Gerdami daugiau vandens galite išvengti ligų ir ankstyvo senėjimo

Firmus Medicus -

Kuo mažiau vandens suvartojate, tuo labiau didėja tikimybė sirgti įvairiomis ligomis ar greičiau senti

Gerti vandenį yra vienas geresnių įpročių. Lisa Fotios/ Pexels nuotrauka

Kad svarbu kasdien išgerti pakankamą kiekį vandens veikiausiai esate girdėję ne kartą. Tačiau naujas tyrimas tik dar labiau patvirtino šį faktą, nes buvo išsiaiškinta, jog gerdami daugiau vandens galite sumažinti lėtinių ligų riziką ir sulėtinti ankstyvą senėjimą. JAV Nacionalinio sveikatos instituto atlikto tyrimo rezultatuose rašoma, jog nepakankamas vandens suvartojimas suaugusiesiems gali kainuoti greitesnį senėjimą, didesnę lėtinių ligų riziką ir, kad tokie asmenys dažniau miršta būdami jaunesni nei tie, kurie rūpinasi, jog kasdien išgertų pakankamai vandens[1].

Tyrėjai vertino dalyvių kraujyje esantį natrio kiekį, kuris buvo tinkamos hidratacijos rodiklis, nes didesnė jo koncentracija rodo, kad dalyviai greičiausiai vartojo nepakankamai skysčių. Tyrėjai taip pat nustatė, kad dalyviai, kurių kraujyje buvo didelis natrio kiekis, fiziologiškai sensta greičiau nei tie, kurių kraujyje jo buvo mažiau, o tai atsispindėjo su senėjimu susijusiuose sveikatos rodikliuose, tokiuose kaip aukštas kraujospūdis, cholesterolis ir cukraus kiekis kraujyje.

Visų tyrime dalyvavusių asmenų natrio koncentracija kraujyje buvo laikoma esanti normos ribose. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad tiems, kurių kraujyje buvo didesnė nei normos koncentracija, 50 % dažniau pasireiškė fizinio senėjimo požymiai, palyginti su žmonėmis, kurių kraujyje natrio koncentracija buvo mažesnė[2]. Jiems taip pat buvo maždaug 20 % didesnė ankstyvos mirties rizika.

Tyrimo metu nustatyta, kad net ir tie dalyviai, kurių natrio kiekis kraujyje buvo ne visai didelis, turėjo didesnę riziką susirgti tam tikromis lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies nepakankamumą, insultą, lėtines plaučių ligas, diabetą ir demenciją.

Rizika susirgti šiomis ligomis didėja senstant ir kaupiantis įvairių organizmo audinių pažeidimams.

Dažniau geriamas vanduo padeda su gera savijauta. Kenex Media Sa/ Pexels nuotrauka

Mirtingumui ir senėjimui didelę įtaką daro judėjimas, išgeriamo vandens kiekis ir mityba

Kaip ir reguliarus fizinis aktyvumas bei tinkama mityba, kurie yra sveikos gyvensenos dalis, nauji tyrimų duomenys rodo, kad prie šių sveikos gyvensenos pasirinkimų pridėjus nuolatinį gerą organizmo drėkinimą, senėjimo procesas gali dar labiau sulėtėti.

Žinoma tai yra spekuliatyvūs teiginiai, nes žmonėms tikriausiai reikėtų daug didesnio natrio kiekio kraujyje, kad jie pajustų neigiamas pasekmes sveikatai. Be to, ne tik hidratacija, bet ir kiti veiksniai gali turėti įtakos natrio kiekiui kraujyje. Kai kurių žmonių, turinčių neurologinių problemų ar kitų negalių, kraujyje natrio kiekis taip pat gali būti didesnis nei vidutinis[3].

Tačiau net ir nekreipiant dėmesio į tai, kad lėtinė dehidratacija pagreitina senėjimo procesą, o gera hidratacija gali padėti jį sulėtinti, galima teigti, kad gerti vandenį vis tiek yra naudinga.

Tinkama hidratacija užtikrina, kad inkstai veiktų tinkamai ir organizmas nepatirtų papildomo fiziologinio krūvio. Tai yra naudinga įvairaus amžiaus ir būklės žmonėms.

Nacionalinė medicinos akademija rekomenduoja moterims per dieną išgerti nuo šešių iki devynių, o vyrams – nuo aštuonių iki dvylikos puodelių skysčių.

Mokslininkai teigia, kad tyrime nustatytos koreliacijos gali būti naudingos orientuojantis į asmens elgesio įpročius ir gali būti informatyvios gydytojams. Žmonės gali padidinti suvartojamų skysčių kiekį vartodami vandenį, taip pat daug vandens turinčias sultis, daržoves ir vaisius.

Vartojant daugiau skysčių gali pagerėti sveikata. Pixabay/ Pexels nuotrauka

Prieš smarkiai keičiant rutiną, mitybą, gyvenimo būdą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais

Sveikatos specialistai teigia, kad tam tikros medicininės būklės taip pat gali turėti įtakos skysčių suvartojimui arba poreikiui riboti jų kiekį, todėl žmonėms svarbu su gydytoju aptarti, kiek vandens suvartoti yra tinkama jiems, atsižvelgiant į jų individualią situaciją. Imtis pokyčių ir pradėti gerti vandenį litrais gali nebūti labai tikslinga.

Svarbu užtikrinti, kad skysčių būtų vartojama pakankamai, tačiau svarbu ir įvertinti visus veiksnius, pavyzdžiui, vaistus, kurie gali lemti skysčių netekimą. Gydytojams taip pat gali tekti atsižvelgti į dabartinį paciento gydymo planą, pavyzdžiui, riboti skysčių vartojimą dėl širdies nepakankamumo.

Tyrimo atorių išvados atitinka daugelio iš mūsų iš motinų gautus patarimus – kasdien išgerti 6-8 stiklines vandens. Pastaruoju metu šiai tradicinei išminčiai buvo mestas iššūkis, nes kiti mitybos ekspertai rekomenduoja gerti vandenį tik tada, kai iš tikrųjų norisi gerti, o ne pagal grafiką[4].

Tačiau vyresnio amžiaus suaugusieji arba sergantieji tam tikro laipsnio demencija gali prarasti troškulio pojūtį – tokiais atvejais kartais gali būti naudinga vartoti daugiau vandens pagal grafiką ir išsiugdyti tokį įprotį.

Dehidratuota oda ir nusilpęs organizmas gali pakeisti gyvenimo kokybę, tad vartoti pakankamai skysčių, neverčiant savęs gerti pagal laikrodį, negali būti kenksminga.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e