5G ryšiui nepalanki informacija filtruojama net ir mokslo žurnale

Mokslininkų ginčai dėl galimos 5G ryšio žalos išsirutuliojo į straipsnių kovą

Dr. Joel M. Moskowitz moksliškai pagrįsta publikacija apie galimą 5G žalą sukėlė ginčus, kurie baigėsi žurnalui atsisakius publikuoti dar vieną jo straipsnį. („RNZ“ nuotrauka)

2019 m. rugsėjo mėn. „Scientific American“, seniausias tebespausdinamas mėnesinis žurnalas JAV, savo internetiniame puslapyje paviešino nuomonę, pavadinimu „Ateina 5G: Kaip stipriai turėtume nerimauti dėl pavojaus sveikatai? Bent jau kol kas, yra mažai pavojaus įrodymų“.^[1]

Tekstą parašė Kenneth Foster, Pensilvanijos universiteto bioinžinerijos profesorius emeritas. Foster yra komiteto, kuris nustato belaidės spinduliuotės poveikio limitus ir konsultuoja pramonę bei vyriausybę, narys. Jo straipsnyje aptariamas 5G diegimo kontraversiškumas, paremtas plačiai paplitusiu nerimu dėl šios technologijos neigiamo poveikio sveikatai. Foster tvirtino, kad 5G radijo dažnių spinduliuotės kiekis bus panašus ar mažesnis nei dabartiniai lygiai dėl mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų antenų pastatymo. Taigi, 5G spinduliuotė atitiks dabartinius radijo dažnių spinduliuotės ribojimus, kurie apsaugo nuo „per didelio audinių kaitinimo“.

Nors Foster pripažino, kad trūksta ilgalaikės 5G milimetrinių bangų spinduliuotės poveikio tyrimų, jis pakartojo FDA požiūrį, kad „iki šiol turimi moksliniai įrodymai nepatvirtina neigiamo poveikio žmonių sveikatai, atsirandančio dėl spinduliuotės, kuri atitinka ar yra žemesnė už esamus limitus“. Taigi, „reikalavimas nutraukti 5G produktų platinimą atrodo pernelyg drastiška priemonė. Pirmiausia turime pamatyti, kaip ši naujoji technologija bus pritaikyta ir kaip vystysis moksliniai įrodymai.“

Spalio mėnesį „Scientific American“ publikavo mano nuomonę, pavadinimu „Mes neturime jokios priežasties tikėti, jog 5G saugus: Technologija ateina, tačiau, priešingai nei sako kai kurie žmonės, ji gali būti pavojinga sveikatai“.^[2] Šiuo tekstu paneigiau Foster straipsnį. Mano darbas buvo perpublikuotas mano „Electromagnetic Radiation Safety“^[3] puslapyje.

Dėl savo vienuolikos metų patirties rašant apie radijo dažnių spinduliuotės poveikį, numačiau, jog mano atsakymas į Foster straipsnį išprovokuos su pramone susijusių mokslininkų puolimą, todėl savo tekstą pradėjau šitaip:

Telekomunikacijų pramonė ir jų ekspertai apkaltino daugybę mokslininkų, tyrusių mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį, „baimės kėlimu“ dėl atsiradusios belaidės 5G technologijos. Kadangi didelė dalis mūsų tyrimų yra finansuojami valstybės lėšomis, manome, jog informuoti visuomenę apie tai, kas pasakojama recenzuotoje mokslinėje literatūroje belaidės spinduliuotės keliamo pavojaus sveikatai tema, yra mūsų etinė atsakomybė.

Aš pateikiau įrodymus, kurie paneigė daugelį Foster publikacijos faktų ir užbaigiau savo tekstą:

Turėtume remti 250 mokslininkų ir medicinos daktarų rekomendacijas, kurie pasirašė 5G kreipimasi,^[4] raginantį nedelsiant skelbti 5G diegimo moratoriumą ir reikalauti, jog mūsų vyriausybė finansuotų mokslinius tyrimus, reikalingus tam, kad būtų priimti biologiškai paremti spinduliuotės limitai, kurie apsaugotų mūsų sveikatą ir saugumą.

