Vaikų dantų dygimas: laikas, požymiai ir diskomforto mažinimas

Firmus Medicus -

Dantys dygsta skirtingai, tačiau neretai skausmingai

Vaikai gali sulaukti pirmųjų dantukų skirtingu laiku. Gabrieliaus Crismariu/Unsplash nuotrauka

Vaikų dantų dygimas gali tapti tikru iššūkiu ne tik vaikui, bet ir tėvams. Nors visi su nekantrumu laukia pirmų šypsenų, pirmų ištartų žodžių ir pirmų dantukų, tačiau pastarieji neretai dygsta skausmingai arba tėvai gerai nežino, kaip reikėtų elgtis augant pirmiesiems dantims. Pasitaiko atvejų, jog vaikams sumažėja apetitas, sutrinka miegas, pakyla temperatūra ar jie tampa daug irzlesni. O juk dantys kalasi ne visi iš karto, o palaipsniui, tad sunkusis dantų dygimo laikotarpis gali užtrukti beveik pusantrų metų ir išties varginti tiek vaikus, tiek tėvus. Tad kaip dygsta vaikų dantys ir ką reikėtų daryti, kad šis procesas būtų kuo lengvesnis?

Prieš pradedant kaltis pirmiesiems dantims kūdikio dantenos parausta, paburksta, tampa jautrios ar net skausmingos. Dalis tėvų atkreipia dėmesį į didesnį nei įprastai seilėtekį, tačiau kadangi kūdikiai ir taip linkę seilėtis, šis požymis dažnai taip ir lieka nepastebėtas. Prieš pradedant kaltis dantukams kūdikiui gali šiek tiek pakilti temperatūra, prasidėti viduriavimas.[1]

Dygstant krūminiams dantims kartais galima pamatyti nedidelį balkšvą iškilimą būtent toje vietoje, kur vėliau turėtų prasikalti dantis. Tuo tarpu dauguma vaikų parodo, jog jų burnoje vyksta svarbūs pokyčiai, gan akivaizdžiu elgesiu: graužia žaislus ir įvairius daiktus, kiša į burną pirštus, nes taip bando nuraminti jį varginančius nemalonius pojūčius. Jei dantų kalimasis būna itin nemalonus ir paprastas dantenų kasimasis nepadeda, kūdikis pradeda sunkiai miegoti, darosi irzlus, verkia, nenurimsta.

Visi šie požymiai gali pasirodyti įvairiu laiku – tiek likus vos kelioms dienoms iki danties prasikalimo, tiek ir prieš kelias savaites. Be to, jie gali nedingti net ir kelias dienas po to, kai pagaliau pasirodo dantuko viršūnėlė. Kaip dygstant dantims jausis kūdikis priklauso nuo daugybės priežasčių, o viena iš jų – ir genetika. Jei vaiko tėvams dantų dygimas buvo gan lengvas, be didelių skausmų ir diskomforto, didelė tikimybė, jog panašiai puikiai jausis ir jų vaikas. Dėl laiko, kada išdygsta dantys, irgi neretai kalta genetika.

Pieninių dantų dygimo laikas

Pieniniai dantysSvarbu tinkamai rūpintis pieniniais dantimis. Jesúso Vidalio/Unsplash nuotrauka

Dažniausiai pirmieji pieniniai dantys išdygsta 5-8 kūdikio gyvenimo mėnesį. Tačiau tai nėra griežta taisyklė, nes jie gali pasirodyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Pasitaiko tokių atvejų, jog pirmieji dantys išdygsta tik per pirmąjį gimtadienį ar dar vėliau, tačiau dėl to nereikėtų nerimauti. Be to, būna ir itin retas reiškinys – kai naujagimiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis. Tačiau taip nutinka gan retai, tik vienam iš 2000-3000 naujagimių.

Kadangi kiekvienas vaikas yra skirtingas, visiškai normalu, jog jų dantys taip pat dygsta skirtingu laiku. Jei vaiko vystymasis nėra sutrikęs, jis yra sveikas ir nėra jokių nusiskundimų, tikrai neverta nerimauti dėl vėlai ar neįprastai anksti prasikalusių pirmųjų dantų. Tačiau ankstyvą arba vėlyvą dantų dygimą gali paskatinti ir įvairios sveikatos problemos ar kiti faktoriai. 

Galimos priežastys, kodėl vėlai dygsta pirmieji dantys:[2]

  • per mažas naujagimio svoris,
  • medžiagų apytakos sutrikimai,
  • sunkios ligos, tokios kaip rachitas ar įvairios ūminės infekcinės ligos,
  • embriono vystymosi stadijoje įvykę sutrikimai.

