Kakava – naudingas organizmui gėrimas, kurį reikia mokėti paruošti

Ventė Viteikaitė -

Kakava buvo naudojama dievų pagerbimui

Kakava0101Kakavą šiandien geria visame pasaulyje. Dovilės Ivaškaitės nuotrauka

Kakavos yra ragavę veikiausiai visi, tačiau retas susimąsto, kad tikra, tinkamai paruošta kakava yra naudingas ir sveikas gėrimas. Šis saldus gėrimas buvo pripažįstamas jau prieš daugelį metų. Kakavą vartojo majai ir actekai – yra žinoma, kad kakavmedžiai buvo auginami jau prieš 5000 metų, o iki šį augalą sukultūrinant, kakava buvo gaminama iš laukinių kakavmedžių sėklų. Kakavmedžiai auga 15° nuo pusiaujo į abi puses. Šie augalai kilo iš Centrinės Amerikos, o kakavai išpopuliarėjus, buvo pradėti auginti ir kituose žemynuose. Šiuo metu didžioji dalis pasaulio kakavos užauginama  Afrikoje – Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje.

„Majai kakavos pupeles naudojo kaip pinigus – pomidoras kainavo vieną, avokadas – tris pupeles, kalakutą buvo galima nusipirkti už 120 pupelių. Pupelėmis Centrinėje Amerikoje žmonės atsiskaitydavo iki pat XVI a. pabaigos. Sakoma, kad pinigai ant medžių neauga, tačiau tuomet augo“, – sakė Povilas Aušra, prekiaujantis rūšine kakava, prekės ženklo „Gyva kakava“ steigėjas.

Įdomu, kad majai, actekai kakavą gerdavo šaltą, gana tirštą, ją gardindavo aštriais prieskoniais, pvz., aitriosiomis paprikomis. „Toks gėrimas puikiai vėsina“, – tvirtino pašnekovas. Indėnai kakavą stengėsi gaminti su kuo standesne puta – kad ji susiformuotų, gėrimą plakdavo specialiu įrankiu, keletą kartų perpildavo iš vieno indo į kitą, kartais įdėdavo saujelę miltų.

Indėnai kakavą vartojo ir kaip kasdienį, ir kaip ceremoninį gėrimą – pagerbti dievus. Kakao buvo majų dievas, atsakingas ne tik už kakavos, bet ir už kukurūzų – pagrindinio indėnų maisto, derlių. Jam pagerbti indėnai netgi gerdavo kakavą, į kurią prasipjovę ausies spenelį, įlašindavo keletą lašų kraujo. Actekų kakavos dievas buvo vadinamas Kvetzalkotlu – legenda sako, kad už tai, jog pasidalino kakavos sėklomis su žmonėmis, dievai jį nubaudę mirtimi.

Ne be reikalo indėnai kakavą vadino dievų gėrimu, širdies eliksyru, manė, kad ji suteikia jėgos ir proto aštrumo. Genčių vadai kakavos gerdavo prieš priimdavo svarbius sprendimus, kariai kakavos gaudavo prieš išeidami į mūšį. Centrinėje Amerikoje kakava iki šiol naudojama gydyti įvairias ligas ir sveikatos sutrikimus – nuo nerimo, slogios nuotaikos iki apsinuodijimų.

Pasak Povilo Aušros, Centrinėje Amerikoje kakava iki šiol plačiai naudojama medicininiais tikslais. Gabrielės Andriulionytės nuotrauka

Skanus kėrimas, gerinantis širdies, kraujotakos ir nervų sistemų veiklą

Ispanams atradus Ameriką, kakavos pupelių jie parsivežė ir į Europą, tačiau iš pradžių nežinojo ką su jomis daryti. „Iš pradžių šias pupeles valgė, naudojo kaip imuninę sistemą stiprinančius vaistus, tik vėliau iš jų išmoko gaminti gėrimą, o dar vėliau pradėjo naudoti desertų gamybai“, – pasakojo P. Aušra.