Mokslo žurnalo redaktoriai nusprendė nebepublikuoti nepalankaus teksto

Nors žurnalo redaktoriai patys paprašė atsiųsti naują tekstą, vėliau nusprendė visgi nepublikuoti 5G ryšiui nepalankios informacijos.

Maždaug po dviejų savaičių „Scientific American“ publikavo nuomonę, kurioje buvo puolami aš ir mano straipsnis: „Netapkite gąsdinimo dėl 5G auka: Ginčydamiesi, jog radijo dažnių spinduliuotė yra pavojinga, aktyvistai cituoja žemos kokybės tyrimus, tačiau svarbūs įrodymai atskleidžia, kad nėra jokio pavojaus“.^[5] Šis darbas buvo parašytas David Robert Grimes, mokslinio rašytojo, vėžio tyrėjo ir fiziko.

Netrukus po to, kai buvo publikuotas Grimes tekstas, Tarptautinis elektromagnetinių laukų aljansas (ang. International EMF Alliance) nusiuntė „Scientific American“ redaktoriui 5 puslapių laišką,^[6] kuriame sukritikavo ydingą Grimes atliktą mokslo interpretaciją. Vėliau „Microwave News“ publikavo istoriją, pavadinimu „Atviras 5G kritikų sezonas: Pirma „New York Times“, dabar „Scientific American““,^[7] kurią perspausdino „TruePublica“,^[8] kritikuodama Grimes ad hominem išpuolius ir paaiškinusi, kodėl būtent „Grimes klaidingai supranta mokslą“. Straipsnyje keliamas klausimas: „Kodėl „Scientific American“ publikavo Grimes puolamąjį darbą?“

„Scientific American“ iš pradžių mane informavo, kad jie nepaskelbs Grimes mintis paneigiantį straipsnį, tačiau 2020 m. sausio mėn. visgi pakvietė mane jį pateikti. Praėjus dviems savaitėms po to, kai pateikiau savo atsikirtimą, „Scientific American“ atsiuntė šį pranešimą:

Dar kartą dėkojame už jūsų neseniai pateiktą tekstą, bet nusprendėme jo neviešinti. Jūs užduodate keletą pagrįstų klausimų, tačiau akivaizdu, jog tai sritis, kurioje esame toli nuo galutinių atsakymų, o redaktoriai pritarė, kad šio minties-atsakomosios minties ginčo tęsimas mūsų nuomonės skiltyje nėra geriausias būdas tarnauti mūsų skaitytojams.

Tai, ką nusprendėme padaryti vietoj to, yra pavesti nepriklausomam žurnalistui išnagrinėti visus iki šiol surinktus įrodymus ir suteikti skaitytojams objektyvų supratimą apie tai, ką mes žinome, ko nežinome, kodėl egzistuoja neužtikrintumas ir kaip mokslininkai bando surinkti įrodymus, kad vyriausybės ir vartotojai turi priimti kuo pagrįstesnius sprendimus.

Žemiau galite perskaityti mano taip ir nepublikuotą Grimes minčių paneigimą.

5G, visuomenės sveikata ir nemaloni tiesa

Nors yra daugybę galimą elektromagnetinės spinduliuotės žalą įrodančių mokslinių tyrimų, ir toliau bandoma kartoti, jog nėra jokių įrodymų.

„Taigi, tikrai nevyksta jokie tyrimai. Kiek tai susiję su sveikata ir saugumu, mes tarsi skrendame aklai“, – pranešė^[9] JAV senatorius Richard Blumenthal, skandindamas Federalinę ryšių komisiją (FCC) bei Maisto ir vaistų administraciją (FDA) per praėjusių metų Senato komiteto posėdį dėl 5G ateities. Ši citata atspindi priežastį, kodėl daugiau nei 270 mokslininkų ir gydytojų pasirašė 5G kreipimasi^[4] – peticiją, kurioje reikalaujama skelbti 5G technologijos diegimo moratoriumą, kol galėsime nustatyti saugias spinduliuotės ribas. Tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl savo tekste^[2] rašiau apie tyrimų būklę ir vyriausybės bei pramonės klausimą.

