Dėl prastėjančio žmonių regėjimo kalta ir šiuolaikinių prietaisų skleidžiama šviesa

Kompiuterinio regos sutrikimo sindromas pasireiškia milijonams žmonių

Apie pavojingą mėlynąją šviesą ir vis prastėjantį žmonijos regėjimą. Rhett Wesley/Unsplash nuotrauka

Vargu ar galime įsivaizduoti savo kasdienybę be išmaniojo telefono, kompiuterio ar kitų šiuolaikinių technologijų. Tokie išradimai lengvina mūsų gyvenimą, padeda įdomiai praleisti laiką ar atlikti svarbius darbus. Tačiau yra ir kita medalio pusė, mat optometrininkai įspėja, kad visi išmanūs prietaisai skleidžia mėlynąją šviesą. Ši šviesa yra pavojinga regėjimui ir ilgainiui gali sukelti negrįžtamų pasekmių bei rimtų regos problemų.

Už visas šiuolaikines technologijas tai mokame skaudžiai – „Sprinter“ atliktas tyrimas rodo, kad kone kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas turi regėjimo sutrikimų. O šimtai žmonių Lietuvoje kasmet susiduria su silpstančių akių problema vien dėl to, jog netinkamai jas prižiūri darbo metu.

Šiandien gydytojai vis dažniau nustato kompiuterinio regos sutrikimo sindromo (KRSS) diagnozę. Tai šio amžiaus profesinė liga, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje.

Šiam sutrikimui būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Šiuos negalavimus sukelia mėlynoji šviesa, o tuomet juntamas ir akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai, ir vis sparčiau prastėjanti rega.

„Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias kitas akių ligas“, – teigė optikų tinklo „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.

Anot specialistės, ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės.

Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa.

Dirbantys žmonės dažnai šiuos sindromus painioja su įprastu nuovargiu nuo didelio darbo krūvio, todėl realios žalos neįvertina laiku.

Kompiuterių bei išmaniųjų prietaisų skleidžiamas poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį dažnai painiojame su įprastu nuovargiu. Adrian Swancar/Unsplash nuotrauka

Prastėjantis regėjimas – ateities darbuotojų liga

Kaip sakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė, sutrikęs regėjimas – tai ateities darbuotojų liga.

Tačiau mūsų visuomenėje darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes dėl prastėjančio regėjimo pasekmės sveikatai taip greitai nesijaučia.

„Nukritus ir susilaužius ranką pasekmes pamatome iškart, o mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl į patarimus dažnai numojama ranka“, – tikino specialistė.

Mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl neretai į medikų patarimus dažnai numojama ranka. Alpha Oinam/Unsplash nuotrauka

VDI atstovė teigė, kad svarbu atsižvelgti į aplinką, kurioje dirbame. Rekomenduojama, kad dirbant kompiuterio ekranas nuo akių būtų nutolęs bent 40 cm.

Sėdint arčiau akys labiau įsitempia, todėl jų raumenys pavargsta. Svarbu ir tinkama kėdė, turinti atramą nugarai, bei stalas, kurio aukštį būtų galima reguliuoti.

Nemažiau svarbus ir apšvietimas – patalpoje, kur dirbame, neturėtų būti didelio kontrasto tarp ekrano šviesos ir aplinkos, t. y. nereikėtų dirbti tamsioje patalpoje.

Dirbant žiūrėti į monitorių reikėtų maždaug 20 laipsnių žemyn, taip akių plyšys mažiau atsiveria, todėl akys praranda mažiau drėgmės^[1].

Darbo kambaryje neturėtų būti didelio kontrasto tarp kompiuterio ekrano šviesos ir aplinkos. Remy Loz/Unsplash nuotrauka

Akių ligos užklumpa dėl įvairių priežasčių

Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė teigė, kad regėjimo sutrikimus taip pat gali nulemti ir aplinka bei genetika. Šių sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir skirstomos į infekcines ir neinfekcines.

„Prie neinfekcinių priežasčių priskirčiau padidėjusį kraujospūdį, cukrinį debetą, arteriosklerozę. Šios ligos daro įtaką mūsų regėjimui ir gali jį pabloginti“, – aiškino D. Montvilaitė.

Regėjimo sutrikimus taip pat sukelia ir mechaniniai akių pažeidimai, tokie kaip akių traumos, mikroelementų ir vitaminų trūkumas, sausas oras, bloga ventiliacija ir kiti aplinkos veiksniai.

