Atviras dr. Theresa Deisher laiškas įstatymų leidėjams dėl vakcinose aptinkamų vaisiaus DNR fragmentų
Esu daktarė Theresa Deisher, „Sound Choice“ farmacijos instituto įkūrėja ir vyriausioji mokslininkė. Šio instituto misija yra skatinti visuomenę domėtis vakcinų saugumu, taip pat, siekiant geresnių ir saugesnių vakcinų, daryti spaudimą jų gamintojams. Daktaro laipsnį gavau 1990 metais, Stanfordo universitete, pasirinkau molekulinės ir ląstelinės fiziologijos kryptį. Doktorantūros darbus užbaigiau Vašingtono universitete. Savo karjerą praleidau komercinės biotechnologijos pramonėje, dirbau su medicininiais produktais, vaistų kūrimu ir atradimais.
Rašau dėl nepaneigiamų mokslinių įrodymų, susijusių su vaisiaus DNR fragmentais MMR (Tymų, kiaulytės ir raudonukės) vakcinoje, apie kuriuos turi žinoti tiek įstatymų leidėjai, tiek ir visuomenė.
Merck farmacijos kompanijos siūloma MMR II vakcina (taip pat vėjaraupių, Pentacel ir visos savo sudėtyje Hep-A turinčios vakcinos) yra gaminama naudojant vaisiaus ląstelių liniją ir gamybos proceso metu yra sunkiai užteršiama vaisiaus DNR fragmentais. Medžiagos kiekis paskiepytuose vaikuose gali siekti iki 5 ng/ml ir daugiau, atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir kraujo tūrį. Yra žinoma, kad toks lygis suaktyvina TLR9 receptorių, kuris gali sukelti autoimunines ligas.
Vaisiaus DNR fragmentų pavojus slypi mūsų imuninėje sistemoje
Norėdami įsivaizduoti labai nedidelių vaisiaus DNR kiekių autoimuninį pajėgumą, pagalvokite apie gimdymą, kuris prasideda tada, kai vaisiaus DNR motinos kraujyje sukelia didžiulį imuninį kūdikio atmetimą. Tai yra gimdymas.
Tai veikia tokiu principu: nėščios moters serume yra randama maždaug 300 bazinių kūdikio vaisiaus DNR fragmentų[1] porų. Kai yra pasiekiama 0.46– 5.08 ng/mL, TLR9 mechanizmo dėka prasideda gimdymas.[2] Atitinkamas kiekis kraujyje yra 0,22 ng/ml ir 3,12 ng/ml. Vaisiaus DNR kiekiai, sušvirkšti kartu su vakcina, kuri buvo pagaminta naudojant vaisiaus ląstelių liniją, pasiekia tą patį lygį, kuris motinai sukelia autoimuninį kūdikio atmetimą – gimdymą.
Tie, kurie sako, kad mūsų vakcinose randami vaisiaus DNR yra nekenksmingi, arba nieko nežino apie imunitetą ir TLR9 receptorius, arba nesako tiesos.
Jeigu vaisiaus DNR gali sukelti gimdymą (natūraliai pageidaujamą autoimuninę reakciją), tokie pat kiekiai gali lygiai taip pat sudirginti vaiko autoimunitetą. Vaisiaus DNR fragmentai, esantys vakcinose, yra panašaus dydžio, t.y. ~ 215 bazinių porų.[3]
Tai yra tiesioginis biologinis įrodymas, kad vakcinose aptinkami vaisiaus DNR kiekiai nėra nekenksmingi. Jie yra labai stiprus uždegiminis veiksnys.
Žmogaus vaisiaus nesavarankiškų (primityvių) DNR fragmentų sušvirkštimas vaikui gali sukelti imuninį atsaką, kuris gali sureaguoti su paties vaiko DNR, nes užterštos DNR dalys yra labai panašios ir gali persidengti su vaiko DNR.
Žmogaus vaisiaus DNR ir autizmo spektro sutrikimo ryšys
Vaikai, turintys autizmo sutrikimą, savo kraujyje turi antikūnų, skirtų kovoti su žmogaus DNR, kurių vaikai, neturintys autizmo spektro sutrikimo, neturi. Todėl autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams šie antikūnai gali sukelti autoimuninius sutrikimus.[4][5]
Duke Universitetas, neseniai savo atliktame tyrime, pademonstravo pastebimą reikšmingą autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų elgesio pagerėjimą, kuris buvo pasiektas juos gydant jų pačių virkštelės autologinio kraujo atsargomis.[6] Šis gydymas aiškiai parodo, kad dauguma šį sutrikimą turinčių vaikų negimė su juo, nes tokios genetinės ligos, kaip Dauno sindromas ar raumenų fibrozė negali būti gydomos autologinėmis (jų pačių) kamieninėmis ląstelėmis. Todėl būtina nustatyti ir pašalinti arba sumažinti aplinkos dirgiklį (ar dirgiklius), kurie pasaulyje pasirodė maždaug apie 1980 metus, kai autizmo sutrikimų skaičius pradėjo akivaizdžiai didėti.