Savo tekste,^[5] kuriame užsipuolė mano straipsnį, fizikas David Robert Grimes teigia, kad tyrimai, kurie radijo dažnių spinduliuotę laiko žalinga, yra pagrįsti „žemos kokybės tyrimais“ ir kad daug įrodymų patvirtina, jog nėra „jokios rizikos“. Jis kartoja mantrą, kurią girdėjau iš kitų fizikų per dešimt metų, kai tyrinėjau mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį: „nėra žinomo tikėtino biofizinio žalos veikimo mechanizmo“. Grimes teigia, kad mano straipsnis „nukreiptas į kraštutines pažiūras ir mirtinai ydingus spėjimus, bandant apeiti mokslinį sutarimą užsiimant bauginimu“.

Grimes argumentai kenčia nuo to paties šališkumo, kurį jis prikaišioja kitiems. Jo siauras požiūris į „žalos veikimo mechanizmą“ atrodo formuojamas fizikos paradigmos, kuri gali paaiškinti jonizuojančiosios spinduliuotės (pvz., rentgeno spindulių), bet ne radijo dažnių spinduliuotės (pvz., mikrobangų ar mobiliųjų telefonų spinduliuotės) riziką, kuri yra nejonizuojanti. Tačiau biologai pasiūlė įvairius mechanizmus, paaiškinančius radijo dažnių spinduliuotės poveikį.^[10] Jei ne jo manipuliuojantis ir klaidingas paskelbtų duomenų pateikimas, aš galbūt mielai linkčiau vertinti šias diskusijas. Tačiau Grimes siekia paneigti tikrovę ir diskredituoti recenzuoto mokslo, kuriame nustatyta, kad mažo intensyvumo radijo dažnių spinduliuotė gali pakenkti mūsų sveikatai, persvarą.

Skirtumai tarp fizikų ir biologų perspektyvų galėjo būti išspręsti prieš kelis dešimtmečius, jei kariniai ir telekomunikacijų pramonės interesai nebūtų įsikišę užtikrinant, kad radijo dažnių spinduliuotė būtų tik minimaliai reguliuojama politikos kūrėjų. „Microwave News“ pranešė apie šią įtaką mokslo ir politikos raidai nuo 1981 metų. Naujausioje Harvardo monografijoje^[11] atskleidžiama, kaip pramonė kontroliuoja FCC – agentūrą, atsakingą už belaidžio ryšio technologijos radijo dažnių spinduliuotės poveikio reguliavimą JAV.

Netiesa, kad kaip teigia Grimes, mobiliųjų telefonų skleidžiama radijo dažnių spinduliuotė negali mums pakenkti, nes nėra jokio mechanizmo. Daugybė mokslinių tyrimų^[12] pateikia įrodymus apie mechanizmus, kuriais mažo intensyvumo radijo dažnių spinduliuotė sukelia biologinį poveikį, įskaitant žmonių ir gyvūnų DNR pažeidimus.^[13] Pavyzdžiui, radijo dažnių spinduliuotę tyrinėjantys mokslininkai pripažįsta, kad oksidacinis stresas,^[14] disbalansas tarp laisvųjų radikalų ir antioksidantų, yra įprastas mechanizmas, kuriuo radijo dažnių spinduliuotė kenkia gyvoms ląstelėms. Nevienodas deguonies turinčių elektronų skaičius laisvuosiuose radikaluose leidžia jiems lengvai reaguoti su kitomis molekulėmis. Apžvelgiant^[15] 100 eksperimentinių tyrimų, susijusių su mažo intensyvumo radijo dažnių spinduliuotės oksidaciniu poveikiu, nustatyta, kad 93 iš šių recenzuotų tyrimų „radijo dažnių spinduliuotė sukelia oksidacinį poveikį biologinėse sistemose“, dėl kurių atsiranda „vėžys ir ne vėžinės patologijos“. Apžvalgoje padaryta išvada:

Oksidacinis stresas, kurį sukelia radijo dažnių spinduliuotės poveikis, turėtų būti pripažintas vienu iš pagrindinių šios rūšies spinduliuotės biologinio aktyvumo mechanizmų.