Pastaruoju metu infekcinių ligų sukeltų regėjimo sutrikimų mažėja, mat atsiranda vis didesnės gydymo galimybės.

„Kita vertus, žmonija senėja, todėl ir sergančių akių ligomis atsiranda vis daugiau. Visgi laiku pastebėjus regėjimo sutrikimus ir apsilankius pas gydytoją, galima išgydyti net 80 proc. regėjimo sutrikimų“, – tikino gydytoja.

D. Montvilaitė teigė, kad visame pasaulyje daugėja vaikų, nešiojančių akinius. Tai taip pat nulėmė pasaulinė evoliucija, į mūsų gyvenimus atnešusi planšetes, išmaniuosius telefonus ir kompiuterius, su kuriais žmonės šiandien susipažįsta vis anksčiau.

Tačiau akių ir regėjimo sutrikimus lemia ir genetiniai bei aplinkos veiksniai – sausas, prirūkytas oras, nuovargis, stresas, mityba ir kiti faktoriai^[2].

Svarbu nepamiršti reguliariai tikrintis akis

Taigi jeigu akys paraudusios, liejasi vaizdas, vargina padidėjęs jautrumas šviesai, juntamas tempimo jausmas ar nuovargis – vertėtų sunerimti, nes šie simptomai įspėja apie suprastėjusią regą.

„Camelia“ vaistininkė Egidija Jankauskaitė teigė, kad regos sutrikimai gali išsivystyti dėl paveldimos trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo – būklės, kai žmogus mato iškraipytą vaizdą įvairiais atstumais.

Tokiu atveju regėjimą gerina akiniai, kontaktiniai lęšiai ir lazerinės procedūros. Anot vaistininkės, regėjimą neigiamai veikia ir žalingi kasdieniai įpročiai – ilgas darbas prie kompiuterio, pasyvus poilsis žiūrint televizorių ar naršymas socialiniuose tinkluose mobiliuoju įrenginiu.

Sulaukus vyresnio amžiaus didėja tikimybė susidurti su tokiomis regėjimą bloginančiomis ligomis kaip glaukoma ir katarakta. Daugeliu atveju šios ligos būna apleistos ir pažengusios, nes pasireiškus pirmiesiems simptomams, pacientai nesikreipia į gydytoją. Dėl to vėlesniam gydymui prireikia chirurginių intervencijų, po kurių laukia sudėtinga akių priežiūra.

„Norint išvengti šių ligų, svarbu stebėti savo akių būklę ir reguliariai lankytis pas oftalmologus, kad būtų ištirtas regos stiprumas, akių dugnas ir akispūdis. Tai leistų anksčiau diagnozuoti ligą ar sutrikimą ir paskirti efektyviausią gydymą“, – sakė E. Jankauskaitė^[3].

Jeigu akys paraudusios, liejasi vaizdas, vargina padidėjęs jautrumas šviesai, juntamas tempimo jausmas ar nuovargis – vertėtų sunerimti, nes šie simptomai įspėja apie suprastėjusią regą. Nonsap Visuals/Unsplash nuotrauka

Regėjimą galima saugoti specialiais akiniais ir trumpesniu sėdėjimu prie ekranų

Regėjimas yra didžiausias mūsų turtas. Akimis galime matyti pasaulio grožį ir spalvas. Todėl šį Dievo duotą turtą turime saugoti, o pasireiškus pirmiesiems regėjimo susilpnėjimo požymiams nedelsti ir kreiptis į gydytojus oftalmologus^[4].

Visai atsisakyti kompiuterių ir mobiliųjų telefonų, žinoma, jau nepavyks, tačiau apsaugoti akis – nėra taip sunku. Nešiojantiems korekcinius akinius oftalmologai siūlo pasirūpinti specialia apsaugine akinių stiklų danga, kuri yra tarsi apsauginis šydas nuo mėlynosios šviesos.

Ir visiems, kurie kasdien prie kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei dvi valandas per parą, specialistai pataria dėvėti specialius akinius, kurie padės išvengti galimų regėjimo problemų.

Net ir nenešiojantys korekcinių akinių gali dėvėti akinius be dioptrijų, bet su specialia apsaugine danga ir taip išvengti įtampos, sumažinti akių nuovargį^[1].

