Belaidės radijo dažnių spinduliuotės biologinis ir ląstelinis mechanizmas: biologiniai žymenys, oksidacija, uždegimas

Firmus Medicus -

„Delfi“ žurnalistė tvirtina, jog nejonizuojanti spinduliuotė neturi jokio genotoksinio poveikio

Aistė Meidutė ir dr. Igor Yakymenko
Aistė Meidutė (kairėje, linkedin.com nuotrauka) teigia, jog nejonizuojanti spinduliuotė neturi jokio genotoksinio poveikio, tačiau dr. Igor Yakymenko (dešinėje, „Youtube“ kadras iš mokslinio darbo pristatymo) ištyrė 100 mokslinių darbų ir patvirtino, kad nejonizuojanti spinduliuotė gali sukelti oksidacinį stresą.

Neseniai „Delfi“ „Melo detektoriaus“ skiltyje pasirodė filologinį išsilavinimą turinčios Aistės Meidutės straipsnis „Ne, 5G technologija netrukdys žmonėms pasisavinti deguonį“,[1] kuriame ji bandė paneigti galimą nejonizuojančios spinduliuotės genotoksinę žalą. A. Meidutė drąsiai tvirtino, kad bet kokie faktai, susiję su radijo dažnio spinduliuotės genotoksine žala tėra visiškas melas ir sąmokslo teorijų kūrėjų pramanai. Tačiau žurnalistė rėmėsi tik viena 2016 metais parengta moksline publikacija,[2] kurioje buvo stebima akies ląstelių reakcija į vos 24 valandas trukusią 60 GHz milimetrinių bangų spinduliuotę.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog Aistė Meidutė šaltiniuose įrašė dar du kitus darbus, tačiau nepateikė į juos nuorodų, o vieną mokslinį straipsnį įrašė taip, lyg tai būtų du atskiri šaltiniai. Be to, šiais darbais ji visiškai nesirėmė savo aiškinimuose, kodėl, jos nuomone, nejonizuojanti spinduliuotė nedaro jokios žalos žmogaus organizmui.

Primename, jog filologė Aistė Meidutė, jau išgarsėjo apšmeiždama profesorių, akademiką, radiofiziką Joną Grigą argumentams pasitelkdama ne mokslinius straipsnius, o profesionalaus trenerio nuomonę. Daugiau apie šią istorija skaitykite – Prof. Jonas Grigas: nejonizuojanti spinduliuotė gali padidinti vėžio riziką

„Delfi“ melo detektorius
Aistės Meidutės straipsnyje pateikti šaltiniai (nuotrauka daryta 2020-04-14) ne tik su klaidomis, bet ir be aktyvių nuorodų.

Vienas iš tokių žurnalistės šaltinių – A. Ramundo-Orlando 2010 metų mokslinė publikacija.[3] Italų tyrėja aiškinosi žemų milimetrinių bangų poveikį ląstelių membranoms. Įdomu tai, jog nepaisant to, kad Aistė Meidutė įrašė šią mokslinę publikaciją kaip šaltinį, įrodantį, kad radijo dažnio spinduliuotė nedaro jokio poveikio, tačiau pačioje publikacijoje teigiama:

Milimetrinių bangų (MMW) spinduliuotė gali paveikti tarpląstelinį kalcio aktyvumą, o tai sukelia ir keletą ląstelinių bei molekulinių procesų, kuriuos kontroliuoja pati Ca2+ dinamika. MMW spinduliuotės poveikis jonų pernešimui gali būti tiesioginio poveikio membranų baltymams ir fosfolipidų srities struktūrai pasekmė. Atrodo, jog vandens molekulės vaidina svarbų vaidmenį, atliekant šį biologinį milimetrinių bangų poveikį.

Kitas Aistės Meidutės šaltiniuose paminėtas, bet straipsnyje nepateiktas mokslinis tyrimas – M. Zhadobov ir kitų 2009 metų publikacija,[4] kurioje buvo tiriamas 60,42 GHz bangų poveikis žmogaus ląstelėms. Autoriai išvadose teigė:

Apibendrinant, mūsų rezultatai rodo, kad mažos galios, maždaug 60 GHz, spinduliuotės veikimas nesukelia jokio reikšmingo poveikio. Tačiau rezultatai neatmeta galimybės, jog egzistuoja vietinis tarpląstelinis poveikis ar poveikis, kurį potencialiai gali sukelti ilgalaikė spinduliuotė. Be to, mes negalime nepaisyti įmanomų sinergetinių efektų ir atmesti galimybę, kad kiti poveikio parametrai (pvz., dažnis, ekspozicijos laikas ar lauko poliarizacija) gali daryti įtaką biosistemoms.

