Mokslininkei kelia nerimą tai, jog 5G ryšys diegiamas neapsvarsčius galimos jo žalos
Dr. Fiorella Belpoggi įsitikinusi, jog 5G darys poveikį sveikatai ir nėra atsakinga diegti šią naują technologiją, net nepradėjus diskusijų dėl galimos žalos masto.
Dr. Fiorella Belpoggi yra Ramazzini instituto tyrimų vadovė[1] ir Cesare Maltoni vėžio tyrimų centro, kuriame dirba nuo 1981 m., direktorė.
Ji yra autoritetinga pokalbiui apie toksiškumo poveikį žmonėms, nes jos tyrimai labai platūs, apimantys gama spinduliuotę, elektros linijų ir radijo bazinių stočių elektromagnetinius laukus, taip pat maisto priedus, plastikus, pesticidus, hormonus, vitaminus, degalų sudedamąsias dalis, asbestą ir jo pakaitalus.
Jai vadovaujant, 2005 m. Ramazzini institutas pradėjo dešimties metų trukmės tyrimų programą su žiurkėmis. Programos metu buvo tiriamas elektromagnetinės spinduliuotės poveikis. Dr. F. Belpoggi sako:
Mus domina tos problemos, kurios labiausiai rūpi gyventojams. Anksčiau tyrėme plastiką. Mes naudojame gyvūnus, bet jų neaukojame, gyvūnų teisių asociacijos niekada mūsų nekritikavo.
Žemiau pateikto interviu metu dr. Fiorella Belpoggi išsamiai aptaria atlikto tyrimo[2] išvadas. Ji tvirtai įsitikinusi galima 5G žala. Dr. F. Belpoggi teigia:
Su 5G pasikeis mūsų aplinka ir visuomenė, [įskaitant] tam tikrą poveikį sveikatai. Ir visa tai vyksta net nepradėjus diskusijų.
Elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai parodė širdies bei smegenų navikų ir širdies švanomų atvejų padaugėjimą Elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai su žiurkėmis parodė statistiškai reikšmingą širdies bei smegenų navikų ir švanomų kiekio padaugėjimą.
Koks buvo jūsų eksperimentas?
Mes 10 metų stebėjome laboratorinių žiurkių populiaciją (2800), nuo to laiko, kai patelės buvo nėščios iki spontaniškos jų jauniklių žūties. Ši populiacija 19 valandų per dieną buvo veikiama spinduliuote, o likusios 5 valandos buvo naudojamos valymui, vizitacijai, maistui. Tyrimas parodė, kad „Padaugėjo ligų – širdies navikų, labai retų širdies „švanomų“[3] ir smegenų auglių“.
Tyrimas sulaukė 3,5 mln. Eur finansavimo ir 18 tyrėjų. JAV Nacionalinė toksikologijos programa (NTP) vykdė dar vieną tyrimą,[4] kuris turėjo 30 mln. USD (27,4 mln. Eur) ir 4 000 tyrėjų. Abi mokslinės studijos pateikė panašius radinius: navikus žiurkių patinuose.
Kodėl navikai rasti tik žiurkių patinuose?
Tarp patelių taip pat buvo [navikų], tačiau jie nebuvo reikšmingi. Net atliekant benzeno tyrimus, navikų buvo daugiau pas patinus nei pateles. Mes žinome, kad lytis skirtingai moduliuoja elgesį.
Jei yra vėžio pavojus, kodėl tuomet nepadidėja smegenų auglių statistika?
Radome „statistiškai reikšmingą“ auglių augimo lygį, kuris neatsirado spinduliuote neveiktoms žiurkėms [taip pat stebėtoms tyrimo metu]. Bet kokia skaičių reikšmė pasauliniu mastu, jei man nustatytas smegenų auglys ir, jei moksliškai įrodytas ryšys tarp elektromagnetinių bangų ir vėžio?
Taigi, kokių išvadų galima prieiti dėl rizikos, kurią patiria žmonės?
Rizika nedidelė. Mes nesusiduriame su vinilo chloridu, formaldehidu. Mes nesusiduriame su stipriais kancerogenais. Tačiau mes privalome pamąstyti, jog vietoj 2 800 gyvūnų galime turėti 2,8 milijono ir net smegenų augliai tuomet gali būti daugiau „statistiškai reikšmingi“.