Regėjimas yra didžiausias mūsų turtas, todėl turime jį saugoti. Marina Vitale/Unsplash nuotrauka

Gydytojai pataria riboti laiką prie ekrano, tačiau jei to padaryti nepavyksta, o kompiuteris yra pagrindinis darbo įrankis, tuomet siūloma laikytis taisyklės „20–20–20“.

„Vertėtų kas 20 minučių atitraukti akis nuo kompiuterio ir 20 sekundžių žiūrėti į objektą, esantį už 20-ties metrų, – sakė gydytoja D. Montvilaitė ir pridūrė, kad labai svarbu nepamiršti mirksėti. – Natūraliai bendraudami su kitu žmogumi per minutę sumirksime apie 15–20 kartų, o dirbdami prie kompiuterio vos 2–3 sykius, todėl akys ima džiūti.“

Anot gydytojos, labai svarbu kuo daugiau būti tyrame ore, reikėtų, kad patalpoje, kurioje dirbama, būtų įrengta vėdinimo sistema. Kompiuterio monitorius turėtų būti švarus, jame neturėtų atsispindėti saulės spinduliai.

Nešiojantiems akinius regėjimą tikrintis patariama kas metus. O profilaktiškai regėjimą tikrintis rekomenduojama nuo 35-erių, kadangi sulaukus tokio amžiaus padidėja rizika susirgti akių ligomis.

„Taip pat rekomenduoju pasidomėti šeimos genetika ir išsiaiškinti, ar kas nors iš šeimos narių yra sirgęs akių ligomis. Jei taip, tada gydytojui pasirodyti reikėtų anksčiau, nelaukiant, kol sukaks 35-eri metai“, – sakė gydytoja D. Montvilaitė^[2].

Vertėtų kas 20 minučių atitraukti akis nuo kompiuterio ir 20 sekundžių žiūrėti į objektą, esantį už 20-ties metrų. Andriyko Podilnyk/Unsplash nuotrauka

Akims padeda mankšta

Optometrininkai pataria pirmiausiai kontroliuoti mėlynosios šviesios kiekį ir jos sąveiką su mūsų akimis bei nepamiršti atlikti akių mankštą. Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina įtampą. Jie ne tik padeda išsaugoti sveikas akis, bet ir gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą.

„Akių pratimus rekomenduojama atlikti trumpai (kiekvieną pratimą po keletą kartų), bet dažnai (tris ar keturis kartus per dieną). Vienas iš jų – akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkite, pabūkite 3-5 sekundes ir vėl atsimerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką.

Kitas būdas – patrinkite delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad akies obuolys atsidurtų maždaug delno viduryje. Alkūnėmis pasiremkite į kelius arba stalą ir ramiai pabūkite tamsoje bent kelias minutes“, – sakė optometrininkė B. Kuftin.

Rekomenduojama bent trumpam išeiti į lauką, kad akys gautų ne tik dirbtinės, bet ir natūralios šviesos, tokiu būdu akies raumenys atsipalaiduos greičiau^[1].

6 patarimai, padėsiantys labiau tausoti akis

Ne ką mažiau svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą, ir tai, ar aprūpiname organizmą tinkamu vitaminų kiekiu. Pasak gydytojų, sveikam regėjimui reikalingų mikroelementų gausu kiaušiniuose, žaliose lapinėse daržovėse, žuvyje, grūdiniuose produktuose^[2].

Vaistininkė sakė, kad norint pagerinti regą ir gyvenimo kokybę, reikėtų vadovautis šiais 6 patarimais.

