Neskiepijantys vaikų tėvai: geriau išsilavinę, turintys didesnes pajamas

Daugiausia neskiepytų vaikų mokosi privačiose mokyklose

Visuomenėje vyrauja mitas, kad vaikus neskiepyti nusprendžia tik neišsilavinę tėvai. (Mario Renteria iš Pixabay nuotrauka)

Visuomenėje vyrauja tokia nuomonė, kad nesiskiepyti gali tik neišsilavinę, religingi ir neigiantys mokslą žmonės. Tačiau jeigu apžvelgtumėte, kas rašoma šia tema mokslinėse publikacijose – nustebtumėte. Pateiksime trumpą tyrimų analizę, kur galėsite įsitikinti, kad visuomenėje nusistovėjusi nuomonė gali būti gan netiksli, o tokios išvados prieštarauja įvairiausiems tyrimams.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andželo mieste, kai kurių privačių mokyklų vaikų paskiepijimo procentas siekia mažiau nei 20%.^[1] Įdomu yra tai, kad dauguma tėvų, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, yra gerai išsilavinę ir netgi turtingi. Kaip taip gali būti, kad tėvai noriai moka iki 25 000 USD per metus privačioms mokykloms, bet jose mažiau nei vienas iš 5 vaikų yra paskiepytas prieš tokias baisias ligas kaip tymai, poliomielitas, meningitas ir kokliušas? Kodėl šie pasiturintys ir išsilavinę žmonės nusprendė neskiepyti savo vaikų? Galbūt jiems tiesiog kyla daugiau abejonių, nes nepagaili savo laisvo laiko, skaitant mokslinę literatūrą bei sekant aktualiausias naujienas, susijusias su medicina?

Pradedant gilintis į šią temą verta paminėti, kad gydytojai gerai apmokomi kaip tėvams įsiūlyti skiepus.^[2] Tarkime, jeigu gydytojas sako, kad „šiandien mes paskiepysime jus nuo gripo“, su tokiu sprendimu sutinka 72% tėvų. Jeigu gydytojas klausia „ar šiandien skiepysitės gripo skiepu?“, sutinka tik 17%. Jei gydytojas rekomenduoja gripo vakciną kartu su kokia nors kita, tai su tokiu sprendimu sutinka 83% tėvų. Jeigu gydytojas siūlo gripo skiepą atskirai – sutinka vos 33%. Eilės tvarka kaip, ką ir su kuo kalbėti yra labai svarbi, norint sėkmingai įsiūlyti vakcinas. Tačiau tokie psichologiniai triukai veikia sunkiau, kai tėvai yra labiau pasidomėję skiepų tema ir pirmiausia nori išsamių atsakymų apie vakcinų naudą ir galimą žalą, nes abejoja, ar jos tikrai būtinos ir nesukels jokių šalutinių poveikių.

Aktyvių, informacijos apie vakcinaciją beieškančių tėvų vis daugėja. Tas pats pasakytina apie vakcinaciją apskritai, net ir suaugusiųjų tarpe, nes vis dažniau išsilavinusiems ir neabejingiems piliečiams iškyla įvairių abejonių, kurių neskubama iš karto išsklaidyti patikimais moksliniais faktais. Veikiausiai dėl tos pačios priežasties Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo taryba paskelbė projektų finansavimo konkursą^[3] visiems norintiems objektyviai informuoti visuomenę apie koronaviruso naujienas, vakcinaciją, emocinę pagalbą ir kt. Tokių tikslų įgyvendinimui skiriama apvali suma lėšų – net virš 782 000 Eur. Tiesa, kiek objektyvių, ne tik apie vakcinacijos teigiamus aspektus kalbančių žiniasklaidos atstovų norima pritraukti – neaišku, nes iš karto pačiame pranešime apie šį konkursą akcentuojama vakcinacijos būtinumas ir nauda, o ne visos, net ir neigiamos, informacijos pateikimas.

Vaikų dažniau neskiepija aukštesnio išsilavinimo ir geresnės finansinės padėties tėvai

Kai kuriuos tai greičiausiai nustebins, nes apie tokias tyrimų išvadas vargu ar rašo pagrindinės žiniasklaidos priemonės. O visgi puikiai žinomame žurnale „American Journal of Public Health“ 2007 m. buvo skelbiama,^[4] kad labiausiai skiepytis linkę afrikiečiai ir lotynų amerikiečiai, o kuo žemesnis motinos išsilavinimas ir finansinė padėtis, tuo didesnė tikimybė, kad jų vaikai bus pilnai pasiskiepiję. Žemiau taip pat pridedame įdomų vaizdo įrašą, kuriame buvusi JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) imunizacijos patariamojo komiteto pirmininkė siūlo į statistiką neįtraukti baltaodžių žmonių, kad pagerėtų pasiskiepijusių skaičiai. 

Pranešėja – dr. Carol Baker, pediatrė, molekulinės virusologijos ir mikrobiologijos profesorė. Ji pirmininkavo CDC Imunizacijos praktikos patariamajam komitetui (ACIP) 2009-2012 metais.

