Prof. Jonas Grigas: nejonizuojanti spinduliuotė gali padidinti vėžio riziką

Firmus Medicus -

Prof. Jono Grigo išsami kalba, paaiškinanti jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės skirtumus bei žalą

Seimo spaudos konferencijos „Elektromagnetinė spinduliuotė ir penktos kartos judrusis ryšys (5G): potencialios grėsmės“ metu profesorius Jonas Grigas pristatė pranešimą apie jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės skirtumus bei galimą žalą. Prof. Grigo kalba sulaukė didelio dėmesio, kadangi radiofizikas paviešino dažnai nutylimus faktus apie nejonizuojančios spinduliuotės galimą ryšį su padidėjusia vėžio rizika ir kitomis ligomis. Šis pranešimas vos per kelias dienas sulaukė virš 120 000 peržiūrų „Facebook“ socialiniame tinkle.

Žemiau pateikiame profesoriaus kalbos ištrauką.

Aš esu visu pirma radiofizikas. 48 metus mikrobangas taikiau moksliniams tyrimams. Šiuo klausimu esu parašęs daugybę straipsnių pasaulio spaudoje įvairiomis kalbomis. Aš daugiau kaip 10 metų fizikams magistrantams skaičiau kursą „Elektromagnetiniai laukai ir gyvybė“. Todėl esu giliai įsigilinęs. Na, ir dėl savo tyrimų, dėl mikrobangų sąveikos su kūnais tyrimų ir dėl paskaitų skaitymo, padėtį apie elektromagnetinę spinduliuotę žinau geriau nei bet kas Lietuvoje.

Dabar, kaip matote, plačiai kalbama ir rašoma apie ateinančios 5-osios kartos (5G) ryšius. Tačiau kalbama dažniausiai tik apie jų privalumus. Apie jų atnešamą naudą internetui, ryšiams, informacijos užrašymui, gaminimui, perdavimui. Ir visa tai – tiesa. Bet nutylima apie potencialią žalą žmonių sveikatai. 

5G neabejotinai labai padidins elektromagnetinę taršą mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Todėl aš pradžioje noriu pakalbėti apie elektromagnetinę spinduliuotę. Ar ji gali būti pavojinga, ar ne? Kokia gali būti pavojinga ir kokia ne? Kadangi žmonės apie tai mažai žino.

Elektromagnetinė spinduliuotė yra dviejų rūšių. Pirmoji – tai jonizuojanti spinduliuotė, kurią sudaro rentgeno spinduliai, gama kvantai, pagaliau ir ultravioletiniai spinduliai. Šių spindulių kvantų energija siekia dešimtis tūkstančių elektronvoltų ar daugiau. Ši spinduliuotė, sklisdama į žmogaus kūną, trauko cheminius ryšius molekulėse, kadangi atomai molekulėse surišti vos 2-3 elektronvoltų. Taip kad, kai krenta tokios jonizuojančios spinduliuotės kvantas, tai tarsi akmuo į voratinklių guotą. Paskui tie ryšiai vėl susijungia, bet jau ne taip, kaip Dievas sukūrė, o atsitiktinai. Štai čia yra vėžio gamybos mechanizmas ląstelėse.

Antroji spinduliuotės rūšis yra nejonizuojanti. Tai matomoji šviesa, infraraudonieji spinduliai ir mikrobangos. Mikrobangos yra tokios, kurių dažnis yra nuo 300 MHz iki 300 GHz. Šios spinduliuotės kvantų energija yra nedidelė, todėl jokių cheminių ryšių netrauko. Ir kažkada buvo manyta, kad ji ir nepavojinga. Tačiau, pradėjus kurti radarus 5-tame dešimtmetyje (na, mikrobangų generatorius) ir toliau 6-tajame dešimtmetyje kosminių ryšių sistemas… Kaip žinote, kosminiai ryšiai visi vyksta mikrobangomis. Visi kosminiai laivai valdomi mikrobangomis. Informacija iš palydovų, iš kosminių laivų į Žemę perduodami mikrobangomis. Tai štai tų priemonių kūrėjai, kai pradėjo dažniau sirgti vėžiu už kitus žmones, mokslininkai pradėjo tirti kame čia problema.

