COVID-19 vakcinacija: vietoj žadėto suvaldymo – augantis sergančiųjų kiekis

Net ir po masinės vakcinacijos Danijoje ir toliau plinta COVID-19

Danijos ir Seišelių pavyzdys įrodo, kad masinė vakcinacija neduoda tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi. Dianos Polekhinos/Unsplash nuotrauka

Koronavirusas jau kurį laiką vargina visą pasaulį. Daug laiko buvo tikėtasi, jog vakcinacija gali tapti pačiu tiesiausiu, saugiausiu ir efektyviausiu keliu, siekiant pagaliau pažaboti nuolat mutuojantį ir lengvai iš vienos šalies į kitą keliaujantį virusą. Tačiau dabar, surenkant vis daugiau informacijos ne tik apie COVID-19, bet ir apie pačią vakcinaciją nuo koronaviruso, kyla vis daugiau klausimų, ar tokia taktika iš tiesų yra pati geriausia ir visiškai nerizikinga.

Lietuvoje augant masinei vakcinacijai ir skiepus laikant vieninteliu iš pandemijos išvesiančiu įrankiu, pasaulio praktika rodo kiek kitaip. Tiesa, remiantis praeitų metų Lietuvos praktika, taipogi galime susidaryti kiek kitokį paveikslą, lyginant praėjusią vasarą su šia (net ir atšaukus karantiną praeitais metais tebuvo keletas susirgimų atvejų per dieną, kai šiai dienai jų yra 212^[1]). Tačiau niekas šios situacijos matyti nenori, o pripažinti, kad galbūt šis virusas – sezoninis, taipogi nebūtų paranku. Juk kas tuomet eitų skiepytis? Na, nebent jei ir dauguma kitų miestų pasektų Marijampolės pavyzdžiu ir už skiepą galėtų gauti prizų ar kitų paskatinimų.

Štai Danijai masinė vakcinacija nepadėjo išvengti viruso protrūkio. Skelbiama, jog nepaisant masinės vakcinacijos, gyventojai, paskiepyti tiek viena, tiek dvejomis dozėmis, vis tiek susirgo COVID-19 virusu. Naujienų portalas „ABC/Nyheter“ pažymi, kad Danijoje užsikrėtė beveik 6 000 paskiepytų net ir dvejomis vakcinų dozėmis gyventojų. Iš jų net 585 žmonės buvo paguldyti į ligoninę, o 321 paskiepytųjų viena arba dviem dozėmis mirė. Pažymime, jog jau kiek vėliau buvo teigta, jog vakcina nuo viruso neapsaugo, bet apsaugo nuo sunkių susirgimo formų bei mirties. Skaitykite toliau.

Danijos tyrimų insitituto duomenimis, ši statistika pateikta laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. birželio 1 dienos. Institute dirbančios gydytojos Rebeccos Legarth teigimu, vakcinos nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos, todėl daugelis net ir pasiskiepiję gali susirgti šiuo virusu. Skiepas labiau skirtas tam, kad prasergama būtų lengviau. Pažymima, kad per paskutiniuosius pusę metų Danijoje buvo užfiksuoti 123 179 infekcijos atvejai.^[2] 

Birželio 10 d. duomenimis, Danijoje iš viso yra 288 229 užsikrėtusieji, iš kurių 274 334 pasveiko ir 2 520 mirė.^[3] Pagal gyventojų vakcinavimą, tenkantį 100 gyventojų, Danija užima 10 vietą tarp ES šalių (koeficientas 64,14). 

Danijoje net ir vakcinavus gyventojus, viruso plitimo sustabdyti nepavyko. Martino Sanchezo/Unsplash nuotrauka.