2004 m. tyrime, kuris pasirodė žurnale „Pediatrics“,^[5] taip pat rašoma, kad daugiausia neskiepytų vaikų yra tarp baltaodžių. Tokių vaikų motinos pagal statistiką yra vyresnės nei 30 metų, ištekėjusios ir turi aukštąjį išsilavinimą. Negana to, tokios šeimos uždirba daugiau nei 75 000 USD per metus. Tėvai, turintys aukštąjį išsilavinimą, tris kartus dažniau linkę atsisakyti skiepų, o sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai – net keturis kartus dažniau. Tokias pat išvadas galima rasti ir „Vaccine“ žurnale publikuotame tyrime:^[6] kategoriškai neigiamas požiūris į vakcinaciją yra susijęs su didesniu išsilavinimu. 

„American Journal of Public Health“ 2014 m. paskelbė,^[7] kad 2007-2013 m. laikotarpyje padvigubėjo studentų, kurie dėl asmeninių priežasčių atsisako skiepytis. Tokių asmenų padaugėjo nuo 1,54% iki 3,06%. Šį skaičių gerokai padidino tokie kriterijai, kaip didesnės pajamos, baltaodžių studentų skaičius ir privačios mokyklos.

Perspektyviniame kohortiniame tyrime,^[8] paskelbtame „British Medical Journal“, akcentuojamas tas pats faktas – neskiepytų vaikų motinos yra vyresnės ir labiau išsilavinusios. Pasirodo, kad netgi buvo atlikta 67 Europos šalių apklausa, tačiau jos kažkodėl ir vėl nepastebėjo įvairios žiniasklaidos priemonės. Ji paskelbta 2016 m. ir ten rašoma, kad Europoje labiausiai vakcinų saugumu abejojama tokiose šalyse, kur švietimas ir medicina yra aukštesnės kokybės.

Tą patvirtina ir dar viena 2017 m. atlikta analizė iš šiaurės Italijos regionų, kurios metu pastebėta,^[9] kad aukštą išsilavinimą turinčios Italijos pilietės vis dažniau nenori skiepyti savo vaikų. Ieškant sprendimo spręsti šią problemą, siūloma nukreipti šviečiamąją veiklą į išsilavinusių tėvų grupes.

Tokios tyrimų išvados verčia susimąstyti, kad galbūt vakcinacijos tema tampa vis aktualesnė ir vis labiau stebima išsilavinusių žmonių. Žinoma, tai nereiškia, jog visi geresnes pajamas uždirbantys ir aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys griežtai pasisako prieš visus skiepus ir nemato jokios jų naudos. Bet galbūt įsigilinę į papildomą literatūrą, stebėdami vis kintančią specialistų nuomonę ir menką sergamumą tam tikromis ligomis pasaulyje, tėvai nusprendžia verčiau neskiepyti savo vaikų, negu prisiimti su tuo susijusią riziką.

Prieštaringa informacija verčia abejoti vakcinacija

Išsilavinę tėvai atsisako skiepyti savo atžalas po to, kai įsigilina į svarbią su vakcinomis susijusią informaciją. (Pixabay iš Pexels nuotrauka)

Ir iš tiesų, veikiausiai nėra sunku sunku suprasti tėvams kylančias abejones bei rimtus klausimus. Iš valstybinių institucijų, ekspertų, televizijos ir žiniasklaidos kanalų žmones vis dažniau pasiekia besikeičianti, viena kitai prieštaraujanti informacija. Medicininiai klausimai persipina su politiniais tikslais ir politikų veiklomis valdžios organuose bei komitetuose. Lobistai vis labiau spaudžia įstatymų leidėjus, kad jie keistų šalių įstatymus, ir netgi padarytų skiepus privalomus visiems.

Jeigu dar kalbame apie šių dienų kontekstą, tai cenzūra socialiniuose tinkluose bei pačiame internete puikiai suveikė priešinga linkme nei tikėtasi. Daugumai žmonių tai yra nepriimtinas dalykas ir kai kuriuos šie procesai privertė dar labiau susimąstyti. Kol diskusijos apie vakcinas tarp skirtingas nuomones turinčių pusių yra nepageidaujamos, vargu ar verta tikėtis, kad svarbius klausimus keliantys asmenys patikės besąlygiška vakcinų nauda, taip ir nesulaukę atsakymų ir vietoj to patyrę cenzūrą. Deja, tačiau nenoras komunikuoti ir skubėjimas iš karto apšaukti tokią aktyvią bendruomenės dalį „antivakseriais“ nėra tinkama išeitis.

Žinoma, tai nereiškia, jog abejonatiems reikia nuleisti rankas. Vis didėjantis žmonių sąmoningumas, noras gilintis į pateikiamą ar dalinai nuslepiamą informaciją, lygių teisių tiek skiepytis, tiek nesiskiepyti reikalavimas ir visi kiti aktyvūs žingsniai gali daryti įtaką priimamiems politikų sprendimams bei visuomenės požiūriui į vakcinaciją. Kuo daugiau išsilavinusių žmonių kels klausimus dėl vakcinų saugumo, patikimumo ir būtinumo, tuo didesnė tikimybė, jog tokie veiksmai galiausiai virs į tinkamą, tikrai objektyvų visuomenės informavimą.