Jie ilgainiui nustatė, žinoma po daugelio tyrimų pradžiai su smulkiais gyvuliais, kaip pelės, žiurkės, paskui su didesniais, ir pagaliau, stebėdami žmones, nustatė, kad mikrobanginė spinduliuotė sukelia daugelį ligų. Pirmiausia nervų, psichikos ir baigiant vėžiu. Tai, kad sukelia neurasteniją, galvos skausmus ar dar kokius psichikos sutrikimus, buvo anksčiau aišku. Tačiau kodėl sukelia vėžį, ilgai buvo neaišku.

Vėl reikėjo poros dešimtmečių tyrimų, epidemiologinių tyrimų, kol buvo išaiškinta, kad mikrobangos, nors jos ir nejonizuoja atomų, netrauko ryšių molekulėse, bet jos veikia ląsteles ląsteliniame lygyje. Žudo, ardo ląsteles.

Kodėl? Na, sakykime vieno milivato galia – dabar Lietuvoje tokią normą norima priimti – ekvivalentiška elektriniam laukui maždaug vienam milivoltui. Ir štai ląstelėje, kur membranų storis yra nanometrai, elektrinio lauko stiprumas veikiant vieno milivato kvadratiniam centimetrui srautui, elektromagnetinės spinduliuotės lauko stiprumas susidaro dešimčių kilovoltų į centimetrą. Tai labai stiprus laukas. Jis tas membranas prakiurdo, jis tas ląsteles nužudo. Visokias, įskaitant ir DNR. Tai štai šitai buvo išaiškinta ir šiuo klausimu buvo paskelbta šimtai mokslinių straipsnių.

Prof. Joną Grigą apkaltino melo skleidimu

Aistė Meidutė ir prof. Jonas Grigas„Delfi“ žurnalistė Aistė Meidutė (kairėje) apkaltino prof. Joną Grigą (dešinėje) melo apie žalingą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį skleidimu, nors yra daugybė žalą patvirtinančių mokslinių tyrimų, o pats profesorius turi beveik 50 metų patirtį radiofizikos srityje.

Prieš kelias dienas „Delfi“ pasirodė Aistės Meidutės straipsnis[1] „Kaltina mikrobangas keliant daugelį ligų, tarp jų ir vėžį, bet įrodymų tam nėra“. Šiame straipsnyje žurnalistė bandė paneigti prof. Jono Grigo išsakytas mintis apie elektromagnetinės spinduliuotės žalą ir tvirtai tikino, jog nėra jokių įrodymų, kad spinduliuotė sukeltų vėžį ar kitas ligas bei negalavimus.

Verta paminėti, jog Aistė Meidutė – Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos ir italų kalbos studijas. Skirtingai nei prof. Jonas Grigas – radiofizikas, domėjęsis spinduliuote beveik 50 metų ir parašęs daug mokslinių straipsnių įvairiomis kalbomis – Aistė Meidutė neturi jokio su radiofizika susijusio išsilavinimo ar mokslinių tyrimų patirties. Nepaisant to, „Delfi“ „Melo detektoriaus“ skiltyje ši žurnalistė publikavo drąsų, gerbiamą profesorių melavimu apkaltinantį straipsnį.

„Firmus Medicus“ komanda jaučia pareigą įrodyti prof. Jono Grigo išsakytų faktų apie elektromagnetinės spinduliuotės galimos žalos tikrumą.

Vietoj gausybės mokslinių įrodymų – nepagrįsti žurnalistės teiginiai

Aistės Meidutės kaltinimai atrodo nerimtai ne tik todėl, jog žurnalistė neturi jokio su radiofizika susijusio išsilavinimo. Jos pateikiami melo įrodymai taip pat menki, neturintys didelės mokslinės vertės. Kaltindama prof. Joną Grigą melo skleidimu, žurnalistė rėmėsi vos trimis šaltiniais – Amerikos vėžio draugijos informacija,[2] „Military Medical Research“ publikuotu tyrimu „Naujausi pokyčiai, susiję su mikrobangų spinduliuotės poveikiu smegenims“[3] ir straipsniu, parašytu Nick Tumminello,[4] profesionalaus trenerio, kuris, kaip ir pati Aistė Meidutė, neturi nieko bendro su radiofizika ir išsamiais elektromagnetinės spinduliuotės tyrimais.