Po masinės vakcinacijos Seišeliuose – dar didesnis koronaviruso plitimas

Dar gegužės pradžioje buvo paskelbta informacija apie Seišelių pavyzdingumą – net 60 proc. paskiepytuose Seišeliuose ir toliau plinta virusas. Pažymima, kad tai yra viena iš labiausiai vakcinuotų šalių pasaulyje. Net ir paskiepijus tokį didelį kiekį gyventojų, virusas ir toliau plinta. Gegužės 15 d. „CNN“ paskelbė, kad tos dienos duomenimis, Seišeliuose buvo daugiau nei 2 700 susirgimų. Svarbu paminėti ir tai, kad iki masinės vakcinacijos pradžios, Seišeliuose beveik nebuvo žinoma, kas ta COVID-19 infekcija yra – mat nuo 2020 m. vasario iki pat 2021 m. sausio mėn. pradžios atvejų arba iš viso nebuvo arba sirgo tik vienas kitas gyventojas. Masinių protrūkių pradžia užfiksuota nuo 2021 m. sausio mėnesio.

Visgi, natūralu, kad toks beprecedentis atvejis visuomenėje sukėlė įvairių atgarsių ir galimai net nepasitikėjimo vakcinomis. Todėl neilgai trukus pasireiškė ir ekspertai bei vietos pareigūnai, aiškinantys, kad Seišelių protrūkis nereiškia, kad šios vakcinos yra neveiksmingos. Mat tai tik primena, kad net ir pasiskiepijus apsaugos priemonės yra reikalingos. Žinoma, tuomet kyla klausimas, kam tos apsaugos priemonės, jei vakcinos iš tikrųjų veikia? Bet kalbant apie vakcinaciją dažniausiai pabrėžiamas ne viruso išnykimas, o rimtų simptomų sumažinimas ir menkesnis mirčių kiekis.

Ekspertai linkę aiškinti, jog Seišelių protrūkis – tai atvertų sienų problema. Nes po sparčiai vykdomos vakcinacijos nuo turizmo smarkiai priklausoma vieta nusprendė vėl atidaryti savo sienas beveik visiems turistams, kurie tiesiog pateikdavo neigiamą PRG tyrimo rezultatą. Ekspertų teigimu, būtent tada ir šoktelėjo koronaviruso atvejų kiekis.

Be to, Seišelių Užsienio reikalų ir turizmo ministras Silvestras Radegonde'as daro prielaidą, kad virusas šalyje buvo visą laiką ir išplito po masinės vakcinacijos dėl to, kad žmonės pradėjo nebesisaugoti:^[4]

Per pastaruosius kelis mėnesius, prasidėjus masinei vakcinacijai, žmonės matė, kad net ir užsikrėtusieji nebeserga sunkia ligos forma, niekas nemiršta, niekas nesusiduria su daugybe komplikacijų.

Pasak S. Radegonde'o, salose gyvenantys žmonės patys rengė vakarėlius ir nesisaugojo. Pažymime, kad Seišeliuose 2020 m. balandžio 12 d., kuomet Lietuvoje jau buvo įvestos griežtos karantino priemonės, tebuvo užfiksuota tik 11 infekcijos atvejų. Lapkričio 7 dieną tokių buvo 158, skaičius laikėsi daugmaž panašus iki staigaus proveržio jau 2021 m. sausio 23 d., kai buvo fiksuoti net 1 033 atvejai. O epopėja buvo pasiekta birželio 8 dieną – net 12 466 atvejų.^[5]

Seišeliuose net ir vakcinavus virš 60 proc. gyventojų, COVID-19 viruso plitimo išvengti nepavyko – rodikliai šovė į viršų. Nicko Fewingso/Unsplash nuotrauka.