- Egzistuoja stipri pokyčių taško koreliacija tarp augančio autizmo dažnio ir raudonukės vakcinos gamybos pasikeitimo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai buvo pereita nuo gyvūninių ląstelių linijos prie žmogaus abortuotų kūdikių ląstelių linijos.[3]
- Remiantis Kalifornijos ir JAV duomenimis, ankstyviausias nustatytas autizmo spektro sutrikimo (ASS) pokyčių taškas yra 1981 m., prieš tai, kai buvo pakeistas vakcinos gamybos procesas:
- 1979 m. Sausio mėn. FDA patvirtino raudonukės vakcinos gamybos pakeitimą iš gyvūninės kilmės ląstelių linijos (aukšto pralaidumo virusas, ŽPV-77, auginamas, pavyzdžiui, anties embriono ląstelėse) į žmogaus vaisiaus ląstelių liniją WI-38, naudojant RA27/3 viruso padermę.[7][8] Abejose, tiek naujai patvirtintoje vienvalentėje raudonukės vakcinoje, tiek ir trivalentėje kiaulytės, tymų ir raudonukės vakcinoje, raudonukės viruso vakcinos dalis pradėta gaminti naudojant WI-38 vaisiaus ląstelių liniją.
- Iki 1980 metų, autizmo spektro sutrikimas buvo ypatingai reta, beveik nežinoma liga. Pagal CDC statistiką, 2014 metais autizmo sutrikimo atvejai buvo užfiksuojami 1 iš 59 vaikų. Itin staigus pakilimas buvo pastebėtas nuo 2000 metų, kai susirgimų atvejai išaugo iki 1 iš 150 vaikų. CDC teigimu, apskaičiuota, jog visos JAV vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, gydymo išlaidos per metus siekia nuo 11,5 milijardo iki 60,9 milijardo JAV dolerių (2011 m. duomenys).[9]
- Neseniai, de novo chromosomų trynimai ir dubliavimas buvo prastebėti iki 10% paprastojo autizmo spektro sutrikimų atvejų, kas patvirtina aplinkos veiksnių svarbą diskutuojant apie autizmo spektro sutrikimų genetiką.[10][11]
- Į MMR vakcinos sudėtį įeinančioje raudonukės vakcinoje esančios vaisiaus DNR liekanos, kurių kiekis yra apie 175 ngs, daugiau nei 10 kartų viršija PSO rekomenduojamą ribą – 10 ng kiekvienoje vakcinos dozėje.[12][3]
- Joks kitas rinkoje esantis vaistas negautų FDA patvirtinimo be kruopštaus patikrinimo dėl jo toksiškumo. (FDA laikosi tarptautinių ICH gairių) Farmacijos pramonė niekada netikrino MMR vakcinos dėl DNR užterštumo.
- Vakcinos, pagamintos iš žmogaus vaisiaus ląstelių linijų, yra užterštos žmogaus DNR liekanomis, kurių neįmanoma visiškai pašalinti atliekant viruso išgryninimo procesą.[3] Be to, DNR būdinga ne tik jos seka (ATCG), bet ir epigenetinė modifikacija (pvz., DNR sričių metilinimas ir kt.). Tai labai priklauso nuo organizmo rūšies, todėl ne žmogaus DNR bus pašalinta suaktyvinus TLR9 ir atitinkamai sukuriant antikūnus prieš tokią DNR. Tai nebūtinai bus taikoma žmogaus vaisiaus DNR.
Dvi pagrindinės patologijos, kurias gali paskatinti vaisiaus DNR vakcinose
Skiepijant vaikus žmogaus vaisiaus DNR „teršalų“ turinčiomis vakcinomis, rizikuojame sukelti dvi nusistovėjusias patologijas:
- Įterptinė mutagenezė. Žmogaus vaisiaus DNR, įterpta į vaiko DNR, sukelia mutacijas. Genų terapija, kurios metu naudojami maži homologinės rekombinacijos fragmentai, parodė, kad netgi tokie maži kiekiai kaip 1,9 ng/ml DNR fragmentų, įšvirkštų pelėms, buvo 100% įterpti į jų kamieninių ląstelių genomą.[13] Žmogaus vaisiaus DNR fragmentų lygis vaikuose, kurie buvo skiepijami MMR, Varivax (vėjaraupių) ar hepatito A vakcinomis siekia daugiau kaip 1,9 ng/ml.
- Autoimuninė liga. Žmogaus vaisiaus DNR skatina vaiko imuninę sistemą „pulti“ jo paties kūną.
Papildomas susirūpinimas: retrovirusai vakcinose
Žmogaus endogeninis retrovirusas K (HERVK) yra teršalas, randamas tymų/kiaulytės/raudonukės vakcinoje.[14]
- HERVK gali reaktivuotis žmonėse.[15] Jo gaminamas enzimas (integrase) leidžia genetinę jo medžiagą integruoti į žmogaus genomą.
