Vitamino D svarba: jo trūkumas gali tapti pagrindine negalavimų priežastimi

Firmus Medicus -

Vitamino d trūkumas pasireiškia ne tik lietuviams

VaikasVitamino D trūkumas gali būti daugelio jūsų negalavimų priežastimi. Vitolda Klein/Unsplash nuotrauka

Atėjus tamsiajam metų periodui, itin svarbu pasirūpinti, kad organizmas nestokotų vitamino D. Vitaminas D yra maistinė medžiaga, kurią valgome, ir hormonas, kurį gamina mūsų kūnas. Tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris jau seniai žinomas kaip padedantis organizmui pasisavinti ir išlaikyti kalcį bei fosforą; abu yra labai svarbūs kaulų formavimuisi. Be to, laboratoriniai tyrimai rodo, kad vitaminas D gali sumažinti vėžio ląstelių augimą, padėti kontroliuoti infekcijas ir sumažinti uždegimą. Daugelis kūno organų ir audinių turi vitamino D receptorius, kurie vaidina svarbų vaidmenį ne tik kaulų sveikatai. Mokslininkai aktyviai tiria ir kitas galimas jo funkcijas[1].

Vitamino D trūkumas gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę būklę, todėl jo svarba – didžiulė. Tyrimai rodo, kad daugeliui lietuvių trūksta vitamino D. Šeimos gydytoja Elena Šukė tikina, kad ši problema būdinga ne tik tautiečiams.

„Daugeliui Šiaurės Europos ir Skandinavijos gyventojų dažniau randamas šio vitamino trūkumas, nei pavyzdžiui, Pietų Europos gyventojams. Būta mokslininkų pamąstymų, kad mažiau saulėtose vietovėse ir vitamino D poreikis yra mažesnis, tačiau tai iki šiol niekaip nepatvirtinta, todėl vitamino D normos yra vienodos visame pasaulyje“, – sako gydytoja[2].

Tuo metu remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, surinktais iš daugiau nei 307 tūkst. Jungtinės Karalystės (JK) gyventojų, nustatyta, kad per mažas vitamino D kiekis organizme gali padidinti bendrą ankstyvos mirties riziką, taip pat specifinę riziką mirti nuo vėžio, širdies ligų ar plaučių ligų[3].

„Vitaminas D daro įtaką imuninės sistemos veiklai, fosforo ir kalcio pusiausvyros palaikyme, reguliuoja kalcio transportavimą raumenyse, yra naudojamas kaulų augimo ir mineralizacijos procesuose. Šis vitaminas įjungia arba išjungia tam tikrus genus, o tai sukelia pokyčius ląstelėse. Nustatytas vitamino D stokos ryšys su įvairių: astmos, nutukimo, cukrinio diabeto 1 ir 2 tipo, depresijos, infekcinių, autoimuninių, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu“, – sako šeimos gydytoja Lina Augustinaitė[4].

Vitaminas DVitamino D trūkumas gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę būklę. Michele Blackwell/Unsplash nuotrauka

Vitamino D galite gauti įvairiais būdais

Vitamino D galima gauti paprastais būdais.

  • Per saulės poveikį jūsų odai (tačiau tamsesnės odos ir vyresnio amžiaus žmonės gali negauti pakankamai vitamino D per saulės šviesą. Geografinė padėtis taip pat gali užkirsti kelią pakankamam vitamino D poveikiui saulės šviesoje).
  • Per maistą, kurį valgote.
  • Per maisto papildus.

Nepaisant visų šių būdų gauti vitamino D, jo trūkumas yra dažna problema visame pasaulyje. Maždaug 1 milijardas žmonių visame pasaulyje turi vitamino D trūkumą, o 50 proc. gyventojų turi vitamino D nepakankamumą.

Jungtinėse Valstijose maždaug 35 proc. suaugusiųjų kenčia dėl vitamino D trūkumo[5].

Vitaminas D lėtina vėžinių ląstelių augimą

Vitaminas D vadinamas „saulės vitaminu“, nes oda sintezuoja maistines medžiagas veikiant tiesioginiams saulės spinduliams. Tai, visų pirma, žinoma kaip svarbi maistinė medžiaga, reikalinga, kad kaulai būtų sveiki.

