Nėra jokio pagrindo manyti, kad 5G ryšys yra saugus

Mokslininkai ragina stabdyti 5G ryšį ir kurti detalesnes saugos gaires

Mokslininkai perspėja, jog 5G ryšio technologija gali ne tik sukelti vėžį, bet ir neurologinius bei reprodukcinės sistemos sutrikimus.

Technologija diegiama, tačiau, priešingai nei sako kai kurie žmonės,^[1] gali kilti pavojus sveikatai.

Telekomunikacijų pramonė ir jų ekspertai apkaltino daugelį mokslininkų, tyrusių mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį, „baimės skleidimu visuomenėje“, dėl belaidės 5G technologijos atsiradimo. Kadangi dauguma tyrimų yra finansuojami valstybės lėšomis, tai atsiranda ir moralinė atsakomybė informuoti visuomenę apie tai, kas rašoma recenzuojamoje mokslinėje literatūroje apie belaidę spinduliuotę ir jos keliamą pavojų sveikatai.

Federalinių ryšių komisijos (FCC) pirmininkas pranešime spaudai (2019 m. spalio 8 d.) pranešė,^[2] kad komisija greitu metu patvirtins radijo dažnių spinduliuotės poveikio ribas, kurios buvo priimtos FCC dar 1990 m. pabaigoje. Šios spinduliuotės poveikio ribos paremtos mikrobangų spinduliuotės veikiamų žiurkių elgesio pokyčiais^[3] ir buvo sukurtos, kad apsaugotų mus nuo radijo dažnių spinduliuotės sukelto trumpalaikio terminio poveikio rizikos.^[4]

FCC patvirtino šias poveikio ribas daugiausia remiantis tyrimais iš 1980 m., tačiau recenzuojamuose moksliniuose tyrimuose randama daugiau nei 500 studijų,^[5] kuriose nustatyta, kad kenksmingas biologinis radijo dažnių spinduliuotės poveikis sveikatai pasireiškia net tada, kai intensyvumas per mažas, kad būtų sukeliamas reikšmingas terminis poveikis.

Cituodami šį didelį studijų rinkinį, daugiau nei 240 mokslininkų, kurie yra publikavę savo tyrimus apie nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės (EMF) biologinį poveikį sveikatai pasirašė Tarptautinį EML mokslininkų kreipimąsi,^[6] kuriame raginama nustatyti griežtesnes spinduliuotės poveikio ribas.

Pateikiami šie teiginiai:

Daugybė naujausių mokslinių publikacijų parodė, kad elektromagnetinė spinduliuotė veikia gyvus organizmus tokiame lygyje, kuris gerokai mažesnis negu daugelis tarptautinių ir valstybinių institucijų gairių. Poveikis apima padidėjusią vėžio riziką, ląstelinį stresą, kenksmingų laisvųjų radikalų padidėjimą, genetinius pažeidimus, reprodukcinės sistemos struktūrinius ir funkcinius pokyčius, mokymosi ir atminties trūkumus, neurologinius sutrikimus ir bendrą neigiamą poveikį žmonių gerovei. Žala žymiai platesnė už žmoniją, nes atsiranda vis daugiau įrodymų apie žalingą poveikį augalų ir gyvūnų gyvybei.

Mokslininkai, kurie pasirašė šį raginimą, be abejonės, sudaro nejonizuojančios spinduliuotės ekspertų daugumą. Profesionaliuose žurnaluose jie publikavo daugiau nei 2 000 straipsnių ir laiškų apie elektromagnetinę spinduliuotę.

FCC radijo dažnių spinduliuotės poveikio ribos, reglamentuoja spinduliuotės poveikio intensyvumą, atsižvelgiant į nešiklio bangų dažnį, tačiau ignoruoja radijo dažnių spinduliuotės signalo savybes. Signalo poveikio modeliavimas ir trukmė, kartu su tam tikromis savybėmis (pvz. poliarizacija, impulsinis signalas) padidina spinduliuotės biologinę įtaką sveikatai.^[7] Reikalingos naujos spinduliuotės poveikio ribos, kuriose tai ir atsispindėtų.

Be to, naujos spinduliuotės poveikio ribos turėtų būti pagrįstos biologiniu poveikiu,^[8] o ne laboratorinių žiurkių elgesio pokyčiais.

Ignoruojami įrodymai, kad radijo dažnio spinduliuotė gali sukelti vėžį

PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2011 m. klasifikavo radijo dažnių spinduliuotę, kaip „galimai žmonėms sukeliančią vėžį“. JAV Nacionalinės Toksikologijos Programos (NTP) atliktame 30 milijonų dolerių vertės tyrime^[9] nustatyta „aiškūs įrodymai“, kad dvejus metus veikiant mobiliųjų telefonų radijo dažnio spinduliuotei žiurkių patinams padidėjo vėžio atvejų, o abiejų lyčių pelėms ir žiurkėms padaugėjo DNR pažeidimų atvejų.

Ramazzini Institutas Italijoje atkartojo pagrindinę Nacionalinės toksikologijos programos išvadą, stebint žiurkes visą jų gyvenimo laikotarpį ir naudojant skirtingą nešiklio dažnį bei daug silpnesnę mobiliųjų telefonų spinduliuotę.