- Kelios autoimuninės ligos buvo susietos su HERVK reaktivacija.[16]
- HERVK retrovirusas yra toje pačioje retrovirusų šeimoje, kaip ir MMLV virusas, kuris yra naudojamas genų terapijos tyrimuose. Šiuose tyrimuose naudotas netinkamas genų įterpimas (įterptinė mutagenezė) sukėlė papildomas somatines mutacijas ir vėžį 4 iš 9 jaunų berniukų.[17]
- Todėl įmanoma, kad MMR vakcinoje esantis HERVK geno fragmentas yra aktyvus, koduoja integrazę arba apvalkalo baltymą, taigi tai gali sukelti genų įterpimą ir skatinti mutagenezę bei autoimunitetą.
MMR vakcinoje esantys dideli žmogaus vaisiaus DNR fragmentų ir HERVK genų fragmentų kiekiai – neištirta rizika, turinti didžiulį poveikį ir kelianti rimtą pavojų kiekvieno asmens atskirai bei visuomenės sveikatai
Sprendimas: spausti vakcinų gamintojus keisti ląstelių linijas
Vienas iš mano pateiktų rizikų sumažinimo būdų būtų pereiti prie gyvūninių ląstelių linijos raudonukės vakcinose, kaip tai buvo sėkmingai padaryta Japonijoje:
- Remtis gyva, susilpninta raudonukės viruso „Takahashi“ paderme, sukurta ant triušio inkstų ląstelių. Neseniai įrodyta, kad vienkartinė šios vakcinos dozė išsaugo imunitetą mažiausiai 10 metų, kai raudonukė buvo sukontroliuota regione.[18]
- Padalinti MMR vakciną į tris individualiai parenkamus variantus, kaip tai buvo padaryta Japonijoje.
MMR vakcinos gamybos procesas turi pasikeisti, kad būtų pašalintos aukščiau išvardytos rizikos visuomenei.
Ačiū už jūsų apsvarstymą. Mielai atsakysiu į visus klausimus, susijusius su aukščiau pateikta informacija.
Pagarbiai
Theresa A. Deisher, Ph.D.
Theresa A. Deisher, Ph.D. liudijimas teisme po priesaika. 4 dalys
Dr. Theresa Deisher yra viena žymiausių pasaulio genetikių, praleidusi daugiau nei 20 metų atrasdama ir plėtodama naujus sunkių ligų formų gydymo metodus.
- ^ Lo YM et al.. Quantitative analysis of fetal DNA in maternal plasma and serum: implications for noninvasive prenatal diagnosis. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Elizabeth Ann L. Enninga et al.. Immune Reactivation by Cell-Free Fetal DNA in Healthy Pregnancies Re-Purposed to Target Tumors: Novel Checkpoint Inhibition in Cancer Therapeutics. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Deisher TA et al.. Epidemiologic and Molecular Relationship Between Vaccine Manufacture and Autism Spectrum Disorder Prevalence. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ G. A. Mostafa et al.. Systemic auto-antibodies in children with autism. Journal of Neuroimmunology. The publication of works applying immunologic methodology.
- ^ Kramberger P. et al.. Downstream processing and chromatography based analytical methods for production of vaccines, gene therapy vectors, and bacteriophages. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Dawson G. et al.. Autologous Cord Blood Infusions Are Safe and Feasible in Young Children with Autism Spectrum Disorder: Results of a Single-Center Phase I Open-Label Trial. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Rubella. CDC. Centers for disease control and prevention.
- ^ Stanley A. Plotkin. The History of Rubella and Rubella Vaccination Leading to Elimination. Oxford Academic. Clinical infectious diseases.
- ^ Data & Statistics on Autism Spectrum Disorder. CDC. Centers for disease control and prevention.
- ^ Stephan J. Sanders et al.. Multiple Recurrent De Novo CNVs, Including Duplications of the 7q11.23 Williams Syndrome Region, Are Strongly Associated with Autism. Science Direct. Peer-reviewed journals, articles, book chapters and open access content.
- ^ Sebat J et al.. Strong association of de novo copy number mutations with autism. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ WHO EXPERT COMMITTEE ON BIOLOGICAL STANDARDIZATION. WHO Technical Report.
- ^ McNeer, N A et al.. Systemic delivery of triplex-forming PNA and donor DNA by nanoparticles mediates site-specific genome editing of human hematopoietic cells in vivo. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Joseph G. Victoria et al.. Viral Nucleic Acids in Live-Attenuated Vaccines: Detection of Minority Variants and an Adventitious Virus. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Lee YN, Bieniasz PD. Reconstitution of an infectious human endogenous retrovirus. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ AK Tai et al.. Human Endogenous Retrovirus-K18 env as a risk factor in multiple sclerosis. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Dickerson F et al.. Polymorphisms in human endogenous retrovirus K-18 and risk of type 2 diabetes in individuals with schizophrenia. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.
- ^ Hacein-Bey-Abina et al.. Insertional oncogenesis in 4 patients after retrovirus-mediated gene therapy of SCID-X1. PubMed.gov. US National Library of Medicine National Institutes of Health.