Mada gerti kakavą Europoje išplito XVI-VXII a. Iš Ispanijos per Lenkiją ši tradicija pasiekė ir Lietuvą – kakavą gerė didžioji dalis aukštuomenės. „Rūtos“ šokolado muziejuje Šiauliuose galima netgi pamatyti specialius puodelius kakavai gerti – jie buvo gaminami su pusiniu dangteliu, kad geriant vyrams nesusiteptų ūsai“, – pasakojo kakavos žinovas. Kakavai plikyti ir pilstyti buvo gaminami ir specialūs arbatinukai – su platesniu, nei arbatai, straubliuku. Europiečiai kakavą vartojo kitaip nei indėnai – ją gamino skystesnę, balino pienu bei skanino cukrumi.

O šokoladą išrado olandai. Jo tradicijos gana jaunos – pirmasis pasaulyje šokolado fabrikas buvo atidarytas Nyderlanduose XIX a. pradžioje, Lietuvoje – XIX a. pabaigoje. Iš pradžių šokoladas buvo valgomas vienas, tik vėliau jį pradėjo naudoti ir kaip igredientą kitiems konditeriniams gaminiams.

Nuo seno kakava buvo vertinama dėl maistinių savybių. „Ne be reikalo kakava buvo siejama su širdimi, – teigė P. Aušra. – Kakavos pupelėse yra daugiau nei 300 aktyvių medžiagų, kurios veikia organizmą, visų pirma – širdį. Jose – itin gausu teobrominų, B grupės vitaminų, vitaminų E, K, geležies, vario, magnio. Šios medžiagos itin svarbios širdžiai, kraujotakos ir nervų sistemoms.“ Kakavoje t.p. – itin daug senėjimą stabdančių antioksidantų. Ji laikoma supermaistu.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad rečiausiai pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys Panamoje gyvenančios Kuna genties žmonės kasdien išgeria 5-6 puodelius kakavos.

Nerekomenduojama kakavos balinti karvės pienu

Pasak vyro, sveikiausia kakavą ruošti iš kakavos pastos, t.y. trintų kakavos pupelių, o ne iš miltelių, kurie gaunami iš kakavos masės atskyrus kakavos sviestą. Nors užsienyje nėra sudėtinga įsigyti kakavos pastos, Lietuvos prekybos centrai siūlo tik kakavos miltelių, o kakavos pastos galima įsigyti nebent specializuotose internetinėse parduotuvėse. Beje, būtent šviesūs kakavos milteliai yra laikomi geresnės kokybės, nes yra mažiau apdirbti. Tamsią spalvą kakava įgyja dėl cheminio apdirbimo, kuriuo stengiamasi panaikinti kartumą. Įdomu, kad aukščiausios rūšies kakava turi ne šokolado, o lengvą dumblių kvapą.

 „Daug svarbių kakavoje esančių medžiagų yra tirpios riebaluose, tad juos pašalinus, suprastėja ne tik gėrimo skonis, bet ir maistinės savybės“, – įspėjo žinovas. Jei kakava gaminama iš miltelių, reikėtų į ją įpilti bent riebaus augalinio pieno – itin tinka riešutų ar kokosų pienas. Kakavai balinti taip pat tinka ryžių, avižų, kanapių pienas. Karvės pieno vyras nerekomenduoja – jame esanti laktozė blokuoja kai kurių naudingų medžiagų įsisavinimą, t.p. nerekomenduoja ir sojų pieno. Beje, pasak jo, labai skanu į kakavą įsidėti šaukštelį riešutų sviesto.

Kakavos nereikia virti – užtenka užpilti karštu vandeniu. „Jis neturėtų būti verdantis – vandenį užvirus reikėtų minutėlę-dvi palaukti“, – patarė P. Aušra. Geriausia kavą gaminti su plaktuvu – masę ar miltelius užpylus vandenį trejetą minučių palaukti, o tada išplakti. Puodeliui kakavos reikėtų maždaug 25 gramų kakavos masės arba 10-15 gramų miltelių. Vietoje vandens, ypač gaminant gėrimą iš miltelių, galima naudoti pašildytą augalinį pieną, arba vandenį ir pieną naudoti lygiomis dalimis. Gėrimui pasaldinti tinka medus, agavų sirupas, kokosų žiedų cukrus. „Baltojo cukraus geriau vengti, – aiškino žinovas. – Kad skonis būtų ryškesnis mėgstu įsidėti ir žiupsnelį druskos, kartais – kokių nors prieskonių, pavyzdžiui, cinamomo ar smulkintos Kajeno paprikos.“ Jau minėta Kuna gentis kakavą gamina su virta bananų tyre.