Tarp pasiskiepijusio JAV jaunimo – daugiau miokardito atvejų nei prognozuota

Naujienų portalo „CNBC“ duomenimis, dėl masinės vakcinacijos, praktikuotos su sveiku 16-24 m. amžiaus jaunimu, sulaukta kiek kitokių rezultatų, nei kad buvo tikėtasi. Štai JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, jog gavus antrą vakcinų „Pfizer“ arba „Moderna“ dozę, pacientams dažniau pasireiškė širdies uždegimo liga arba kitaip – miokarditas. Pažymima, kad gegužės 31 d. Ligų kontrolės ir prevencijos centras gavo informaciją apie 275 miokardito atvejus minėtoje amžiaus grupėje. Panašu, kad skaičius gerokai pranoko anksčiau prognozuotus mokslininkų „lūkesčius“, mat buvo tikėtasi nuo 10 iki 102 miokardito ar perikardito atvejų.^[6]

„CNBC“ taipogi praneša, kad dauguma ligos atvejų pasireiškia jauniems vyrams per dvi-tris dienas. Apie vakcinų sukeltą poveikį prakalbo ir medikas Cody Meissneris, teiravęsis, ar tokie vakcinų sukelti šalutiniai poveikiai nepaliks randų raumenyse ar nesukels širdies ritmo sutrikimų. Todėl C. Meissneris įspėjo, kad prieš pradedant skiepyti milijonus vaikų bei paauglių, svarbu iš pradžių išsiaiškinti, kokios bus viso to pasekmės.

Sveikatos specialistai ir toliau teigia, kad net jei ir miokarditas yra susijęs su skiepais nuo COVID-19, rizika juo susirgti „yra mažesnė palyginus su rizika užsikrėsti COVID-19“. Tiesa, lyginti COVID-19 infekcijos užsikrėtimo riziką, kuria galima ir neužsikrėsti arba, ypatingai jaunam organizmui, persirgti lengvai, su miokarditu, patiriamu po tikslinės vakcinacijos, norint išvengti šios ligos, atrodo gan keista.

Nepriklausomai nuo to, kad šios vakcinos jaunam organizmui gali būti žalingos, Ligų kontrolės ir prevencijos centro oficialiame puslapyje ir toliau teigiama, kad skiepyti nuo COVID-19 ir toliau rekomenduojama asmenis, sulaukusius 12 ir daugiau metų, atsižvelgiant į infekcijos sukeliamas rizikas sveikatai.^[7]

Lietuvoje ir toliau skatinama vakcinacija ir kartojama, kad kitas būdas – tik karantinas

Visgi, nors Lietuva ir oficialiai pripažino, kad net ir paskiepytieji gali užsikrėsti ir toliau platinti virusą, dabartinė situacija šalyje rodo, kad ir toliau visos viltys telkiamos į vakcinavimą. Kaipgi kitaip paaiškinti šių dienų gerėjančią situaciją? Galbūt sumažėjo ir testavimo apimtys? Štai Lietuva pagal vakcinacijos koeficientą, tenkantį šimtui gyventojų, ES šalių tarpe užima septintąją vietą (koeficientas – 66,1),^[8] tačiau gerokai atsilieka pagal sergamumo rodiklius. Lietuva šiuo metu stovi pačioje tikriausioje pirmoje vietoje pagal COVID-19 atvejų kiekį per pastarąsias 14 dienų – 100 tūkst. gyventojų tenka 311,84 susirgimai ir beveik 59 mirtys.^[9]

Pažymima, kad kiek geresni rodikliai pastebimi Lenkijoje (45 susirgimai, beveik 55 mirtys), kuri pagal vakcinaciją yra žemesnėje vietoje nei Lietuva – 18 vietoje. Taipogi kaimynėje Estijoje (beveik 176 susirgimai, 22 mirtys), pagal vakcinavimą esančioje 23 vietoje. Neatsilieka ir Švedija, iš kurios karantino metu buvo juokiamasi, mat tai buvo valstybė, kuri netaikė griežtų karantino ribojimų. Tačiau dabar švedai tikrai turintys kuo pasididžiuoti – šalyje per pastarąsias 14 dienų šimtui gyventojų tenka vos 227 susirgimai bei beveik 3 mirtys. Švedija intensyvia vakcinacija taipogi pasigirti negalinti – pagal apimtis užima tik 24 vietą. 

