Vietoj nacionalinio parko ramybės - 500 belaidžio ryšio antenų

Jeloustouno lankytojai prašo WiFi savo telefonuose

Planuojama, jog iki šiol ramybės oaze buvęs Jeloustouno nacionalinis parkas sulauks ~500 mobiliojo ryšio antenų.

Turbūt visiems jau tapo įprasta stebėti spektaklius ar koncertus pro mažą savo telefono video kamerą. Niekas tuo jau nebesistebi – pasiskelbti kur esi ir pridėti įrašą Facebook’e ar kitoje platformoje tapo tiek pat įprasta kaip ir pasisveikinti susitikus. Poilsio iki šiol buvo įprasta ieškoti gamtoje. Vienas iš didžiausių traukos centrų laukinių pojūčių trokštantiems amerikiečiams buvo Jeloustouno parkas. Seniausias nacionalinis parkas pasaulyje^[1], garsėjantis geizeriais, karštaisiais šaltiniais bei gausia laukine gyvūnija jau nuo 1978 m. buvo įtrauktas i UNESCO^[2] Pasaulio paveldo sąrašą.^[3] 2019 m. parką aplankė daugiau nei 4 mln lankytojų.^[4] Kaip ir galima numanyti, dažnam iš jų, kaip šiuolaikiškam žmogui, kilo klausimas, kaip gi iš karto socialiniuose tinkluose patalpinti asmenukę, jei nėra WiFi ryšio.

2019 m. lapkričio 14d. „East Idaho News“^[5] pranešė, kad Nacionalinių parkų aptarnavimo agentūra laukia komentarų dėl pasiūlymo išvystytoje parko teritorijoje, lankytojų ir darbuotojų patogumui, įrengti 500 vidaus bei lauko WiFi ryšio tinklų bei mobilaus ryšio antenų. Dienraštis „San Francisko Chronicle“ nurodo, jog tai – stovyklaviečių modernizavimo plano dalis.^[6] Straipsnyje teigiama:

Pasiūlymo esmė – kai kurias stovyklavietės operacijas perduoti valdytojams ir jas modernizuoti. „Sierra Club“ aplinkosaugos organizacija tam paprieštaravo teigdama, kad nacionalinius parkus valdytojai gali paversti pelno centrais.

Sekvojų nacionalinis parkas irgi gaus savo pirmąjį mobilaus ryšio bokštą,^[7] bet dėl to džiūgauja ne visi.

Skaitmeninė gamta – naujas terminas naujoviškiems lankytojams?

Nacionalinio parko aptarnavimo internetinis puslapis kviečia „patirti savo Ameriką“, tačiau jei tikitės sau ir savo vaikams sukurti atpalaiduojančią ir stresą mažinančią patirtį gamtoje, greitu metu galbūt tokios galimybės ir nebeturėsite. Telefoniniai įpročiai tapo mūsų priešais, todėl naujosios visuomeninės programos stengiasi mažinti arba visai uždrausti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose.^[8]

Kalifornija – pirmoji JAV valstija priėmusi įstatymą nr. AB 272,^[9] mažinantį arba išvis draudžiantį mobiliųjų telefonų naudojimą mokslo metu. Toks sprendimas priimtas dėl nuolat prastėjančių mokinių rezultatų, didėjančių psichinės sveikatos problemų ir mokinių išsiblaškymo. Būtina paminėti, kad jei Jūs ar Jūsų vaikai kenčia dėl padidėjusio elektromagnetinio jautrumo,^[10] apsistoti parkuose nebegalėsite. Moksliniai įrodymai^[11] linksta link galimybės šią būklę pradėti laikyti sveikatos sutrikimu.^[12]

Belaidžių technologijų ir mobilaus ryšio bokštų poveikis laukinei gamtai

Mokslinė literatūra apie nejonizuojančios belaidės spinduliuotės poveikį laukinei gamtai^[13] yra tvirta ir kelianti nerimą. Ar ši atsėlinanti mobiliojo ryšio bokštų raida visuose parkuose paveiks ir subtilią didžiausio parko gamtos pusiausvyrą nuo bizonų iki bičių? Ar dar greičiau žygiuosime link belaidžio ryšio sukelto tyliojo pavasario?^[14]

Kaip rašo „Physicians for Safe Technology“:^[13]

„Biologai pastebėjo, kad laukinė gamta jautri žmogaus sukurtiems elektromagnetiniams laukams. Tyrėjai mobiliųjų telekomunikacijų radijo dažnių spinduliuotę dabar laiko viena iš bičių „kolonijų žlugimo sutrikimo“, vabzdžių nykimo, naminių žvirblių kiekio sumažėjimo Londone priežastimi. Taip pat elektromagnetinė spinduliuotė prisideda prie nuolat blogėjančios pasaulio paukščių populiacijos. Dabar daugiau kaip 40% paukščių rūšims gresia išnykimas.

Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, jog trūksta spinduliuotės kontrolės ir protokolų, skirtų ištirti jos poveikį. Jie ragina imtis atsargumo priemonių įrengiant mobiliojo ryšio bokštus ir plečiant belaidį plačiajuostį ryšį. Jungtinių Valstijų 1996 m. Telekomunikacijų įstatymo 704 skirsnyje rašoma,^[15] jog neleidžiama atsižvelgti į poveikį aplinkai, įrengiant mobiliojo ryšio bokštus.

Organizacija „Valstybės tarnautojai už aplinkos apsaugą“ (PEER) kritikuoja bokštus

PEER^[16] yra Vašingtone įsikūrusi ne pelno siekianti teisinė organizacija JAV, kovojanti už aplinkosauginį teisingumą ir padedanti žmonėms, kurie kalba apie neteisėtas veiklas valstybinių žemių teritorijose. PEER netgi sprendė klimato pokyčius teismuose.^[17] Ši grupė daugelį metų buvo susirūpinusi dėl mobiliojo ryšio bokštų statymo nacionaliniuose parkuose. PEER pranešime spaudai^[18] apie Jeloustouno pasiūlymą dėl mobiliojo ryšio bokštų pabrėžiama, kad leidimų išdavimo procesas ignoruoja istorinio išsaugojimo politiką, taip pat apeina ir Nacionaliniame aplinkos politikos įstatyme (NEPA) reikalaujamą aplinkos tyrimą.

Kaip rašo PEER,^[18] Parkų prieinamumo planas:

• Pažeistų esamą parko Belaidžio ryšio planą, kuriame žadama, kad istoriniuose pastatuose ar nameliuose nebus naudojamas „Wi-Fi“ ryšys. Visgi 400 į Belaidžio ryšio planą įtrauktų pastatų yra Nacionaliniai istoriniai orientyrai, stovintys istoriniuose rajonuose, arba yra tinkami įtraukti į Nacionalinį istorinių vietų registrą (NRHP).
• Parkų prieinamumo planas apima tas vietas, kurios pagal Belaidžio ryšio planą yra draudžiamos zonos.
• Be to, planas negali būti įformintas be aplinkosauginio tyrimo, reikalaujama konsultacijų pagal Nacionalinio istorinio išsaugojimo įstatymą, ar bet kokių kitų viešų atsiliepimų. Parkų prieinamumo planas taip pat neskelbia daugumos simuliacinių nuotraukų ir įrangos techninių sąlygų, remdamiesi tuo, kad šitaip atskleistų komercines paslaptis.

Nepaisant nacionalinių istorinių rajonų, ruošiamasi patvirtinti 484 mobiliojo ryšio antenas

Jei bus patvirtintas mobiliojo ryšio antenų įdiegimo planas, tai palies virš 400 istorinių pastatų.

Jei leidimas bus patvirtintas, tai leistų:

• Įdiegti iki 484 mažas (10 x 10 colių arba 7 colių skersmens) antenas darbuotojų korpuse ir lankytojų apgyvendinimo vietose Canyon, Grant ir Lake kaimeliuose, prie Mammoth karštųjų versmių ir Senojo Ištikimojo geizerio.
• Parko paslaugų tinklalapyje teigiama, kad:

„keturi šimtai trylika (413) paveiktų pastatų buvo pripažinti tinkamais įtraukti į NRHP, kaip prisidedantys prie istorinių rajonų arba kaip nacionaliniai istoriniai orientyrai. Nustatyti istoriniai pastatai yra „Canyon Lodge“, „Lake“ viešbutis, „Lake Lake Hamilton“ parduotuvė, 78 „Lake“ viešbučio svečių nameliai, 64 „Lake Lodge“ svečių nameliai, „Seagull“ bendrabutis, „Mammoth“ viešbutis, 97 „Mammoth“ svečių nameliai, „Mammoth“ valgykla, „Lodgepole“ bendrabutis, „Juniper“ bendrabutis, „Spruce“ bendrabutis, „Old Faithfull“ užeiga, „Old Faithfull Lodge“, 161 „Old Faithfull“ svečių nameliai, „Laurel“ bendrabutis ir „Columbine“ bendrabutis.“

• Galiausiai mobiliojo ryšio aprėptis galėtų būti išplėsta į kitas išvystytas vietas, tokias kaip Norris, Madison ir Bechler, skirtas administracijai ir darbuotojams.

Kol visoje Jeloustouno nacionalinio parko teritorijoje dar nepūpso ~500 mobiliojo ryšio antenų, vienas „Verizon“ belaidžio ryšio bokštas jau prasiskynė kelią į Lake kaimelį.^[19] Jo veikimo perimetras – Lake kaimelis ir Žvejų tilto teritorija, tad kiekvienas užkietėjęs žvejys jau gali pasidalinti asmenukėmis, nelaukdamas, kol paliks Jeloustouno parką. Belaidžio ryšio bokšto vieta – šalia užkasto vandens rezervuaro, 100 pėdų virš ežero administracinės teritorijos ir 700 pėdų žemiau Elephant Back kalnagūbrio viršaus.