Be to, kyla abejonių ne tik dėl akivaizdžios žurnalistės mintis pagrindžiančios mokslinės literatūros stokos, bet ir teiginių teisingumo. Pavyzdžiui, Aistė Meidutė rašo:

Vis dėlto, absoliuti dauguma tyrimų konstatuoja nesiejantys padidintos rizikos susirgti vėžiu su mikrobangų skleidžiama spinduliuote.

Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija dar 2011 metais elektromagnetinio dažnio spinduliuotę įvertino kaip 2B grupės kancerogeną, galintį sukelti vėžį.[5] PSO rėmėsi faktais, jog belaidžių telefonų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali padidinti gliomos, piktybinio smegenų vėžio, riziką. 

Negana to, mokslininkai reikalauja, jog radijo dažnio spinduliuotė būtų klasifikuojama dar griežčiau – kaip 1 grupės kancerogenas.[6] Tokius reikalavimus skatina gausėjantys moksliniai įrodymai, jog ilgalaikė elektromagnetinė spinduliuotė kelia rimtą žalą žmonėms.

Pavyzdžiui, 2018 metais atlikta 25 milijonus JAV dolerių kainavusi JAV Nacionalinės toksikologijos programos (NTP) studija,[7] kurios metu buvo tiriama mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė ir vėžys. Ši studija patvirtino kitus epidemiologinius tyrimus, rodančius radijo dažnio spinduliuote neterminiame lygyje veikiamų pelių širdies švanomų ir smegenų gliomų kiekio padidėjimą. Be to, veikiant visą kūną šia nejonizuojančia spinduliuote, buvo pastebėtas limfomos ir kitų organų vėžio padidėjimas. Remdamiesi tuo, tyrėjai prašo priskirti radijo dažnio spinduliuotę kaip tikėtiną (2A grupės) arba žinomą (1 grupės) kancerogeną.

Gerai žinomi ryšio tarp smegenų navikų ir mobiliųjų telefonų naudojimo tyrėjai L. Hardell ir M. Carlberg paskelbė išsamų šios JAV Nacionalinės toksikologijos programos studijos rezultatų tyrimą.[8] Jie teigė:

Mes darome išvadą, kad yra aiškių įrodymų, jog radijo dažnių spinduliuotė yra žmogaus kancerogenas, sukeliantis gliomą ir vestibulinę švanomą (akustinę neuromą). Yra keletas įrodymų apie padidėjusią skydliaukės vėžio išsivystymo riziką ir akivaizdžių įrodymų, kad radijo dažnių spinduliuotė yra daugialypis kancerogenas. Remiantis IARC monografijų preambulėmis, radijo dažnių spinduliuotė turėtų būti klasifikuojama kaip kancerogeninė žmonėms, 1 grupės.

Tačiau Aistė Meidutė, nepateikdama jokių mokslinių tyrimų pavyzdžių, drąsiai teigia:

Kylant visuomenės susidomėjimui, ar tikrai nejonizuojanti spinduliuotė nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai, šia tema nuolat atliekami laboratoriniai ir žmonių tyrimai, tačiau kol kas iš jų negalima daryti aiškių apibendrinančių išvadų.

Tuo tarpu naujausios mokslininkų išvados smarkiai skiriasi nuo tokių žurnalistės teiginių. Net ir Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos ministerijos pripažįsta, jog elektromagnetinė spinduliuotė kenkia sveikatai:[9]

Priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ar lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai.