Remiantis tyrimais publikuotais nuo 2011 m., įskaitant tyrimus su žmonėmis ir gyvūnais, bei mechanistinius duomenis, IARC nustatė, kad radijo dažnio spinduliuotė, per ateinančius penkerius metus, turi būti peržvelgta pakartotinai. Kadangi daugelis elektromagnetinę spinduliuotę tyrinėjančių mokslininkų mano, kad dabar yra pakankamai įrodymų, laikyti radijo dažnių spinduliuotę tikėtinu ar žinomu žmogaus kancerogenu, IARC greičiausiai atnaujins radijo spinduliuotės galimą kancerogeniškumo apibrėžtumą.

Nepaisant to, kad neatliko jokių oficialių rizikos įvertinimų ar sisteminės radijo dažnio spinduliuotės poveikio sveikatai tyrimų apžvalgos, Maisto ir vaistų asociacija (angl. Food and Drug Association FDA) dar kartą patvirtino FCC 1996 m. spinduliuotės gaires.

Laiške^[10] agentūra pareiškė, kad „padaryta išvada, jog nėra būtina keisti šį šiuo metu nustatytą standartą“ ir „Nacionalinės toksikologijos programos išvados neturėtų būti taikomos žmonių mobiliųjų telefonų naudojimui“. Laiške taip pat teigiama, kad „iki šiol turimi moksliniai įrodymai, dėl esamos arba žemesnės spinduliuotės ribos, nepatvirtina neigiamo poveikio žmonių sveikatai“.

Kenksmingos mobiliojo ryšio antenos bus statomos kas 200-300 metrų

Naujausia korinio ryšio technologija (5G) pirmą kartą pradės naudoti milimetrines bangas, kartu su korinio ryšio mikrobangų technologijomis, nuo 2G iki 4G. Atsižvelgiant į šių bangų ribotą pasiekiamumą, 5G technologijai reikės mobiliųjų antenų kas 200-300 metrų, o tai reiškia, kad daugelis žmonių bus veikiami šių milimetrinių bangų.

5G taip pat panaudos ir naujas technologijas, kurios kelia iššūkius norint išmatuoti jų spinduliuotę (pvz. aktyviosios, galinčios formuoti spindulius antenos, fazinės matricos, MU-MIMO).

Milimetrinės bangos dažniausiai sugeriamos apie kelis milimetrus žmogaus odoje ir paviršiniuose ragenos sluoksniuose. Trumpalaikis šių bangų poveikis gali turėti neigiamą fiziologinį poveikį periferinei nervų sistemai, imuninei sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai. Taip pat ilgalaikio poveikio tyrimai rodo, kad šios milimetrinės bangos gali turėti įtakos odai (melanoma), akims (akių melanoma) ir sėklidėms (nevaisingumas).

Kadangi 5G yra nauja technologija, su ja nėra atliktų tyrimų apie poveikį sveikatai, todėl, cituojant JAV senatorių, „skraidome būdami akli“. Tačiau yra pakankamai duomenų apie žalingą 2G ir 3G technologijų poveikį. Nedaug žinoma ir apie 4G, dešimties metų senumo technologijos poveikį, nes vyriausybės nesileidžia į tokių tyrimų finansavimą.

Tuo tarpu pastebimas tam tikras galvos ir kaklo navikų padidėjęs registravimas, kuris, bent iš dalies, gali būti susijęs su paplitusia mobiliųjų telefonų spinduliuote. Šis padidėjimas, tarp dažno telefono naudojimo ir naviko rizikos, atitinka atvejo kontrolės tyrimų rezultatus.

5G ryšys nepakeis kitų ryšio technologijų, o veiks drauge su jomis, dar labiau didindamas spinduliuotės kiekį

5G nepakeis 4G; netolimoje ateityje ir galbūt ilgam laikui šis ryšys veiks drauge su 4G. Jeigu yra sinergetiškas poveikis, pasireiškiantis vienu metu veikiant kelių rūšių radijo dažnio spinduliuotėms, tuomet bendra kenksminga spinduliuotės rizika gali reikšmingai padidėti.

Vėžys nėra vienintelė galima rizika. Yra nemažai įrodymų, kad radijo dažnių spinduliuotė, greičiausiai dėl oksidacinio streso, sukelia neurologinius ir reprodukcinės sistemos sutrikimus.    

Ar mes, kaip visuomenė, turėtume investuoti šimtus milijardų dolerių diegiant 5G ryšio technologiją, reikalaujančią pastatyti 800 000 ar daugiau naujų mobiliųjų antenų JAV, prie pat gyvenviečių, darboviečių ir žaidimų aikštelių?

Vietoj to, turėtume palaikyti 250 mokslininkų ir gydytojų rekomendacijas, kurie pasirašė 5G apeliaciją,^[11] raginančią nedelsiant paskelbti 5G plėtros moratoriumą ir, kad vyriausybės finansuotų reikalingus tyrimus priimti biologinio poveikio ribas, kurios suteiktų saugumą ir tausotų mūsų sveikatą.