Idealiame pasaulyje sutikčiau su Grimes, kad „mokslas nevykdomas peticijomis ar ginčais su valdžia; tai sprendžiama tik remiantis svariais įrodymais“. Tačiau sveikatos priežiūros institucijos ir politikos kūrėjai dešimtmečius rėmėsi pramonės finansuojamais mokslininkais, kurie jiems teikia neobjektyvią analizę, atmetančią ekspertų recenzuotus įrodymus, nebent tai padėtų jų rėmėjams. Štai kodėl nepriklausomi mokslininkai sankcionavo kolektyvinį veiksmą.

Daugiau nei 240 mokslininkų iš daugiau nei 40 šalių pasirašė peticiją „International EMF Scientist Appeal“^[16] – tai peticija, kurioje iškeliamas susirūpinimas dėl nejonizuojančių elektromagnetinių laukų, ypač dėl belaidžių technologijų, poveikio visuomenės sveikatai. Visi šie mokslininkai paskelbė recenzuotus elektromagnetinių laukų ir biologijos ar sveikatos tyrimus – iš viso daugiau nei 2000 straipsnių ir laiškų profesionaliuose žurnaluose. Remdamiesi tvirtais žalingo poveikio įrodymais, šie pasauliniai ekspertai ragina visuomenės sveikatos lyderystės organizacijas, tokias kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nustatyti labiau apsaugančias elektromagnetinių laukų gaires ir atsargumo priemones bei vykdyti visuomenės švietimą apie pavojų sveikatai – ypač vaikams ir besivystantiems vaisiams.

Grimes cituoja dabartinę PSO poziciją, kad „nebuvo nustatyta jokio neigiamo poveikio sveikatai, kurį sukėlė mobiliojo telefono naudojimas“. Atmetus šios konkrečios PSO deklaracijos politiką ir apribojimus, atkreipkite dėmesį, kad pati PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2011 m. klasifikavo radijo dažnių spinduliuotę kaip „galimai kancerogenišką žmonėms“. Praėjusiais metais IARC patariamoji taryba, kurią sudaro 29 mokslininkų grupė, išnagrinėjo per ankstesnius aštuonerius metus paskelbtus recenzuotus radijo dažnių spinduliuotės vėžio rizikos tyrimus ir pirmenybę teikė radijo dažnių spinduliuotės pakartotinei peržiūrai.^[17] Taigi IARC greičiausiai per ateinančius penkerius metus atnaujins kancerogeninę radijo dažnių spinduliuotės klasifikaciją.^[18]

Grimes citavo vieną pagrindinių mobiliųjų telefonų rspinduliuotės tyrimų, atliktų JAV nuo 1990-ųjų. 1999 m. FDA rekomendavo Nacionalinei toksikologijos programai (NTP) ištirti mobiliųjų telefonų spinduliuotės kancerogeniškumą. Šio 30 mln. USD kainavusio tyrimo rezultatai^[19] buvo paskelbti 2018 m., atlikus išsamų elektromagnetinių laukų ir toksikologijos ekspertų tarpusavio vertinimą. NTP rado^[20] „aiškių įrodymų“, kad mobiliųjų telefonų spinduliuotė sukėlė širdies vėžį, ir „tam tikrų įrodymų“, kad ji sukėlė vėžį žiurkių patinų smegenyse bei antinksčiuose. Tyrime taip pat nustatyta žymiai padidėjusi abiejų lyčių žiurkių ir pelių,^[21] veikiamų mobiliųjų telefonų spinduliuotės, DNR pažeidimo rizika.

Nors dauguma toksikologų NTP metodus laiko „auksiniu standartu“,^[22] Grimes klaidingai nurodo, kad NTP tyrimo „metodika ir maža galia“ padidintų tikimybę, jog tyrimo rezultatai netikri. Statistiškai „mažos galios“ tyrimas turi priešingą poveikį. Maža statistinė galia reiškia, kad atlikus tyrimą bus mažiau tikėtina nustatyti realų poveikį, o ne labiau sukelti netikrą poveikį. Taigi Grimes pakartojo pramonės reklamuojamą gandą apie tyrimą, kuris atspindi visišką šios pagrindinės statistikos sampratos nesuvokimą.

