl profesorė kritikuoja Europos vaistų agentūros žingsnį patvirtinti „Pfizer“ COVID-19 vakciną 12-15 metų vaikų skiepijimui. Ji taip pat nerekomenduoja skiepyti šešiolikmečių, nors Danijoje vaikai vakcinuojami būtent nuo tokio amžiaus. Dr. Christine Stabell Benn teigimu, reikia atkreipti dėmesį į „Pfizer“ vakcinos tyrimų rezultatus. Devintame puslapyje galima rasti lentelę, kurios duomenys įrodo būtinybę labai atsargiai stebėti vakcinų šalutinius poveikius.
Toje lentelėje nurodyta, kas paskiepyti 12-15 metų vaikai patyrė rimtą šalutinį poveikį 3 kartus dažniau, palyginti su kontroline grupe, kuri negavo COVID-19 vakcinos. Profesorės teigimu, tai tėra nedidelis tyrimas, apimantis šiek tiek daugiau nei 2 200 žmonių, todėl nereikėtų tokių duomenų laikyti svariu pagrindu išvis uždrausti vakciną, tačiau būtina labai akylai stebėti galimą jos žalą.
Profesorė teigia, kad vaikams naudingiau natūraliai persirgti COVID-19
Šiuo metu itin skatinama vakcinacija, pabrėžiant visuotinio imuniteto svarbą. Tačiau net tokioms kalboms danų profesorė turi atkirtį ir tikina, jog vakcinos nėra geriausias kelias, norint iš tikrųjų sukurti tvirtesnį imunitetą nuo koronaviruso ir taip pagelbėti ne tik vaikui, bet ir visuomenei. Ilgametės vakcinų tyrinėtojos teigimu, vaikai įgauna geresnį imunitetą natūraliai persirgę liga, o ne gaudami skiepą. Ji sako:[2]
COVID-19 vakcinose yra tik dalis viruso – vadinamojo spyglio baltymo. Taip susidaro antikūnai ir imunitetas spyglio baltymui, tačiau 80 proc. viruso yra ne iš spyglio baltymo. Kai natūraliai užsikrečiama visu virusu, taip pat susidaro antikūnai prieš visą virusą. Jei esate pasiskiepiję, tai suteikia imunitetą tik prieš 20 proc. viruso, o natūraliai užsikrečiant šia liga įgyjamas 100 proc. imunitetas.
Tiesa, Dr. Christine Stabell Benn nėra kategoriška – ji pripažįsta, jog yra daugybė nežinomų faktorių ir ji taip pat gali padaryti klaidų. Tačiau ji remiasi tuo, kas jau žinoma apie koronavirusą ir apie imuninę sistemą apskritai. Būtent todėl profesorė aiškina:
Čia mes žinome, jog susidūrus su virusu vaikystėje ar paauglystėje, susikuria platus imunitetas. Todėl tuomet, kai susiduriame su juo vėliau, mūsų imuninė sistema sureaguoja stipriau ir nesusergame smarkiai, o tik, galbūt, peršąlame.
Ko aš norėčiau koronos atveju, kad ji kuo greičiau taptų tokia vaikų liga. Tai darome leisdami vaikams natūraliai užsikrėsti. Taip pat tai darome, kai bendruomenėje cirkuliuoja tam tikras viruso lygis. Taigi, retkarčiais reikia sustiprinti savo imuninę sistemą, nes tada, manau, ši liga mūsų daugiau nebevargins.
Taigi, remiantis įrodymais, jog COVID-19 vaikams pasireiškia lengva forma arba būna išvis besimptomė, tikrai verta apmąstyti profesorės žodžius, jog galbūt daug protingiau už vaikų vakcinaciją būtų kitas žingsnis – mažamečių natūralus persirgimas koronavirusu. O kol tokia teorija skleidžiama tik pavienių mokslininkų, verta bent jau atidžiai stebėti klinikinius vakcinų tyrimus bei paskiepytų vaikų sveikatą, kad būtų aiškiau suprasta, kokią naudą ar žalą nepilnamečiams gali duoti COVID-19 vakcinos.
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.
- ^ Erika Molteni, Carole H Sudre, Liane S Canas, et. al. Illness duration and symptom profile in symptomatic UK school-aged children tested for SARS-CoV-2. The Lancet.
- ^ Nicolai Haugaard, Sanne Fahnoe. Professor: Det er godt for immuniteten, at børn får corona. B. T..
- ^ Professor Christine Stabell Benn. The European & Developing Countries Clinical Trials Partnership.