Tiesa, net ir Lietuvoje galima rasti pavydžių, dėl kurių gali kilti abejonių vakcinacijos veiksmingumu. Tarp tokių „gyvų“ pavyzdžių ir pasiskiepiję Seimo nariai – Antanas Vinkus bei Aušrinė Norkienė. Birželio 3 d. parlamentaras A. Vinkus pats patvirtino, kad netgi ir pasiskiepijęs užsikrėtė virusu. Pažymima, kad Seimo narys skiepijosi dvejomis „Pfizer“ dozėmis, o apie užsikrėtimą esą sužinojęs tik testuojantis su visa grupe darbinio vizito į Estiją metu. A. Vinkaus teigimu, serga jis besimptome viruso forma.^[10]

„Delfi“ pažymi, kad toks pats likimas ištikęs ir kitą Seimo narę – Aušrą Norkienę. Parlamentarė kovo mėnesį esą jau pasiskiepijusi pirmąja vakcinos „AstraZeneca“ doze, o apie teigiamą COVID-19 testo rezultatą sužinojusi tik po Seimo narių testavimo. Aukščiau minėjome, kad jau dabar yra teigiama, kad vakcina nuo viruso plitimo ir užsikrėtimo neapsaugo, o tik leidžia išvengti susirgimo sunkia forma bei mirties. Tačiau, kaip jau kalbėjome apie Danijos pavyzdį, dar kartą primename, kad net ir paskiepyti ir užsikrėtę asmenys mirė. Tokių Danijoje buvo net 321.

Tiesa, prisiminkime ir Seimo narės Jurgitos Sejonienės dalyvavimą laidoje „Sąmokslo teorija“, kurioje politikė net du kartus pakeitė savo nuomonę. Štai laidos pradžioje J. Sejonienė teigė, kad „vakcina nėra skirta saugoti tik nuo sunkios ligos ir nuo mirties, kitas tikslas yra būtent sumažinti viruso plitimą“. Visai netrukus toje pačioje laidoje parlamentarė persigalvojo ir prasitarė, kad „vakcinacija neapsaugo nuo užsikrėtimo, o apsaugo tik nuo sunkios ligos ir nuo mirties, o nuo užsikrėtimo, tai žinoma, kad neapsaugo“.^[11] Toks greitas nuomonių keitimas, kuris pasireiškia ne tik Lietuvoje, kelia tik dar daugiau klausimų, kiek patys už vakcinaciją pasisakantys valdantieji ar ekspertai iš tikrųjų įsigilino į situaciją ir supranta skiepų paskirtį.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius taipogi savo „Facebook“ paskyroje jau kalba apie ateinančio rudens scenarijų, jei Lietuvoje vakcinavimo tempai ir toliau neperlipsiantys 40 proc.:

Jeigu paskiepysime bent 2/3 visuomenės dviem vakcinos dozėmis, susirgimų ir mirčių skaičius sumažės, tačiau „dėka“ 30 ar net 40 procentų nesiskiepijančios visuomenės, susirgimų kreivė rudeniop vis tiek šaus į viršų. Nepamirškime ir to, kad suserga iki 20 procentų paskiepytų žmonių, kadangi vakcinų efektyvumas tampa mažesnis dėl plintančių naujų atmainų, – rašė prof. V. Kasiulevičius.

Bet ar išties masinė vakcinacija bus efektyvi net ir perkopus minėtus 40 proc., galite atsakyti į klausimą dar kartą pažvelgę į Seišelių pavyzdį – ten vakcinuota net 60 proc. gyventojų. Iš tiesų, stebint pasaulio tendencijas, tikėtis stebuklų vien iš vakcinacijos vargu ar vertėtų. Deja, dauguma žmonių linkę galvoti, kad po vakcinacijos nebereikės jokių apsaugos priemonių, galės laisvai keliauti ir panašiai. Tačiau tiek Seišelių atvejis, tiek apskritai ekspertų kalbos apie vakcinų veiksmingumą rodo, jog net ir paskiepijus didžiąją dalį žmonių koronavirusas niekur nedings.