Fleksitarinė mityba: kas tai ir kodėl verta išmėginti?

Vienas iš fleksitarinės dietos principų – kelioms dienoms per savaitę atsisakyti mėsos

Fleksitarizmas: yra ir pliusų, ir minusų. Meghan Thomaso/Unsplash nuotrauka

Stebėdami pasaulį visada galime pamatyti įvairias plintančias madas. Tai apima ne tik stilių, laisvalaikio praleidimo būdus ar interjero detales, bet ir maistą. Iš tiesų ne išimtis net ir mitybos būdai, kurie su laiku vis keičiasi. Pavyzdžiui, juk prieš kelis dešimtmečius vegetaras ar veganas Lietuvoje skambėjo kaip tikras keistuolis, o dabar tai visiškai įprastas pasirinkimas, maitintis atsisakant tam tikrų produktų. Šio mitybos plano žmonės laikosi ne tik dėl etinių paskatų atsisakę gyvūninės kilmės produktų, tačia ir tuo atveju, kai nori gyventi kiek sveikiau ar netgi šiek tiek numesti svorio.

Tiesa įvairių dietų, sveikuoliškų, o kartais galbūt net kiek pavojingų sveikatai ir perteklinių, yra ir daugiau. Pavyzdžiui, vieni prisiekia koks puikus būdas palaikyti sveiką kūną ir puikią figūrą yra protarpinis badavimas. Viduržemio jūros dietą renkasi tie, kurie galbūt nori pagerinti sveikatos, ypač širdies-kraujagyslių būklę. Na, o pastaruoju metu, vis daugiau sveikuolių ir fitneso entuziastų atranda ir fleksitarinę dietą. Tačiau kas tai, dar vienas „sveikuoliškas” būdas sparčiai numesti svorio ar tikrai sveikatai naudingas mitybos įpročių rinkinys?

Fleksitarinė dieta yra pusiau vegetariška dieta, kurioje daugiausia dėmesio skiriama augaliniam maistui, mitybos racioną kartkartėmis praturtinant ir gyvūninės kilmės produktais. Ji kartais yra vadinama „lanksčiuoju vegetarizmu”: vegetarai iš savo raciono pašalina mėsos, o kartais ir žuvies produktus, o štai veganai pašalina visą mėsą ir gyvūninės kilmės produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas ir sūris, medus. Veganai savo filosofiją dažnai pritaiko ne tik mityboje, bet ir pavyzdžiui, aprangoje – nedėvi odinių rūbų arba nenaudoja ant gyvūnų testuotos kosmetikos.

Tuo tarpu fleksitarinė dieta iš tiesų suteikia tam tikrą „lankstumą”: maisto racionas yra grindžiamas augaliniu mastu, o mėsa į jį įtraukiama periodiškai. Tiesa, viena esminių fleksitarizmo taisyklių yra ta, kad maisto produktų visiškai neatsisakoma, savęs neribojama: veikiau įtraukiama daugiau, mėsą pakeisti galinčių produktų^[1]. Tai yra esminis mitybos pagrindas.

Fleksitarizmas nėra susijęs su tam tikrų maisto produktų pašalinimu iš jūsų raciono ar savęs apribojimu, tai greičiau su sveikų maisto produktų, tokių kaip lęšiai, riešutai, sėklos ir pupelės, įtraukimu į savo racioną. Kitaip tariant, mėsainiai ar kotletai iš jūsų maisto raciono dingti neturi, veikiau, didžiąją dalį laiko maitintis turėtumėte įvairiapusiškesniu maistu.

Dabar gausu įvairių mitybos tendencijų. Edgaro Castrejon/Unsplash nuotrauka

Svarbiausia klausyti savo kūno

Taigi, kai jau išsiaiškinome kas gi fleksitarinė dieta arba tiksliau „lanksčioji” dieta, svarbu išskirti jos esminius principus arba taisykles, kurias sekti turėtų pradėti tie, kurie norėtų išbandyti šį mitybos būdą:

• Valgykite daugiausia augalinius maisto produktus, vaisius, daržoves ir nesmulkintus grūdus;
• Valgykite baltymų turinčius produktus, tokius kaip tofu, lęšiai, avinžirniai, o ne pasikliaukite tik mėsos baltymais;
• Į savo racioną sumaniai įtraukite mėsą, žuvį ar jūros gėrybes: pasirinkite keletą dienų per savaitę, kada valgysite šiuos produktus, tačiau galiausiai, neįsprauskite savęs į konkrečius rėmus;
• Apribokite perdirbtos mėsos vartojimą ir venkite vegetariškų pusfabrikačių, geriau gaminkite produktus patys;
• Išlikite lankstūs: jeigu mėsos vartoti norite daugiau, valgykite mėsos produktų daugiau, šios mitybos esmė – laisvumas, todėl net ir laikantas fleksitarizmu normų, jauskitės laisvi jas keistis^[2].