Dar 2018 metais M. Peleg ir kitų atliktoje tyrimų apžvalgoje[10] buvo nagrinėjama profesinio radijo dažnio spinduliuotės ir hematolimfinio vėžio (leukemijos, Hodžkino ir ne Hodžkino limfomos, daugybinės mielomos ir plazminių ląstelių navikų) ryšys. Nuoseklus tyrimas atskleidė labai padidėjusią vėžio riziką kariškiams ir elektros darbuotojams, kurie buvo veikiami radijo dažnio spinduliuote. Izraelio mokslininkų atliktas tyrimas apžvelgė ne tik Izraelio, bet ir Lenkijos bei Belgijos mokslines studijas šia tema. Hematolimfinis vėžys buvo nustatytas 40 proc. pacientų, nors buvo tikėtasi 23 proc. Izraelio gynybos darbuotojų tyrimas parodė 60 proc. hematolimfinio vėžio dažnį, nors buvo tikėtasi vos 17 proc. Peleg pažymi:

Apskritai, epidemiologiniai tyrimai dėl padidėjusio hematolimfinio ir kitų vėžio rūšių rizikos kartu su smegenų augliais mobiliųjų telefonų vartotojams ir eksperimentiniai radijo dažnio spinduliuotės bei kancerogeniškumo tyrimai rodo nuoseklius priežasties-pasekmės santykio atvejus ir klasifikuoja radijo dažnio spinduliuotę kaip kancerogeną žmonėms (IARC 1 grupė).

Nepaisant to, Aistė Meidutė toliau drąsiai tvirtina:

nėra jokių epidemiologinių tyrimų, kurių metu būtų nustatyta, kad mikrobangų spinduliuotė, kurią sukuria buityje naudojami prietaisai ir technologijos – mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai ar internetas, taigi, taip pat ir daug diskusijų kelianti 5G technologija – darytų žalą ląstelėms ir keltų riziką žmonių sveikatai.

Neaišku kur „Delfi“ žurnalistė ieškojo informacijos, o sprendžiant iš to, jog rėmėsi vos trimis tekstais, netgi galima daryti prielaidą, kad iš tiesų ji išvis nesistengė moksliškai pagrįsti savo teiginių. Jos lyg nenuginčijamas faktas pateikiama mintis, kad nėra jokių tyrimų tik dar labiau patvirtina tokias abejones.

Iš tiesų mokslinių studijų apstu kone kiekvienoje šalyje. Be jau anksčiau paminėtų pavyzdžių galima išskirti Markovos ir kitų (2010) atliktą tyrimą.[11] Jo metu buvo apžvelgtas mobiliųjų telefonų mažos galios mikrobangų poveikis žmogaus kamieninėms ląstelėms, kurios yra plačiai išsisklaidžiusios kūne. Mokslininkai nustatė, kad mezenchiminių kamieninių ląstelių DNR taisymo židiniai buvo žymiai pakitę 40 kartų žemesniuose lygiuose nei dabartinės nustatytos spinduliuotės gairių ribos. Tyrėjai pabrėžė, kad mezenchiminėms kamieninėms ląstelėms yra didesnė piktybinės trasformacijos rizika nei diferencijuotoms ląstelėms. Šiame moksliniame tyrime prieita prie tokios išvados:

Kadangi beveik visi organai ir audiniai turi kamienines ląsteles ir todėl, kad kamieninės ląstelės yra aktyvesnės vaikams, reikėtų ištirti lėtinio mikrobangų poveikio ir įvairių rūšių navikų bei leukemijos, ypač vaikų, ryšį.

Žinoma, tikriausiai nereikėtų stebėtis, jog su radiofizika nieko bendro neturinti „Delfi“ žurnalistė bandė ignoruoti mikrobangų spinduliuotės žalą įrodančius tyrimus. Ji tikrai ne pirmoji ir veikiausiai ne paskutinė, kadangi panašiai elgiasi net ir Europos Komisijos Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas (SCENIHR), teigiantis, jog belaidžių technologijų daromos žalos įrodymai yra nenuoseklūs. Kruopščioje ir smulkiai įvairiais šaltiniais pasiremtoje savo publikacijoje dr. Martin Pall atskleidė,[12] jog SCENIHR pasitarimuose priimant mokslinės politikos dokumentus buvo neatsižvelgta į daugybę patikimų mokslinių straipsnių.

Daug kitų nuorodų į susijusius mokslinius straipsnius, kurie įrodo radijo dažnio spinduliuotės kancerogenišką poveikį, galite rasti „Firmus Medicus“ jau seniau publikuotame straipsnyje.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai