Daigai – supermaistas, kuriuo verta papildyti savo mitybą

Marta Kvedaraitė -

Brokolių daigai gali būti naudingi vėžio prevencijai ir gydymui

Daigai0101Daigai iš „Žali žali“ asortimento. Gerdos Žemaitytės nuotrauka

Apie daigus veikiausiai girdėję kiekvienas, tačiau ne visi dar ryžtasi išmėginti daigintas sėklas, nes Lietuvoje toks maistas dar nėra toks įprastas kaip kitur. Visgi, abejonės dėl daigų naudojimo savo racione neturi pagrindo, nes daigintas sėklas galima vadinti supermaistu, kuris itin naudingas žmogaus organizmui. Pavasarį, kol šviežių daržovių dar nėra, būtent daigai padės papildyti vitaminų ir mineralų atsargas.

„Daigai patiekalus praturtins ir maisto medžiagomis, ir skoniais“, ­– sako Vincas Benevičius, daigus auginančios uždarosios akcinės bendrovės „Žali žali“ įkūrėjas ir direktorius. Daiginti tinka spindulinių pupuolių, žirnių, avinžirnių, lęšių, liucernų, brokolių, kopūstų, česnakų, porų, ridikų ir ridikėlių, saulėgrąžų, grikių ir kitų augalų sėklos. „Žali žali“ asortimente – net keliolikos rūšių daigai.

Pasak V. Benevičiaus, daigai pasižymi daugybe naudingų savybių. Visų pirma, juose yra daug enzimų – medžiagų, kurios veikia kaip katalizatoriai: be jų organizme negalėtų vykti jokie biocheminiai procesai. Taip pat daiguose gausu skaidulų, kurios būtinos virškinimo sistemos veiklai. „Skaidulos valo žarnų sieneles, o kai jos nešvarios, maisto medžiagos yra žymiai prasčiau įsisavinamos“, – paaiškino vyras. Daigai pasižymi ir dideliu kiekiu chlorofilo, būtino kraujo gamybai, t. p. turi daug vitaminų ir mineralų. Moksliniai duomenys įrodo, kad įvairių mikroelementų koncentracija jaunuose augaluose yra žymiai didesnė nei subrendusiuose.

Kiekvienos rūšies daigai turi ir išskirtinių savybių. „Pavyzdžiui, patys populiariai mūsų daigai – spindulinių pupuolių, išsiskiria tuo, kad skirtingai nei kiti ankštiniai, turi itin mažai dujų gamybą skatinančių oligosacharidų, tad yra tinkami net turintiems jautrų skrandį. Pupuolių daigai turi labai daug B grupės vitaminų, taip pat hemoglobino gamybai būtino vario – dažnai, kai hemoglobino rodiklis blogas, paaiškėja, kad organizmui trūksta būtent vario, o ne geležies“, – kalbėjo vyras.

Kiti populiarūs „Žali žali“ siūlomi daigai – brokolių. Jie turi daug gliukorafanino – medžiagos, kuri kramtant virsta į sulforafaną – junginį, siejamą su sėkminga vėžio prevencija ir gydymu. „Brokolių daiguose gliukorafanino yra net dvidešimt kartų daugiau, nei suaugusiose daržovėse, – tvirtino V. Benevičius. – Juose taip pat yra dideli kiekiai vitaminų A, C, B9, K“. O pavyzdžiui, česnako daigai turi daug vitaminų A, C, geležies ir kalcio, ridikų bei ridikėlių daigai – puikus vitamino C šaltinis.

Vincas Benevičius su žmona Indre. Asmeninio albumo nuotrauka

Maitinimo įstaigos vis dažniau renkasi daigus

Daigai suteikia maistui ir papildomų skonių. „Vieni, pavyzdžiui, liucernos daigai – neutralūs, pasižymi tiesiog malonia gaiva, brokolių, kopūstų daigai – aštresni, o česnakų, porų, ridikų bei ridikėlių skonis – koncentruotas, aštrus, aš jų net negaliu vienų valgyti“, – prisipažino pašnekovas.

Yra daigų, kurių maistinės savybės – itin geros, tačiau skonis vidutiniškas. „Taip buvo su pankoliais – jie yra labai sveiki, tačiau pasižymi aštriu anyžius primenančiu skoniu, kuris mažai kam patiko. Jį netrukus iš asortimento išėmėme“, – pasakojo V. Benevičius.

Daigus galima valgyti įvairiais pavidalais – vieni juos mėgsta valgyti vienus (taip valgyti ypač tinka spindulinių pupuolių, saulėgrąžų daigai), kiti deda jų ant sumuštinių, gamina įvairias užtepėles, užkandėles, žinoma, visi daigai puikiai tinka į salotas, glotnučius. „Yra ir mėgstančių daigų dėti į sriubas, jie puikiai tinka, tačiau juos reikėtų dėti pačioje pabaigoje – kad jie ne apvirtų, o tik sušiltų, arba iš viso dėti ant viršaus, sriubą supilsčius į lėkštes – taip ne tik bus išsaugotos maistinės savybės, bet ir patiekalą gražiai papuoš“, – patarė daigų augintojas.

Daigai itin tinka paskaninti salotas. Annos Pelzer/Unsplash nuotrauka

Daigus nuo seno virtuvėje naudoja Azijos šalys. „Pavyzdžiui, Japonijoje yra plačiai naudojami sojos pupelių, spindulinių pupuolių, liucernų daigai“, – vardino Vincas. Vakaruose daigai išpopuliarėjo prieš maždaug pusšimtį metų. Juos labiausiai išpopuliarino žaliavalgių judėjimas, taip pat įvairios sveikuolių bendruomenės. „Priklausome Europos daigų augintojų asociacijai. Europoje daigai populiarūs Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje, daug jų užaugina lenkai. Lietuvoje sertifikuotų daigų augintojų, įskaitant mus, yra vos trys“, – sakė vyras. Pasak jo, kai prieš septynerius metus pradėjo daigų auginimo verslą, apie daigus Lietuvoje žinojo dar mažai kas, dabar girdėję yra jau daug, tačiau ragavę – dar ne visi.

Iki COVID-19 pandemijos paskelbimo „Žali žali“ dalyvaudavo visuose didžiausiuose šalies renginiuose, prie jų stendo norinčių paragauti įvairių daigų, kartais net nusidriekdavo eilės. „Daug kas stebėdavosi, kad tiek daug daigų yra tinkami maistui, kad įvairovė yra tokia didelė, ir girdavo jų skonį“, – prisiminė pašnekovas.

Šiuo metu „Žali žali“ produkcijos galima užsisakyti internetu, taip pat ja prekiauja keletas parduotuvių Vilniuje ir Kaune. Daigus įmonė tiekia ir net kelioms dešimtims restoranų, užkandinių. „Maitinimo įstaigos taip pat juos atranda ir vis dažniau naudoja. Be jų neapsieina didžioji dalis garsių virtuvės šefų“, – džiaugėsi įmonės įkūrėjas. Pasak jo, daigų pritaikymas viešojo maitinimo srityje – platus: jie tinka ir kaip patiekalų ingredientas, ir kaip puošybos elementas; daigus iš įmonės perka net keletas picerijų ir mėsainius kepančių užkandinių.

Tam, kad užsiaugintumėte jų namuose, užteks sėklų ir stiklainio

Daigų nesunkiai galima užsiauginti patiems namų sąlygomis. „Visgi reikia būti itin atidiems, mat daigai – maisto produktas, kurio mikrobiologinės taršos rizika – padidinta. Daigai auga drėgnoje šiltoje aplinkoje, kokią labai mėgsta ir bakterijos“, – kalbėjo Vincas.

Kad užsiauginti daigų, tereikia dviejų dalykų – stiklainio ir sėklų. Pirmiausiai sėklas reikėtų 12 val. išmirkyti vandenyje. Tuomet sėklas sudėti į stiklainį (kad jos užimtų ne daugiau kaip trečdalį), nukošti, stiklainio kaklelį aprišti marle, o patį stiklainį pastatyti kampu žemyn galva, taip, kad nubėgtų vandens likutis, o sėklos galėtų lengvai kvėpuoti. Bent du-tris kartus per dieną sėklas reikėtų gausiai skalauti vandeniu. Indą reikėtų laikyti kambario temperatūroje (idealu, jog ji svyruoja kuo mažiau), atokiau nuo šildymo prietaisų ar tiesioginių saulės spindulių. „Daigai gerai auga, kai šilta, tačiau nuo per didelio karščio sušunta“, – paaiškino specialistas. Daiginimui namuose galima įsigyti ir specialias daugiaaukštes daigyklas. Jos yra kiek patogesnės nei stiklainiai. Žinovas tik atkreipė dėmesį, kad naudojant daigyklą, kiekviename jos aukšte esančias sėklas reikia plauti atskirai.