Taigi, net ir Aistės Meidutės naudojamuose šaltiniuose pripažįstama, jog nejonizuojanti spinduliuotė gali daryti įtaką žmogaus organizmui, nors pati žurnalistė bandė teigti priešingai.

Dr. Igor Yakymenko įrodė, jog elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti oksidacinį stresą

Tuo tarpu kol „Delfi“ žurnalistė savo teiginius parėmė vos keliais straipsniais (o ir jie veikiau prieštarauja A. Meidutės teiginiams), žmogaus fiziologijos ir biofizikos daktaro laipsnius turintis mokslininkas dr. Igor Yakymenko[5] 2016 metais peržvelgė 100 prieinamų, įvertintų tyrimų, susijusių su mažo intensyvumo mikrobangų radijo dažnių oksidaciniu poveikiu. 93 iš 100 tyrimų nustatė ir patvirtino, kad biologinėms sistemoms belaidžiai radijo dažniai sukelia oksidacinį stresą.

Tyrimuose taip pat išryškėjo, kad vitaminai C, E ir antioksidantai turi apsauginį poveikį nuo radijo dažnių spinduliuotės. Tai sudėtinga sistema, tačiau didžiausias biologinis poveikis, išsivystantis dėl ūmaus aukštesnio lygio poveikio arba lėtinio sąlyčio su žemesniu nejonizuojančiu radijo dažniu, yra kaupiamasis audinių pažeidimas. Genetika, amžius ir sveikatos sutrikimai daro įtaką ląstelių atsistatymo savybėms ir taip padidina biologinę žalą.

Oksidacinis stresas ir belaidės technologijos

Nerimą dėl radijo dažnių spinduliuotės didina tai, kad mes savo aplinkoje reguliariai veikiami daugybės kenksmingų teršalų, skatinančių įvairias ligas, o jų poveikis gali veikti vienas kitą sinergiškai, pasitelkiant reaktyviasias deguonies rūšis bei kitus mechanizmus.

Oksidacinio streso sukeliamos problemos

Oksidacijos – tai elektronų praradimo iš junginio ar atomo procesas. Klasikinis gerai žinomas pavyzdys – rūdys, kuomet deguonis pavogia elektronus iš geležies. Reaktyviosios deguonies rūšys (ROS) yra biologinės laisvųjų radikalų signalinės molekulės. Jos sukuriamos, kaip įprasto aerobinio metabolizmo dalis ląstelėse, reaguojant į infekciją arba dėl natūralių ar sintetinių toksiškų medžiagų poveikio. Per didelis reaktyvių deguonies rūšių gamybos kiekis užgožia mūsų pačių antioksidacines gynybos sistemas ir sukelia oksidacinį stresą, pažeisdamas įvairias biologines makromolekules, tokias kaip DNR, membranos lipidai, angliavandeniai ir baltymai.

Oksidacinis stresas sukelia uždegimą. Uždegimas sukelia bendrą ląstelių atsaką į stresą, sutrikdant tam tikrus biologinius procesus. Tyrimai rodo, kad šie pažeidimai gali kauptis. Metabolinis atsakas išlieka ir jis yra išmatuojamas. Fizikai sutaria, kad sritis tarp fizikos ir chemijos (angl. spin biochemistry)[6] paaiškina šį metabolizmą, ROS signalus ir ląstelių augimo mechanizmus. Belpomme ir kiti[7] ištyrė grupę asmenų, kurie yra jautrūs elektromagnetinei spinduliuotei ir cheminėms medžiagoms. Biocheminės analizės metu tarp jų buvo atrasta panašumų ir uždegiminių žymenų.

Rūdys
Vienas iš puikiai žinomų oksidacinio streso pavyzdžių – rūdžių susidarymas.

Ląstelių oksidacinis stresas gali paskatinti vėžį bei kitas ligas

Mokslininkai nustatė, kad oksidacinis stresas vaidina svarbų vaidmenį besivystant lėtinėms, degeneracinėms ir uždegiminėms ligoms, tokioms kaip vėžys, autoimuniniai sutrikimai, senėjimas, katarakta, reumatoidinis artritas, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, neurodegeneracinės ligos ir kai kurios ūminės patologijos (trauma, insultas). 

