Didelis socialinis stresas tiesiogiai susijęs su greitesniu imuninės sistemos senėjimu

Firmus Medicus -

Žmogaus ląstelės itin jautriai reaguoja į neigiamus socialinius veiksnius

Stiprus stresas neigiamai veikia imuninę sistemą. Francisco Moreno/Unsplash nuotrauka

Patirti kokį nors stresą veikiausiai nėra naujiena kiekvienam. Tikriausiai puikiai visi žinome ir tai, kaip kūnas reaguoja į stresą: padidėja kraujospūdis, daugiau prakaituojama, atsiranda raumenų įtampa, pagreitėja kvėpavimas, kyla nerimas, ima skaudėti skrandį ir panašiai. Tačiau mokslininkai pastebi, jog tai nėra vienintelės organizmo reakcijos, sukeltos didelio streso.

Manoma, jog patiriant socialinį stresą, žmogaus kūnas kenčia kur kas smarkiau nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Neseniai atlikto tyrimo metu buvo atskleista, jog socialinis stresas gali ženkliai prisidėti prie ankstyvo imuninės sistemos senėjimo. Socialiniam stresui priskiriama diskriminacija, šeimos, darbo ar pinigų problemos ir panašiai – kitaip tariant, visi socialinės srities stresoriai.

Žmogaus imuninė sistema su amžiumi ir taip silpnėja, tačiau stresas šį procesą dar labiau pagreitina.

Imuninis senėjimas gali sukelti vėžį, širdies ligas ir kitas su amžiumi susijusias sveikatos būkles, taip pat sumažinti vakcinų veiksmingumą. Pietų Kalifornijos universiteto Leonardo Daviso gerontologijos mokyklos doktorantas ir pagrindinis atlikto tyrimo autorius Ericas Klopackas sako[1]:

Žmonių, patiriančių aukštesnį streso lygį, imuninės sistemos profiliai atrodė senesni, su mažesniu naujų kovotojų prieš ligas procentu ir didesniu susidėvėjusių T ląstelių procentu.

T ląstelės, dar vadinamos T limfocitais, yra vienos iš svarbiausių organizmo gynėjų, kurios atlieka keletą pagrindinių funkcijų. Jos gali tiesiogiai pašalinti virusines bei vėžines ląsteles[2] ir padėti išvalyti senstančias ląsteles, kurios nebesidalina, tačiau atsisako pačios numirti.

Senstančios ląstelės išskiria įvairius baltymus, kurie neigiamai veikia aplinkinius audinius. Tokios ląstelės prisideda prie lėtinio uždegimo ir, kadangi organizme jų kaupiasi vis daugiau, jos skatina įvairias rimtas senėjimo problemas: Alzheimerio ligą, osteoporozę, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir kitas.

Tad kai T ląstelės valo organizmą nuo senstančių ląstelių, jos iš esmės sumažina įvairių ligų tikimybę ir reguliuoja imunitetą. Tačiau patiriant didelį socialinį stresą T ląstelės greičiau nusidėvi, nebegali tinkamai apginti organizmo ir jame kaupiasi pasenusios, žalą darančios ląstelės. Negana to, stresą patiriantys žmonės turi mažiau jaunų, šviežių T ląstelių, kurių reikia norint įveikti naujus organizmo užpuolikus. Tad iš esmės žmogaus atsparumas tiek savo organizmo neigiamiems procesams, tiek išorėje sklandantiems virusams menksta daug greičiau nei turėtų.

Taigi, dėl to, kaip greitai vystosi imunologinis senėjimas kaltas ne tik gyvenimo būdas ar genetika, bet ir psichologinis stresas. Tam pritaria ir Kentukio universiteto vystymosi, socialinės ir sveikatos psichologijos profesorė Suzanne Segerstrom. Ji tyrinėjo ryšį tarp savireguliacijos, streso bei imuninės funkcijos ir pastebėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurių psichologinė būklė buvo geresnė, turėjo jaunesnes T ląsteles.

Didelį stresą galima laikyti pagrindine blogos savijautos priežastimi

Dėl socialinio streso daug greičiau sensta imuninė sistema. Christiano Erfurto/Unsplash nuotrauka

Naujausiame tyrime[3] buvo analizuojama 5 744 vyresnių nei 50 metų suagusiųjų kraujo duomenys, surinkti atliekant ilgalaikį amerikiečių ekonominio, sveikatos, santuokinio ir šeimos stresų tyrimą. Dalyviams buvo užduodami klausimai apie jų socialinio streso lygį, kuris buvo nustatomas atsižvelgiant į įtemptus gyvenimo įvykius, kasdienę diskriminaciją, lėtinį stresą ir visą gyvenimą trunkančią diskriminaciją. Tuomet gauti atsakymai buvo lyginami su pacientų kraujo tyrimuose nustatytais T ląstelių lygiais. E. Klopackas pabrėžė:

Tai pirmas kartas, kai išsami informacija apie imunines ląsteles buvo surinkta per didelę nacionalinę apklausą. Mes nustatėme, kad vyresni suaugusieji, turintys mažą jaunų ląstelių dalį ir daug vyresnių T ląstelių, turi senesnę imuninę sistemą.