Kakavą geriausia gerti prieš valgį.

Skaniausia kakava – pagaminta iš kakavos pastos, o ne miltelių. Gabrielės Bražėnaitės nuotrauka

Norą atsivežti kakavos pastūmėjo kelionė į Balį

P. Aušra kakava susidomėjo prieš keletą metų, kai su žmona lankėsi Balyje ir atsitiktinai pakliuvo į kakavos ceremoniją. „Nors pati ceremonija įspūdžio nepadarė, ji paskatino domėtis. Į Lietuvą tąkart atsivežėme kelis kilogramus kakavos pastos – galvojome, pavaišinsme draugus tikra kakava… Ėmėme skaityti, gilintis, surengėme miniceremoniją draugams – ir tą naktį išgėręs kakavos visai nebegalėjau užmigti, į galvą lindo įvairios mintys, ir atėjo tokia idėja – prekiauti kakava Lietuvoje“, – „Gyvos kakavos“ atsiradimo istoriją prisiminė įkūrėjas. Beje, tąnakt užmigti pavyko tik paryčiais, o pamiegojęs vos porą valandų jautėsi žvalus visą dieną – atidėjęs į šalį kitus darbus (tuo metu su žmona kūrė internetines svetaines), vyras ėmė ieškoti kakavos tiekėjų, ir netrukus užmezgė draugystė su vienu kakavos ūkiu Salvadore.

Šiuo metu P. Aušra tiekia kakavą iš Salvadoro, Gvatemalos, Nikaragvos ir Balio. Prekiauja „Trinitario“ rūšimi. „Pasaulyje populiariasios trys kakavos rūšys – senovinė „Krolio“ – ją užauginti itin sunku, tačiau skonis – geriausias, „Forestero“ – pati populiariausia, atspari ir lengvai auginama, tačiau prastesnio skonio – ji užima 90% kakavos plantacijų ploto, ir „Trinitario“, kuri apima geriausias abiejų rūšių savybes – nėra tokia lepi, kaip „Krolio“, tačiau puikaus skonio“, – pasakojo pašnekovas. Anot jo, nežiūrint to, kad visos pupelės – tos pačios rūšies, iš jų pagaminto gėrimo skonis skiriasi – jam įtakos turi daugybė faktorių, pavyzdžiui, dirvožemis, ar plantacija įkurta žemiau ar aukščiau, klimato sąlygos ir t.t. Taip pat skirtingi ūkininkai kakavą fermentuoja vis kitaip – vieni sudeda į dežes, kita suka į kokosų lapus, treti netgi kelioms dienoms užkasa į žemę.

„Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje sužinotų apie kakavą, jos kultūrą. Dabar yra taip, kad didžioji dalis net nėra matę kakavos pupelių…“, ­– stebėjosi žinovas. Šiuo metu jis prekiauja kakava, veda kakavos mokymus ir ceremonijas. Jis pats su žmona kakavos geria beveik kasdien, jos duoda ir savo 3,5 metų sūnui.

Kakava gaminama iš fermentuotų kakavos pupelių. Adobe Stock nuotrauka

Apie autorių

Ventė Viteikaitė
Ventė Viteikaitė

Ventė Viteikaitė – žurnalistė ir sveikatingumo aistruolė, žmogaus sveikata besidominti jau daugiau nei dešimtį metų. Ventę itin domina mitybos įtaka sveikatai bei grūdinimosi svarba.

Susisiekite su Ventė Viteikaitė
Apie Firmus Medicus


Pamėk Mus Facebook'e