Galimos priežastys, kodėl anksti dygsta pirmieji dantys:

  • per didelis naujagimio svoris,
  • labai jauna gimdyvė,
  • paveldimumas,
  • tymai,
  • hormonų veiklos sutrikimai.

Net jei tėvams atrodo, kad vaikas turi per mažai dantų ar jie dygsta ne pagal taisykles, nereikėtų iš karto nerimauti, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir visos lentelės yra skirtos tik apytiksliam suvokimui, kada turi dygti dantys. Visgi, jei labai norisi apskaičiuoti kiek ir kokių dantų turėtų turėti vaikas, galima naudotis taisykle: vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis. Pagal šią taisyklę dvejų metų vaikas turėtų turėti 18 dantų, o metukų mažylis – 6.

Dantų dygimo seką irgi gan nesunku įsidėmėti:[1]

Pirmieji pasirodo apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, 6-10 mėn. Po to seka viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, išlendantys 8-12 mėn. Šoniniai kandžiai <…> pasirodo tuo pačiu metu, nuo 9 iki 13 mėn. Pirmasis krūminis dantis išdygsta 13-19 mėn. viršutiniame žandikaulyje.

Apatiniame jie pasirodo maždaug po mėnesio (14-19 mėn.). Tuomet laukia nedidelė, porą mėnesių trunkanti pauzė, kol prasikala iltiniai dantys, apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, paprastai tai atsitinka sulaukus apie 16 mėn. Antrasis krūminis dantis apatiniame žandikaulyje išdygsta 23-26 mėn. Viršutiniame žandikaulyje jis pasirodo sulaukus 25-33 mėn.

Pagal tokį grafiką 3 metų sulaukęs vaikas jau gali džiaugtis visais pieniniais dantimis ir tuo metu susiformuoja pieninis sąkandis. Su šiais dantimis vaikas išbus maždaug iki šešerių metų. Po to pieniniai dantys pradeda palaipsniui kristi ir juos keičia nuolatiniai.

Kaip padėti vaikui, kai dygsta dantys ir kada kreiptis į odontologą

Dėl dantų dygimo verta kuo greičiau pasikonsultuoti su odontologu, jei trejų metų vaikas vis dar neturi visų pieninių dantų arba jie dygsta netaisyklingai. Kad jie kalasi ne taip, kaip turėtų, galima pastebėti iš to, jog ką tik išdygę dantys kaip mat pradeda gesti. Iš to galima spėti, jog vaikas turi netaisyklingą sąkandį, o todėl dantys savaime neapsivalo bevalgant.

Vaikų dantų kalimasisKai kalasi dantys, kai kuriems vaikams gali pakilti temperatūra. S&B Vonlanthen/Unsplash nuotrauka

Tiesa, net jei vaikui bus nustatyta pieninio sąkandžio patologija, jam veikiausiai nebus taikomas ortodontinis gydymas. Dažniausiai odontologai laukia, kol vaikui išdygs nuolatiniai dantys. Pavieniais išskirtiniais atvejais konsultuojamasi su gydytoju ortodontu, tačiau pas jį turi nukreipti pats gydytojas odontologas.

Svarbiausia įsidėmėti, jog dantų dygimas, kad ir koks nemalonus procesas gali bebūti, visgi nėra liga ir nereikia panikuoti, vos tik vaikas pasidaro irzlesnis ar jam šiek tiek pakyla temperatūra. Jei nežinote kaip palengvinti nemalonius pojūčius, kurie vargina kūdikį dantų dygimo metu, išmėginkite įvairius specialius guminius kramtukus. Kai kurie tėvai teigia, jog vaikams kramtukai itin padeda, jei juos palaiko šaldytuve, nes vėsūs kramtukai nuramina suerzintas dantenas.

Be kramtukų taip pat puikiai tinka baronkos, sužiedėjusi duona ar jos pluta, švieži vaisiai. Juos visus irgi galima palaikyti šaldytuve, prieš duodant vaikui. Tačiau kiekvienu kartu duodant kokį nors maistą būtina stebėti kūdikį, kad jis netyčia nepaspringtų. Jei tėvai pastebi, jog vaikas linkęs graužti kokį nors žaislą ar audinį, galima rinktis švarią medžiagą, ją sudrėkinti vėsiame vandenyje ir duoti kūdikiui.

Jei visos šios priemonės nepadeda, o matosi, jog vaikas tikrai išvargęs, prastai miega ir valgo, galima išmėginti specialius gelius ir tepalus, skirtus būtent tokiems atvejams. Taip pat yra homeopatinių preparatų, aliejų mišinių, kuriais reikia tepti smakrą ir skruostus iš išorės ties tomis vietomis, kur dygsta dantys.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai

Pamėk Mus Facebook'e