Vidiniai žmogaus antioksidantai gali neutralizuoti oksidacinį stresą

Žmogaus kūnas turi keletą mechanizmų, galinčių neutralizuoti oksidacinį stresą, gamindamas savo vidinius antioksidantus. Šiame procese dalyvauja fermentų molekulės (superoksido dismutazė) ir ne fermentų molekulės, kaip alfa lipoino rūgštis, kofermentas Q, glutationas. Augaluose taip pat yra endogeninių antioksidantų apsaugų, tokių kaip antioksidantų fermentų superoksido dismutazė, katalazė ir askorbato peroksidazė. Taip pat ne fermentų mechanizmai, į kuriuos įeina askorbo rūgštis, glutationas, flavonoidai, karotenoidai ir tokoferoliai.

Visų jų funkcija – atbaidyti ir neautralizuoti reaktyvias deguonies rūšis. Šie augalų antioksidantai apsaugo juos vartojančius žinduolius. Delikati pusiausvyra tarp šių sudėtingų oksidantų ir antioksidantų sistemų yra kritiškai būtina normaliam organizmo funkcionavimui ir homeostazei.

Tarša sukelia oksidacinį stresą ląstelėje

Žinoma, kad išoriniai aplinkos veiksniai stimuliuoja šių nestabilių reaktyvių molekulių gamybą ląstelėse (tiek reaktyvių deguonies rūšių, tiek reaktyvių azoto rūšių), įskaitant tokias kenksmingas medžiagas, kurios susidaro iš cigarečių rūkymo, sunkiųjų arba tarpinių metalų (Cd, Hg, Pb, Fe, As), jonizuojančios spinduliuotės ir kai kurių vaistų. Tyrimai rodo, kad tiek gyvūnams, tiek augalams belaidžių įrenginių radijo dažnio spinduliuotė sukelia reaktyviųjų deguonies ir azoto rūšių perteklinį susidarymą ląstelėse. 

Mokslinės publikacijos apie radijo dažnio spinduliuotės biologinį ir cheminį poveikį