Iš tiesų, suvokus šias mitybos taisykles, galima pastebėti, kad fleksitarizmas tampa ne tik mitybos tendencija, tačiau ir filosofija, požiūru į maistą, augalinę mitybą ir gyvūninės kilmės produktus. Kaip teigia gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, fleksitarinė dieta kartu skatina ir tvarų požiūrį į mus supančią aplinką, į tai ką valgome, kiek suvalgome:

„Mitybos tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų tarpe mėsos vartojimas vis dar yra ženkliai per didelis. Nors mėsą patariama valgyti iki trijų kartų per savaitę, lietuviai į savo mitybos racioną ją įtraukia gerokai dažniau, kai kurie ją valgo net kasdien. Todėl išbandant fleksitarinį maitinimosi būdą būtų išvengta perteklinio mėsos vartojimo, išlaikomas sveikos mitybos balansas ir kitais produktais turtingas mitybos racionas“, – sako E. Gavelienė.

Žinoma, dietologė ir sveikatos ekspertai akcentuoja ir taip numanomą dalyką: stebuklų nebūna, o vienas mitybos būdas negali atsakyti į visus, su sveikata susijusius klausimus, gelbėti lieknėjant ar padėti, siekiant pataisyti sveikatą. Todėl, svarbu stebėti, ar mums netrūksta vitaminų, maistinių medžiagų ir sveikam žmogaus kūnui būtinų elementų – kitaip tariant, įvairovė svarbi ne tik mitybos racione, tačiau ir tame, kokias gerąsias medžiagas gauna mūsų kūnas.

„Todėl daug svarbiau savo mityboje siekti įvairovės, o ne naujų mitybos tendencijų“, – sako dietologė E. Gavelienė.

Fleksitarai gali vartoti mėsos produktus. Lily Banse/Unsplash nuotrauka

Fleksitarinės mitybos pliusai ir minusai

Taigi, pasirinkau fleksitarinė mitybą, ką gi galima iš jos gauti? Tvaresnę aplinką? Galbūt geresnę savijautą? Iš esmės, viskas priklauso nuo to, kokie jūsų mitybos įpročiai yra dabar: valgote daug nesveiko maisto, nuolat vartojate mėsos produktus, o vaisių bei daržovių jūsų racione nerasta? Būtent nuo dabartinių jūsų mitybos įpročių, priklauso tai, ar fleksitarizmas jums atneštų naudos, o gal kaip tik, priverstų jūsų organizmą patirti šoką.

Jeigu gyvenate sąlyginai sveiką gyvenimo būdą, o jūsų mitybos racionas apima įvairius produktus: tiek mėsą ar žuvį, tiek įvairias kruopas, tiek ir daržoves bei vaisius, fleksitarizmas jūsų nustebinti neturėtų ir galėtų pasitarnauti, pavyzdžiui, susidūrus su širdies ar kraujagyslių problemomis. Fleksitarinė diena grindžiama gausiu suvartojamu kiekiu skaidulų ir sveikųjų riebalų, kurie yra būtini širdies veiklai. 

Šiuo atveju pakanka pažvelgti net į kartais nepagrįstai pavojingą sveikatai laikomą vegetarinę mitybą: tyrime, kuriame dalyvavo 45 tūkst. suaugusiųjų nustatyta, kad 32% vegetarų susiduria su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, lyginant su tais, kurie periodiškai vartoja mėsos produktus. Šiuo atveju, analogiški duomenys tinka ir fleksitarinės dietos besilaikantiesiems^[3]. 

„Lanksčioji” dieta gali pasitarnauti ir tiems, kurie kaip vieną iš šių metų tikslų išsikėlė siekį numesti svorio. Tai yra dėl to, kad taikant šį mitybos būdą, įprastai derėtų atsisakyti pusfabrikačių ir greito maisto bei įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų. Taigi, svoris kartais ima kristi tiesiog natūraliai, be jokių didelių pastangų, tačiau pakankamai sveikai – jūs nebadaujate^[4].

Be to, manoma, kad fleksitarinė dieta gelbėja tuos, kurie serga diabetu. Tyrimas, kuriame dalyvavo per 60 tūkst. dalyvių parodė, kad 2-ojo tipo diabeto paplitimas tarp pusiau vegetarų ar visiškų vegetarų yra mažesnis 1,5%, lyginant su tais, kurie vartoja mėsos produktus. Gana analogiškai, manytina, kad daržovės, vaisiai ir produktai, kuriuose gausu skaidulų, saugo ir nuo vėžinių susirgimų. Tiesa, turint rimtų sveikatos bėdų, savo mitybą visuomet pravartu aptarti su jus prižiūrinčiais specialistais.