Mokslininkų teigimu, ankstesni tyrimai parodė, jog vitamino D receptoriai taip pat randami daugumoje pagrindinių organų ir žmogaus audinių, o tai rodo, kad jis vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant ir daugelį kitų organizmo funkcijų.

Norėdami ištirti vitamino D svarbą, tyrimo vadovas Joshua Sutherlandas, Pietų Australijos universiteto Australijos tikslios sveikatos centro doktorantas, ir jo kolegos pasinaudojo JK Biobank – didelio masto biomedicininių tyrimų duomenų baze, kurioje yra išsami genetinė ir sveikatos informacija iš pusės milijono dalyvių Anglijoje, Škotijoje ir Velse.

Tyrimo grupė ištyrė šiek tiek daugiau nei 307 600 žmonių, kuriems JK Biobankas atliko tiek vitamino D kiekio kraujyje, tiek genetinių duomenų matavimus.

Žmonės, genetiškai linkę kentėti nuo vitamino D trūkumo, tyrimo metu turėjo 25 proc. didesnę tikimybę mirti dėl bet kokios priežasties, palyginti su žmonėmis, kurie genetiškai aprūpinami pakankamu vitamino D kiekiu.

Mokslininkai pranešė, kad genetiškai nulemtas vitamino D trūkumas taip pat padidino riziką mirti nuo širdies ligų 25 proc., vėžio – 16 proc., o su plaučių ligomis – 96 proc.

Pavyzdžiui, žmogus, turintis didelį vitamino D trūkumą, turėjo šešis kartus didesnę mirties tikimybę nuo bet kokios priežasties arba nuo širdies ligos, tris kartus dažnesnę tikimybę mirti nuo vėžio ir 12 kartų dažnesnę nuo su plaučių ligomis susijusių ligų.

Kaip sakė Džordžijos universiteto Šeimos ir vartotojų mokslų koledžo Atlantoje dietologijos direktorė Emma Laing, yra medicininių įrodymų, patvirtinančių vitamino D vaidmenį kovojant su vėžiu.

„Vitaminas D turi priešuždegiminį ir kitą biologinį poveikį, kuris, kaip įrodyta, lėtina vėžio ląstelių augimą ir naviko progresavimą, – sakė E. Laing. – Tačiau duomenys apie vitamino D ir vėžio paplitimą bei mirtingumą nevienodi, todėl vis dar reikia atlikti papildomų tyrimų.“[3]

Saulės vitaminasVitaminas D vadinamas „saulės vitaminu“, nes oda sintezuoja maistines medžiagas veikiant tiesioginiams saulės spinduliams. Freur Kaan/Unsplash nuotrauka

Simptomai dėl vitamino D trūkumo organizme gali ir nepasireikšti

Vitamino D trūkumas gali sukelti labai daug nespecifinių simptomų arba visai nesukelti požymių, todėl žmogus gali net nežinoti, kad jam šio vitamino trūksta.

Dažniausi vitamino D stokos simptomai yra nuovargis, mieguistumas, kaulų ir sąnarių skausmai, raumenų skausmai, maudimai, nuotaikų kaita, prasta nuotaika, dažnai pasikartojančios virusinės infekcijos, taip pat gali prastai gyti žaizdos, stipriai slinkti plaukai. Tačiau vien iš simptomų ir be tyrimų įtarti vitamino D trūkumą yra pakankamai sunku[2].

Vaikai dėl vitamino D stokos gali susirgti rachitu: sutrinka kaulinio audinio mineralizacija, sulėtėja kaulų augimas.

„Kaulai tampa minkšti, veikiami kūno svorio jie deformuojasi: iškrypsta stuburas, kojų kaulai įgauna „X“ arba „O“ formą, krūtinkaulis atsikiša į priekį (vištos krūtinė), galva būna didelė ir kampuota. Prasideda raumenų hipotonija. Pirmieji dantys gali dygti pavėluotai, netaisyklingai, nes sutrinka dentino sintezė. Suaugę žmonės dėl vitamino D trūkumo suserga osteomaliacija – kaulų suminkštėjimu, o ilgalaikis vitamino D trūkumas gali sukelti osteoporozę“, – sako gydytoja L. Augustinaitė.