Apibūdinant „Interphone“ tyrimą kaip vieną iš „didelių ir patikimų bandymų, atliekant kruopščią kontrolę ir dideles imčių grupes“, Grimes vis dėlto neteisingai pateikia tyrimo rezultatus. Atidžiai skaitant „Interphone“ informaciją, pastebima statistiškai reikšmingai padidėjusi gliomos^[23] ir akustinės neuromos^[24] rizika tarp ilgalaikių stipriųjų mobiliųjų telefonų vartotojų. Tyrėjai nustatė, kad perteklinė gliomos rizika išliko, kai duomenys buvo analizuojami skirtingose analizėse. Papildomos analizės, ištaisytos atsižvelgiant į šališkumą tyrime, parodė dozės ir atsako ryšį tarp gliomos rizikos ir mobiliojo telefono naudojimo.

Tolesni raštai, kuriuose buvo naudojami „Interphone“ tyrimo duomenys, parodė, kad navikai pirmiausia buvo toje galvos pusėje, kur žmonės laikė savo telefonus, ir toje smegenų dalyje, kur mobiliųjų telefonų spinduliuotė buvo didžiausia.

Nors trys atvejo kontrolės duomenų šaltiniai^[25] nustatė ryšį tarp dešimties metų stipraus mobiliojo telefono naudojimo ir gliomos rizikos, gliomų dažnis nebegali būti geriausia potenciali koreliacija dėl padidėjusio mobiliųjų telefonų naudojimo, kaip aiškina Grimes. Ilgalaikis intensyvus mobiliojo telefono naudojimas yra susijęs su įvairiais galvos ir kaklo navikais atliekant kontrolinius tyrimus, įskaitant akustinę neuromą,^[26] meningiomą, skydliaukės ir paausinių liaukų navikus. Kai kuriose šalyse^[27] gliomos dažniai padidėjo tam tikruose pogrupiuose (pvz., vyresnio amžiaus grupėse, specifiniuose navikų tipuose ar anatominėse vietose), jei ne apskritai. Daugelyje šalių, įskaitant JAV, pastaraisiais metais padidėjo skydliaukės navikų dažnis, o du atvejų kontrolės tyrimai^[28] pateikia įrodymų, kad mobiliųjų telefonų naudojimas gali būti su tuo susijęs.

Didesnis nebūtinai yra geresnis. Be didelio „Interphone“ tyrimo, Grimes pateikia Danijos kohortos tyrimą^[29] kaip įrodymą, kad mobiliųjų telefonų naudojimas yra saugus. Tačiau šis tyrimas turi rimtų metodologinių problemų^[30] dėl visiškai netinkamo poveikio įvertinimo. Taigi, šio tyrimo rezultatai nėra patikimi.

Telekomunikacijų pramonė teigia, kad jų mobiliojo ryšio technologija yra saugi; tačiau dar nėra atlikta 4G ar 5G mobiliųjų telefonų spinduliuotės saugumo tyrimų. Be to, daugybė tyrimų, susijusių su 2G ir 3G spinduliuotės poveikiu, rodo žalą, įskaitant spermos pažeidimus vyrams, reprodukcijos žalą moterims,^[31] neurologinius sutrikimus,^[32] DNR pažeidimus^[13] ir padidintą vėžio riziką.^[18]

Galima nesutikti dėl mokslinių tyrimų reikšmės ir kokybės, tačiau niekinga niekinti kitus mokslininkus ir šiame procese naudoti pramonės kalbėjimo manierą, kaip tai daro Grimes. Visuomenė turi teisę žinoti apie radijo dažnių spinduliuotės pavojų sveikatai. Kaip teigė senatorius Blumenthal:^[9]

Manau, kad amerikiečiai nusipelno žinoti, koks yra 5G poveikis sveikatai, o ne iš anksto spėlioti, ką galbūt gali parodyti moksliniai tyrimai. Gyventojai taip pat nusipelno jūsų įsipareigojimo atlikti tyrimus svarbiausiais klausimais.