Negana to, panašu, jog didžiulis stresas taip stipriai žaloja žmogaus imuninę sistemą, kad pralenkia kitus iki šiol žinotus faktorius. Pasak tyrimo autoriaus, net ir atmetant tokias problemas kaip viršsvoris, rūkymas, alkoholio gėrimas, menkesnis išsilavinimas ar rasiniai bei etniniai aspektai, socialinio streso ir menkesnio jaunų T ląstelių kiekio ryšys vis tiek išliko stiprus. Tiesa, kaip stresas paveiks imuninės sistemos senėjimą priklauso ir nuo to, kiek kiekvienas žmogus geba susitvarkyti su stresinėmis situacijomis.

Stresas išties smarkiai veikia visą žmogaus organizmą. Streso hormonams užplūstant kūną, keičiasi nervų grandinės smegenyse, o tai turi įtakos mūsų gebėjimui mąstyti ir priimti sprendimus. Dėl streso kylantys procesai veikia žmogaus nuotaiką, jam kyla nerimas, o visi šie neurologiniai pokyčiai paveikia kone kiekvieną kūno centimetrą. Tad stresas neigiamai veikia ne tik imuninę sistemą, bet ir autonominę nervų bei medžiagų apykaitos sistemas.

Sveiko kūno išsaugojimui reikalinga atpalaiduojanti veikla ir stresinių situacijų mažinimas

Atpalaiduojanti veikla ir streso vengimas gali padėti išsaugoti gerą sveikatą. Radu Florin/Unsplash nuotrauka

Stresą, deja, gan dažnai patiria didžioji dalis žmonių ir nuo jo vargu ar įmanoma pilnai pabėgti. Tačiau pasistengti, jog jis taip stipriai neveiktų organizmo ar jo būtų kuo mažiau, visgi įmanoma. Pavyzdžiui, vien gilus kvėpavimas gali sumažinti streso lygį, nes jis skatina žmogaus parasimpatinę nervų sistemą, sukurdamas priešingą reakciją nei baimė ir noras bėgti nuo patiriamų problemų. Nusiraminimo refleksas taip pat suaktyvinamas judant ypač lėtai, nors tai gali būti sunku, nes stresinėse situacijose žmonės linkę daryti staigius judesius, nenustygti vietoje.

Humoras – irgi puikus prieglobstis nuo streso. Tereikia į patiriamą situaciją pažvelgti su humoru, nes juokas atpalaiduoja kūną, mintis ir emocijas, taip sugrąžindamas pusiausvyrą ir laimės pojūtį. Nors juoktis ištikus problemai gali būti sunkoka, tačiau pabandyti visgi verta. Psichologė Eglė Šekštelienė sako[4]:

„Humoras, žaismingumas gali padėti šiek tiek atsipalaiduoti ir susiklosčius nepatogioms situacijoms, ir sprendžiant tarpusavio santykių problemas. Humoras suteikia energijos mąstymui, skatina kūrybiškumą. Galbūt netyčia pargriuvus viršininkui po kojomis ar apsipylusi kava rasi išeitį pajuokaudama? Šią strategiją aš taikau ir auklėdama mažamečius vaikus – žaismingas pajuokavimas slopina įtampą ir padeda sutramdyti užklupusius ožiukus.“

Žinoma, svarbu nepamiršti skirti laiko atsipalaidavimui, įvairioms linksmybėms. Tam nebūtina lankyti kokių nors meditacinių užsiėmimų. Galima tiesiog klausytis mėgstamos muzikos, eiti pasivaikščioti, pažiūrėti komediją ir panašiai. Svarbiausia, kad užsiėmimai būtų atpalaiduojantys, linksmi ir nekeltų papildomo streso, kurio ir taip apstu kasdieniame gyvenime.

Į atpalaiduojančią veiklą įeina ir fizinis aktyvumas, nes moksliškai įrodyta, kad jis suteikia tiek fizinę, tiek emocinę naudą kasdienei savijautai. E. Šekštelienė teigia:

„Aktyvi fizinė veikla gali padėti išlieti stresą, sudeginti susikaupusį pyktį, numalšinti įtampą. Mankštinimasis ne tik atitraukia mūsų mintis nuo kasdieninių rūpesčių, bet ir skatina endorfinų, kurie atsakingi už mūsų gerą nuotaiką, išsiskyrimą smegenyse.“

Niekaip nesusitvarkant su stresu patiems, reikėtų kreiptis pagalbos į artimuosius ir specialistus. Beno White’o/Unsplash nuotrauka

Nors kofeino ar alkoholio vartojimas neatrodo tiesiogiai susiję su stresu, o daugelis griebiasi alkoholio netgi tam, kad kaip tik nusiramintų, tačiau specialistai pataria vengti kofeino, alkoholio, cigarečių ir kitų stimuliantų[5]. Pasirodo, jie mažina natūralų fiziologinį ir psichologinį kūno gebėjimą susidoroti su stresu ir drauge didina streso keliamas reakcijas.

O svarbiausia – pasistengti vengti per didelio streso, į susidariusias situacijas stengtis žvelgti kuo ramiau, užsiimti logiškomis problemų sprendimų paieškomis. Tam gali padėti nuoširdūs pokalbiai su artimaisiais, mokymasis, kaip kovoti su nerimą keliančiomis mintimis. Pastebėjus, jog nepavyksta gyventi be didelio nerimo, nuolat kamuoja dažnas širdies plakimas, įtampa ir kiti simptomai, reikėtų nebijoti kreiptis ir į specialistą.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e