Vitamino D stoka vyresniame amžiuje susijusi su greitu nuovargiu, blogėjančiu fiziniu aktyvumu, raumenų masės mažėjimu, sunkumu kojose, padidėjusia griuvimų bei lūžių rizika. Mokslinių tyrimų duomenimis Lietuvoje daugiau nei 90 procentų vyresnio amžiaus žmonių nustatomas vitamino D trūkumas. Taip nutinka dėl menkavertės mitybos, retesnio buvimo saulėje, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimų, odos pokyčių, nutukimo, virškinimo sistemos ligų[4].

SenjoraiVitamino D stoka vyresniame amžiuje susijusi su greitu nuovargiu, blogėjančiu fiziniu aktyvumu, raumenų masės mažėjimu, sunkumu kojose, padidėjusia griuvimų bei lūžių rizika. Christian Bowen/Unsplash nuotrauka

Vitamino D trūkumas gali turėti įtakos depresijos vystymuisi

Taip pat mokslininkai nustatė, kad daugelio depresija sergančių žmonių kraujyje yra mažas vitamino D kiekis, todėl gali būti, kad šie du veiksniai yra susiję.

Visų pirma, daugybė tyrimų parodė, kad mažas vitamino D kiekis nėštumo metu yra susijęs su pogimdymine depresija – depresijos tipu, kuris pasireiškia dienomis, savaitėmis ir mėnesiais po gimdymo.

Taip pat mokslininkai nustatė galimą ryšį tarp depresijos ir mažo vitamino D kiekio žmonėms, sergantiems podagra, lėtiniais nugaros smegenų pažeidimais, insultu ir išsėtine skleroze.

Kai kuriuose nedideliuose aukštos kokybės tyrimuose pastebėta, kad pradėjus vartoti vitamino D papildus, įvairios žmonių grupės jaučia depresijos simptomų pagerėjimą.

Tačiau ši galima vitamino D nauda dar nėra visiškai aiški.

Didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. depresija sergančių žmonių, parodė, kad penkerius metus vartojant 2 000 TV vitamino D per dieną, depresijos balai reikšmingai nesiskyrė, palyginti su placebo vartojimu.

Keletas kitų tyrimų taip pat parodė, kad vitamino D vartojimas neturėjo įtakos depresijai.

Kadangi išvados yra nevienareikšmiškos, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kaip vitamino D trūkumas ir depresija gali būti susiję, taip pat kaip vitamino D papildų vartojimas gali paveikti depresijos simptomus[6].

NėštumasMažas vitamino D kiekis nėštumo metu yra susijęs su pogimdymine depresija – depresijos tipu, kuris pasireiškia dienomis, savaitėmis ir mėnesiais po gimdymo. Volodymyr Hryshchenko/Unsplash nuotrauka

Per vasarą vitamino D atsargų prikaupti nepavyks

Vasarą dauguma lietuvių vyksta atostogauti į šiltuosius kraštus, saulėtas dienas gaudo prie jūros ar ežerų taip siekdami kuo daugiau organizmą „pamaitinti“ vitaminu D. Todėl kyla klausimas, ar įmanoma prikaupti vitamino D vasarą likusiam tamsiajam metų sezonui?

„Jei kalbame apie vitamino D trūkumą, tai ne, iš esmės jo trūkumas žmonių organizmuose jaučiamas visais metų laikais. Taip yra todėl, kad šviesios odos šiauriečiai yra genetiškai determinuoti savo odoje lėčiau gaminti vitaminą D, o mūsų vasaros, deja, bet irgi nėra labai saulėtos. Tokių oro sąlygų tikrai nepakanka vitamino D kiekiui organizme pakelti. Žinoma, tam trukdo ir naudojami odos kremai su SPF apsauga, kurie šiek tiek blokuoja vitamino D gamybą. Bet tikrai neskatinu jų atsisakyti vardan vitamino D padidėjimo, nes rizika yra gerokai didesnė už naudą – nenaudomai SPF rizikuojame susirgti odos onkologine liga melanoma. Todėl turintiems vitamino D trūkumą vis dėlto tinkamiausia taktika yra vartoti papildus“, – pataria gydytoja E. Šukė.

Vitamino D yra kiaušiniuose, pieno produktuose, avižinėje košėje, riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje ar lašišoje. Vis dėlto su maistu įsisaviname tik nedidelę vitamino dalį, todėl dažniausiai rekomenduojama vartoti maisto papildus. Maisto papildų atstovai pabrėžia, kad svarbu rinktis tuos preparatus, kurių sudėtyje yra aliejuose ištirpinto vitamino D, nes tai pagerina jo įsisavinimą, tai gali būti kanapių, pirmojo spaudimo alyvuogių ar juodųjų ikrų aliejus[2].