  • Moksliniai įrodymai prieštarauja „Kanados saugos grupės 6“ išvadoms ir prielaidoms: mikrobangos veikia suaktyvindamos kalcio kanalų įtampą, o tai sukelia biologinį poveikį neterminiame lygmenyje, palaikant žemo dažnio mikrobangų poveikį elektromagnetiniam laukui ir paradigmos poslinkiui. (2015)[8]
  • Mikrobangų dažnių elektromagnetiniai laukai (EMFs) sukelia platų neuropsichiatrinį poveikį, įskaitant depresiją. (2015)[9]
  • Elektromagnetinių laukų poveikis sveikatai, veikimo mechanizmai ir reikalingi tyrimai. (2014)[10]
  • Elektromagnetiniai laukai suaktyvina įtampoje esančius kalcio kanalus, sukeliant teigiamą arba neigiamą poveikį. (2013).[11]
  • Elektromagnetinė sąveika tarp aplinkos laukų ir gyvybės sistemų sąlygoja sveikatą ir gerą savijautą. (2013)[12]
  • Mažo intensyvumo aukšto dažnio elektromagnetinių laukų baktericidinis poveikis: fenomeno apžvalga, mechanizmai, taikiniai ir pasekmės. (2013)[13]
  • Neterminiai elektromagnetiniai laukai: nuo pirmo pranešimo iki terapinio taikymo. (2013)[14]
  • Elektromagnetiniai laukai moduliuoja azoto oksido signalą ginčytinose biologinėse sistemose. (2012)[15]
  • Mikrobangų spinduliuotės patofiziologija: poveikis žiurkių smegenims. (2012)[16]
  • Odos refleksometrinių ir elipsometrinių spektrų modeliavimas terahercų ir submilimetrinių bangų srityje. (2011)[17]
  • Elektromagnetiniai laukai, kaip pirmasis biologinio signalo perdavėjas: Nuo kalmodulino priklausomi signalų taikymai, atkuriant audinius. (2011)[18]
  • Itin žemo dažnio elektromagnetiniai laukai moduliuoja indukuojamą azoto oksido ir endotelio azoto oksido sintezę, ciklooksigenazės-2 ekspresiją žmogaus keratinocitų ląstelių linijoje „HaCat“: galimas terapinis poveikis gydant žaizdas. (2010)[19]
  • Elektromagnetinių laukų, mobiliųjų telefonų dažniuose, trumpalaikis ERK aktyvavimo mechanizmas. (2007)[20]
  • Žmonių ir gyvūnų girdimi mikrobangų impulsai: slenksčiai, mechanizmas ir poveikis. (2007)[21]
  • Elektromagnetinių laukų poveikis ląstelėms: fiziologiniai ir terapiniai metodai, molekuliniai sąveikos mechanizmai. Apžvalga. (2006)[22]
  • Pradinė elektromagnetinio lauko sukelta biosintezė ir jos sąveika. (2004)[23]
  • 700 Mhz radijo dažnio spinduliuotės poveikis žiurkių orientacijai lauke. (1989)[24]
  • 900, 1800 ir 2100 MHz radijo dažnio spinduliuotės poveikis DNR ir oksidaciniam stresui smegenyse. (2019)[25]
  • Aliuminio folija sušvelnino neigiamą 2100 MHz mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį žiurkių kraujo parametrams ir miokardui.(2019)[26]
  • Oksidacinio streso atsakas SH-SY5Y ląstelėse, veikiamose trumpalaikės 1800 MHz radijo dažnio spinduliuotės. (2018)[27]
  • Mitochondrijų vaidmuo oksidaciniam stresui, kurį sukelia elektromagnetiniai laukai: Dėmesys reprodukcinėms sistemoms. (2018)[28]
  • Elektromagnetinio lauko poveikis antioksidantų gynybinei sistemai. (2017)[29]
  • Žemo intensyvumo radijo dažnio spinduliuotės biologinio aktyvumo oksidaciniai mechanizmai. (2016)[5]
  • Patikimi ligos biožymenys, apibūdinantys ir identifikuojantys padidėjusį jautrumą spinduliuotei ir daugialypiam cheminiam jautrumui, kaip du etiopatogeninius unikalaus patologinio sutrikimo aspektus. (2015)[30]
  • Endogeniniai antioksidantai: jų vaidmens oksidaciniame strese apžvalga. (2016)[31]
  • Pažangiosios oksidacijos baltymų cirkuliacija kaip oksidacinio streso biožymenys ir progresavimo mediatoriai patologinėse sąsajose su uždegimu ir imuninių reguliavimu. (2016)[32]
  • Reaktyviųjų deguonies rūšių kvantinė biologinė paskirstymo įtaka ląstelių bioenergetikai. (2016)[33]
  • Bisfenolio A poveikis kai kuriems oksidacinio streso parametrams ir acetilcholinesterazės aktyvumui albinosų žiurkių patinų širdyje. (2015)[34]
  • Redokso ir neredokso metale sukeltas laisvųjų radikalų susidarymas ir jų vaidmuo žmonių ligose. (2015)[35]
  • Aplinkos teršalai ir gyvenimo būdo veiksniai sukelia oksidacinį stresą ir blogą prenatalinį vystymąsi. (2014)[36]
  • Su amžiumi ir nerimu padidėjęs uždegimas ir oksidacija imuninėje ir nervų sistemose. (2014)[37]
  • Metalo sukeltas oksidacinis stresas, pažanga ir žmonių ligos. (2011)[38]
  • Oksidacinis stresas, sveikata ir ligos: terapinis Nrf2 aktyvavimo potencialas. (2011)[39]
  • Oksidacinis stresas, metalai ir neurodegeneracinės ligos. (2010)[40]
  • Oksidacinis stresas, senėjimas ir vėžys: lygiagretės paradigmos. (2008)[41]
  • Sveikata ir ligos, laisvieji radikalai, antioksidantai (2008)[42]
  • Molekuliniai oksidacinio streso biožymenys vandens organizmuose, atsižvelgiant į toksiškus aplinkos teršalus. (2006)[43]
  • Vitaminai C ir E pagerina žiurkių embrionų antioksidantų gynybos mechanizmą diabetinės mitybos terpėje. (2001)[44]
  • Oksidacinis stresas, antioksidantų apsauginės priemonės ir žalos pašalinimo, taisymo ir keitimo sistemos. (2000)[45]
  • Oksidacinis stresas toksikologijoje: sukurtos žinduolių ir besiformuojančios modelių sistemos. (1998)[46]