1. Naudojantis kompiuteriu ar kitu išmaniuoju įrenginiu, būtina daryti reguliarias pertraukėles. Jų metų pamirksėti, pažiūrėti pro langą į tolį, o jeigu yra galimybė, padaryti ir trumpą viso kūno mankštą. Tai padeda ne tik pailsinti akis, bet ir pagerinti bendrą savijautą.
2. Daugiau laiko skirti veiklai, kuri nereikalauja naudojimosi įvairia elektronine įranga – išeiti pasivaikščioti, sportuoti, susitikti su artimaisiais ar draugais, klausytis audioknygų.
3. Būnant lauke, saugoti akis nuo tiesioginių saulės spindulių dėvint poliarizuotus akinius.
4. Daug laiko praleidžiant kondicionuojamose patalpose ar automobilyje, 3–4 kartus per dieną naudoti drėkinančius akių lašus.„Jeigu akių preparatai yra tirštesni ir ilgalaikio poveikio, juos lašinti pakaks ryte ir vakare arba pajautus akių diskomfortą“, – teigė vaistininkė E. Jankauskaitė.
5. Užtikrinti tinkamą ir subalansuotą mitybą. „Norėdami pagerinti akių būklę, turėtumėte į mitybos racioną įtraukti produktus, kuriuose gausu liuteino, zeaksantino, vitaminų A ir E bei seleno. Liuteino, zeaksantino ir vitamino E turi špinatai, brokoliai, salotos, kopūstai, šparagai, žalieji žirneliai, mėlynės, šilauogės bei kukurūzai. Šio vitamino taip pat galite gauti valgydami riešutus, žuvį ar avokadą. Vitaminu A praturtinsite organizmą vartodami morkas, moliūgus, raudonąsias paprikas, o selenu – vištieną, jautieną, grūdus, kiaušinius ir pupeles“, – vardijo vaistininkė.
6. Vartoti maisto papildus, kurių sudėtyje būtų akių sveikatą puoselėjančių vitaminų ir mikroelementų.

Naudojantis kompiuteriu ar kitu išmaniuoju įrenginiu, būtina daryti reguliarias pertraukėles. Mari Helin/Unsplash nuotrauka

Akims naudingi ir vitaminai bei tam tikros natūralios priemonės

„Camelia“ vaistininkė išskyrė svarbiausius vitaminus bei mikroelementus ir paaiškino jų naudą: liuteinas – svarbiausias karotinoidas akių stiprinimui, kuris stiprina spalvinį regėjimą, apsaugo akis nuo kenksmingos mėlynosios šviesos ir sumažina geltonosios dėmės degeneraciją.

Zeaksantinas –  struktūriškai panašus į liuteiną, jis sumažina amžinės geltonosios dėmės degeneracijos bei kataraktos riziką; vitaminas A – karotinoidas, kuris ypač svarbus užtikrinant ragenos skaidrumą. Jis taip pat mažina akių sausumą.

Cinkas – kartu su vitaminu A skatina melanino gamybą, kuris pasižymi apsaugine akių funkcija.

Selenas – apsaugo akies lęšiuką nuo oksidacinių pažeidimų; varis – turi antioksidantinį poveikį, stipriau veikia vartojamas su cinku ir (ar) selenu; B grupės vitaminai – stiprina regos nervą, mažina akių nuovargį.

Vitaminas E – mažina oksidacinį poveikį; lecitinas – natūralus fosfolipidų šaltinis, užtikrina riebalų kiekį, reikalingą normaliam akių ląstelių funkcionavimui; omega-3 riebalų rūgštys – mažina akių sausumą, jos ypač svarbios glaukomos gydyme.

Hialurono rūgštis – svarbus komponentas norint užtikrinti akies drėkinimą; kolagenas – baltymas, reikalingas akies ragenai ir odenai^[3].

„Camelia“ vaistininkė išskyrė svarbiausius vitaminus bei mikroelementus ir paaiškino jų naudą. Kayla Maurais/Unsplash nuotrauka

Regėjimą taip pat galima pagerinti ir natūraliomis priemonėmis.

Natūralaus vitamino A yra pieno produktuose, kiaušiniuose, datulėse, sojų pupelėse, kopūstuose, salotose, špinatuose, ropėse, morkose, petražolėse, pomidoruose, apelsinuose ir žaliuosiuose žirneliuose.

Mėlynės stiprina regėjimą, padeda, kai yra pablogėjęs matomumas prieblandoje (vištakumas), nes jose gausu antioksidantų ir vitaminų.

Erškėtrožėse yra vitaminų B1, B2, C, P, K, E ir A, taip pat geležies, kalcio, natrio, mangano ir organinių rūgščių. Kiekvieną dieną rekomenduojama išgerti bent vieną puodelį erškėtrožių arbatos.

Specialistai sako, jog norint turėti sveikas akis reikėtų keltis prieš patekant saulei ir ilgai nevakaroti. Tačiau jeigu negalite eiti anksti miegoti, tuomet saulei nusileidus kas valandą išgerkite po puodelį vandens.

Svarbu saugoti akis nuo dūmų, dulkių, stipraus vėjo ir tiesioginės saulės šviesos.

Akių regėjimo aštrumą gali pagerinti ir medus bei kardamono sėklos. Kasdien vertėtų suvalgyti 4 ar 5 kardamono sėklytes su šaukšteliu natūralaus medaus^[4].