Maistui tinkamų sėklų galima įsigyti tiek įvairiose sveikų prekių parduotuvėse, tiek ir sėklų parduotuvėse – įprastai jos turi atskirus daiginimui skirtų sėklų stendus.

Kai kuriuos daigelius, pavyzdžiui, skaidulines pupuoles, žirnius, avinžirnius galima valgyti jau po keleto dienų, brokoliai, ridikai, ridikėliai užauga per savaitę, o česnakus, porus tenka daiginti net dvi savaites. Kai daigai pasiekia reikiamą dydį, galima juos dėti į šaldytuvą, kad neperaugtų.

Pradedantiesiems V. Benevičius rekomenduoja auginti liucernas – jos itin atsparios, greitai auga, o vėliau galima bandyti ir lepesnius augalus. Daiginimui tinka įvairiausi valgomieji augalai, tiesa, yra keletas išimčių. Pavyzdžiui, sėklos, kurios pamirkius tampa gličios, tokios kaip bazilikų, gražgarsčių, daiginimui netinka, nes joms reikalingas substratas. Tokios sėklos tinka auginti mikrožalumynus. „Kai kas maišo daigus su mikrožalumynais. Jie skiriasi tuo, kad daigai auginami drėgnoje terpėje, o valgomi kartu su sėklomis, tuo tarpu mikrožalumynai – tai jauni augalai, kuriems užauginti reikalingas substratas (žemė, agrovata ar plaušai), jie kerpami ir vartojami be sėklų ir be šaknų“, – sakė Vincas, pridūręs, kad ir vieni ir kiti yra labai sveiki.

Atskira žalumynų atmaina yra laikomi kviečių želmenys. „Jų valgyti negalima – organizmas nesuvirškina, vartoti tinka tik jų sultys. Šių sulčių skonis yra labai nemalonus, jas žmonės vartoja daugiausiai dėl sveikatos kaip vaistus“, – sakė jis.

Daigai gali pakeisti nesveikus vaikų užkandžius

Ar įmanoma daigų padauginti? „Tokių duomenų nėra, – teigė vyras. – Kai kurie daigai turi tam tikrų kenksmingų medžiagų pėdsakų, tačiau tokių kiekių, kad jie galėtų pakenkti, žmogus tiesiog nėra pajėgus suvalgyti – tai turėtų būti keli kibirai per dieną“.

Pats Vincas su šeima daigų valgo kasdien – labiausiai jų mėgsta dėti į salotas. Salotų iš parduotuvės net neperka – jose daug chemikalų, kaip pagrindą dažniausiai naudoja saulėgrąžų, žirnių ūgliukus, deda įvairių daigų, pomidorų, agurkų, avokado, kitų priedų, o paskanina aliejaus ir balzaminio acto mišiniu. Daigus mėgsta ir jo vaikai. „Ypač – skaidulines pupuoles – jos yra saldoko skonio, traškios, primena žirnius, tai – puiki alternatyva bulvių traškučiams ar kitiems nesveikiems užkandžiams“, – idėja pasidalino vyras. Jo teigimu, vaikai paprastai daigus greitai pamėgsta, tačiau reikėtų pradėti nuo tų, kurie yra švelnesnio skonio.

Vaikų ypač mėgstami – spindulinių pupuolių daigai. Fariso Mohammedo/Unsplash nuotrauka

Apie autorių

Marta Kvedaraitė

Marta – tai žinomos žurnalistės slapyvardis, kur labiausiai domisi sveikatingumo temomis. Sveikesnė mityba, grūdinimasis, sportas, alternatyvios medicinos būdai yra tai, į ką Marta gilinasi jau daugiau nei dešimtmetį.

Susisiekite su Marta Kvedaraitė
Apie Firmus Medicus

Pamėk Mus Facebook'e