  • Amiloidogeninio citokino TGF-beta1 vaidmuo alzheimerio ligai ir transgeninėms pelėms. (1997)[47]
  • Oksidaciniai pažeidimai cheminės teratogenezės metu. (1997)[48]
  • Spinduliuotės sąveika su biologinėmis sistemomis. (2017)[49]
  • Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis biologinėms molekulėms – pažeidimo mechanizmai ir atsirandantys aptikimo metodai. Antioksidantų redokso signalas. (2014)[50]
  • Jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltas plazminės membranos signalizavimas. (2010)[51]
  • Molekulinio ultravioletinių spindulių sukelto DNR pažeidimo ir atsistatymo mechanizmai. (2010)[52]
  • Ilgalaikis mobiliųjų telefonų ir WiFi prietaisų elektromagnetinės spinduliuotės poveikis mažina prolaktino, progesterono ir estrogeno kiekį plazmoje, tačiau padidina nėščių žiurkių ir jų palikuonių oksidacinį stresą gimdoje. (2016)[53]
  • 900 MHz mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikis žiurkių kepenų funkcijai. (2015)[54]
  • 900 MHz dažnio elektromagnetinių bangų poveikis žiurkių patinams, smegenų, inkstų, bei kepenų oksidaciniam stresui ir kai kuriems biocheminiams parametrams. (2015)[55]
  • Atskirų smegenų dalių įvertinimas žiurkėse dėl oksidacinio streso ir antioksidantų gynybos, paveikiant 900 MHz spinduliuote. (2014)[56]
  • Reaktyvių deguonies rūšių padidėjimas ir atsistatymas drozofilų kūnuose ir kiaušidėse, po trumpalaikio ir ilgalaikio DECT bazinio elektromagnetinės spinduliuotės poveikio. (2014)[57]
  • 2.45 GHz mikrobangų spinduliuotė neigiamai veikia naminių pelių (mus musculus) reprodukcinę sistemą, sukeliant oksidacinį ir nitrozinį stresą. (2014)[58]
  • Spin biochemija moduliuoja reaktyviųjų deguonies rūšių (ROS) susidarymą, dėl radijo dažnio magnetinių laukų. (2014)[59]
  • Pagrindiniai požiūriai tiriant dirbtinių elektromagnetinių laukų veikimą ląstelėse. (2014)[60]
  • Belaidės (2,45 GHz) spinduliuotės sukeliama oksidacinio toksiškumo moduliacija melatoninui, žiurkių laringo trachealinėje gleivinėje. (2013)[61]
  • Alyvuogių lapų ekstrakto poveikis medžiagų apykaitos sutrikimams ir oksidaciniam stresui, kurį sukelia 2,45 GHz WiFi signalai. (2013)[62]
  • 900 MHz radijo dažnio spinduliuotės poveikis oksidaciniam stresui žiurkių smegenyse ir serume. (2013)[63]
  • Mobiliojo telefono spinduliuotės poveikis smegenims ir susijusioms biologinėms sistemoms. (2013)[64]
  • Naujausi pranešimai, apie WiFi ir mobiliųjų telefonų spinduliuotės sukeliamą oksidacinį stresą bei reprodukcinių sistemų signalus vyrams ir moterims. (2013)[65]
  • Elektromagnetiniai laukai veikia per kalcio įtampos kanalus, sukeliant teigiamą arba neigiamą poveikį. (2013)[66]
  • Elektromagnetiniai laukai, oksidacinis stresas ir neurodegeneracija. (2012)[67]
  • Biologiniai rodikliai, reaguojantys į radijo dažnių/mikrobangų poveikį. (2012)[68]
  • 900 MHz elektromagnetinio lauko poveikis žiurkių oksidacinio streso parametrams limfoidiniuose organuose, polimorfonukleariniuose leukocituose ir plazmoje. (2011)[69]
  • 900 Mhz impulsų moduliuota radijo dažnių spinduliuotė sukelia oksidacinį stresą širdies, plaučių, sėklidžių ir kepenų audiniams. (2011)[70]
  • Citogenetinių pažeidimų ir oksidacinio streso įvertinimas darbuotojams, dirbantiems prie jūrinių radiolokacinių įrenginių ir veikiamų impulsinės mikrobangų spinduliuotės. (2011)[71]
  • Metaboliniai ląstelių pokyčiai veikiant mobiliųjų ryšių sistemų elektromagnetinei spinduliuotei. (2011)[72]
  • 900-Mhz mikrobangų spinduliuotė skatina oksidaciją žiurkių smegenyse (2011)[73]
  • Autoimuniniai procesai po ilgalaikio žemo lygio elektromagnetinių laukų poveikio. 4 dalis. Oksidacinis tarpląstelinis streso atsakas į ilgalaikį žiurkių neterminį radijo dažnių elektromagnetinės spinduliuotės poveikį. (2010)[74]
  • Mutageninis atsakas į 2.45 GHz spinduliuotę žiurkių smegenyse. (2010)[75]
  • Elektromagnetiniai laukai: mechanizmai, ląstelinis signalas, kiti bioprocesai, toksiškumas, radikalai, antioksidantai ir teigiamas poveikis. (2010)[76]
  • Mobiliųjų telefonų spinduliuotės patofiziologija: oksidacinis stresas ir vėžys, pagrindinį dėmeį skiriant vyrų reprodukcinei sistemai. (2009)[77]
  • Ilgalaikis ypatingai žemo dažnio elektromagnetinio lauko poveikis žiurkių kepenų oksidaciniam/nitroziniam stresui. (2008)[78]
  • Ląstelių tipui būdinga redokso būsena lemia įvairų elektromagnetinio lauko poveikį. (2007)[79]
  • 50 Hz ypatingai žemo dažnio elektromagnetiniai laukai padidina ląstelių dauginimąsi ir DNR pažeidimus: galimas redokso mechanizmo įsitraukimas. (2005)[80]
  • Elektromagnetinis laukas ir DNR poveikis: potencialus mechanizmo pritaikymas mokslo pasirinkimui. (2004)[81]
  • Profesinis elektromagnetinių laukų poveikis ir alzheimerio ligos rizika. (2004)[82]
  • Dėl elektromagnetinio lauko poveikio gali padidėti amiloido beta gamyba ir ilgainiui išsivystyti alzheimerio liga. (1996)[83]