Mes turime šešis milijardus veikiamų žmonių. Jei ryšys tarp radijo dažnių ir vėžio yra moksliškai įrodytas, kokio svarbumo yra spinduliuotės sukelto vėžio atvejų skaičius? Šis ryšys buvo aptiktas NTP ir mūsų tyrime, nors pas mus jis buvo daug mažesnis.
Deja, į tai menkai atsižvelgia elektromagnetinės spinduliuotės priežiūros ir gairių kūrimo įstaigos, o tarp jų ir itin svarbi Tarptautinė nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP).
Dabar vykstanti situacija – netinkama, iš inžinierių, o ne mokslo tyrinėtojų sudaryta įstaiga ICNIRP teikia išvadas dėl 5G. Tačiau kompetenciją turi tik Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC).
Itin svarbu, jog IARC pakeistų savo poziciją dėl elektromagnetinių bangų iš „galimo pavojaus“ sukelti vėžį į „tikėtiną pavojų“ sukelti vėžį. Iki tol, aplinkui tėra tik nuomonės. <…> IARC privalo apsispręsti ar įtraukti šį klausimą prie savo prioritetų. Tai vienintelė iš tikrųjų kompetentinga įstaiga.
Mokslininkė nesupranta, kaip be pakankamų mokslinių įrodymų galima tikinti, jog 5G ryšys saugus
Dr. F. Belpoggi sako, jog 5G technologija yra kitokia nei prieš tai buvusios ir aprėps visą pasaulį, todėl būtina ją nuodugniai ištirti.
Dr. Belpoggi atkreipia dėmesį į kitą tyrimuose nagrinėjamą, susirūpinimą keliančią sritį – kalcį.
Yra daug tyrimų, susijusių su kalcio pokyčiais po radijo dažnių spinduliuotės poveikio. Kalcis yra būtinas nervinių dirgiklių perdavimui. Kalcio medžiagų apykaita keičiasi, kai veikia elektromagnetinės bangos. Mes pastebėjome stiprų ir „statistiškai atskleidžiantį“ hiperplazijos padidėjimą smegenyse, o tai yra ikivėžinė stadija <…>. Laikui bėgant jos išsivystys į navikus.
Dr. Belpoggi užbaigia tvirtindama, jog 5G ryšys peržengia paprastą esamų technologijų evoliuciją, visiškai pakeisdamas belaidį tinklą.
Skirtumas tas, kad jis pakeis ir suintensyvins taršą tiek intensyvumo, tiek ir aprėpties – oro erdvės su palydovais ir sausumos – prasme ir kad pasaulyje nebus tokios vietos, kurios jis neaprėps.
Nors nebuvo ištirtas ilgalaikis milimetrinių bangų poveikis, tačiau faktas, kad jos yra panašios į tas, kurias jau žinome kaip keliančias pavojų, verčia dar labiau nerimauti. Niekas net nepagalvoja, ar mums tikrai reikia viso šio daiktų interneto.
Po 2020 m. ICNIRP publikuotų naujų gairių,[5] dr. Fiorella Belpoggi atsiuntė papildomą komentarą.
Kalbant apie naujas ICNIRP gaires, aš nežinau kaip jos gali nuraminti dėl 5G, nes nėra jokių tyrimų, o keli egzistuojantys vis tiek nėra tinkami įvertinti riziką. Teisingas išaiškinimas būtų buvęs tas, kuriame būtų pasakyta, jog nepakanka duomenų, kad būtų galima pareikšti nuomonę apie šiuos dažnius – nei teigiamą, nei neigiamą. Vieninteliai su šiais dažniais susiję in vivo tyrimai, atlikti su gyvūnais ar žmonėmis, daugiausiai liečia radijo operatorius karo metu bei dirbančius su radijo dažniais arba nėra galutiniai, neturi biologiškai statistiškos vertės, kuria būtų galima vadovautis, apibrėžiant pavojų. Tokių tyrimų grupės buvo atrinktos mokslo pasauliui netinkamu, kad būtų išreikštas mokslinis sprendimas, būdu. Duomenų trūkumas nereiškia pavojaus trūkumo. Neaišku, kodėl ICNIRP laikosi raminančio, o ne atsargaus požiūrio.
Apie autorių
Firmus Medicus
Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.