MaistasSu maistu įsisaviname tik nedidelę vitamino D dalį. Farhad Ibrahimzad/Unsplash nuotrauka

Vitaminas D yra dviejų formų, kurias gamina augalai ir gyvūnai

Vitamino D papildai yra dviejų formų: vitamino D2 („ergokalciferolio“ arba pre-vitamino D) ir vitamino D3 („cholekalciferolio“). Abi taip pat yra natūralios formos, gaminamos veikiant saulės ultravioletiniams B (UVB) spinduliams, todėl jis ir vadinamas „saulės vitaminu“. Tačiau D2 gaminamas augaluose ir grybuose, o D3 – gyvūnuose, įskaitant žmones.

Vitamino D gamyba odoje yra pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis, tačiau daugeliui žmonių jo nepakanka, nes jie gyvena vietose, kur žiemą yra ribota saulės šviesa, arba dėl to, kad daug laiko būna viduje, jie gauna ribotą saulės poveikį. Be to, tamsesnės odos žmonės paprastai turi mažesnį vitamino D kiekį kraujyje, nes pigmentas (melaninas) veikia kaip šešėlis, mažina vitamino D gamybą (taip pat mažina žalingą saulės spindulių poveikį odai, įskaitant odos vėžį)[1].

Ar gali būti per daug vitamino D?

Taip. Jei vartojate per daug papildų, galite gauti per daug vitamino D.

Įdomu tai, kad iš saulės vitamino D per daug negausite. Jo toksiškumas yra retas, tačiau jis gali sukelti hiperkalcemiją. Jos simptomai gali pasireikšti:

  • pykinimu;
  • padidėjusiu troškuliu ir šlapinimusi;
  • prastu apetitu;
  • vidurių užkietėjimu;
  • silpnumu;
  • sumišimu;
  • ataksija (balanso ar koordinacijos sutrikimu);
  • dizartrija (neaiškia kalba).

Nevartokite didesnių nei rekomenduojama vitamino D dozių, prieš tai nepasitarę su savo gydytoju ar vaistininku. Taip pat būkite atsargūs, nes kai kuriuose žuvų taukuose kartu su vitaminu D yra ir didelės vitamino A dozės. Vitaminas A taip pat galima padauginti ir tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų[5].

Padauginus vitamino D, gali sutrikti kai kurių organų veikla

Kai vitamino D susikaupia ypač daug, gali sutrikti kepenų, inkstų, širdies, kasos veikla, nes padidėjęs kalcio kiekis kraujyje kaupiasi aortos, širdies, inkstų, smegenų kraujagyslių sienelėse ir kepenų, inkstų, širdies raumens ląstelėse, padidėja kalcio išskyrimas su šlapimu, inkstuose gali susidaryti akmenys.

„Perdozavimas įvyksta tada, kai vitamino D preparatai vartojami neatsižvelgiant į rekomenduojamas dozes. Buvimas saulėje ar vitamino D turinčio maisto vartojimas perdozavimo nesukelia“, – nurodo šeimos gydytoja L. Augustinaitė.

Kūdikiams iki pusės metų rekomenduojama 400TV vitamino dozė, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600TV, 1–17 metų vaikams – 600–1000TV, suaugusiems – 1000 – 2000TV per parą. Jei nustatyta vitamino D stoka, ją gali būti sunku atstatyti vartojant profilaktines dozes.

Ypač rekomenduojama vitamino D tyrimą pasidaryti asmenims, kuriems vitamino D stokos rizika yra didžiausia: prastos mitybos, mažai būnantys saulėje, sergantys virškinimo sistemos ligomis, vartojantys vaistus nuo epilepsijos, steroidus, sergantys sunkiomis kepenų ar inkstų ligomis, nėščioms ir žindančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems osteoporoze[4].

Ar žinojote, kad saulės spindulių gaudymas saulėtame biure ar vairuojant automobilį, deja, nepadės gauti vitamino D, nes langų stiklas visiškai blokuoja UVB ultravioletinius spindulius[1].

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e