Publikuoti tyrimai apie antioksidantus ir apsaugą nuo radijo dažnio spinduliuotės 

  • Profilaktinis vitamino C poveikis žiurkėse prieš 900 MHz radijo dažnio spinduliuotės sukeltą oksidacinį stresą, kurio bangos generuojamos BTS antenos modelio. (2013)[84]
  • Žiurkėms išgėrus vitamino C ir vitamino E, sumažėja švino sukeliamas hepatotoksiškumas ir oksidacinis stresas smegenyse. (2012)[85] 
  • Apsauginis N-acetil-L-cisteino ir epigallokatechin-3-gallato poveikis elektrinio lauko sukeltam kepenų oksidaciniam stresui. (2008)[86]
  • 900 MHz radijo dažnio sukelti histopatologiniai pokyčiai žiurkėms endometriume ir oksidacinis stresas: apsauga vitaminais E ir C. (2007)[87]
  • Iš maisto gaunamų antioksidantų apsauga nuo peroksinitritų sukelto DNR pažeidimo. (2006)[88]
  • Endometriumo apoptozė, kurią sukelia 900 MHz mobilusis telefonas: prevencinis vitaminų E ir C poveikis. (2006)[89]
  • Ilgalaikis naudojimasis mobiliuoju telefonu, apsauginis melatonino ir kofeino rūgšties fenetilo esterio poveikis nuo oksidacinio streso tinklainei: palyginamasis tyrimas (2006)[90]
  • Naujas antioksidantas kofeino rūgšties fenetilo esteris apsaugo žiurkes nuo ilgalaikio mobiliųjų telefonų poveikio, inkstų funkcijos sutrikimui. Prognozinis malondialdehido, N-acetil-beta-D-gliukozaminidazės ir azoto oksido vertės nustatymas. (2005)[91]
  • Melatonino ir kofeino rūgšties fenetilo esterio (CAPE) apsauginis poveikis žiurkių inkstų funkcijos sutrikimui, lyginamoji analizė. (2005)[92]
  • Apsauginis antioksidantų vaidmuo gynyboje nuo ROS/RNS sukeliamos aplinkos taršos. (2004)[93]

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai