Piktybinis melas 15min žurnalisto Vaido Neverausko lūpomis

Straipsnyje žurnalistas analizuoja „Laisvės TV“ laidoje „Karštos kėdės“ vykusią diskusiją ir pagrindžia ten išgirstus D. Kepenio teiginius „tikrais faktais“. Vis dėlto, perskaičius V. Neverausko straipsnį, susidaro įspūdis, kad jis siekia dar labiau diskredituoti mąstančią visuomenės dalį ir paversti ją dirbtinės psichozės apimtais „antivakseriais“. 

Piktybinis 15min žurnalisto melas

Siekdami atskleisti realią skiepų situaciją ir jų problematiką, detaliai išnagrinėsime kiekvieną V. Neverausko teiginį ir pateiksime moksliškai pagrįstą bei nešališką informaciją kiekvienam iš jų paneigti.

• VICP (Vakcinų žalos kompensavimo programa arba Vaccine Injury Compensation Program) vykdymas pradėtas kaip alternatyva teisiniam bylinėjimuisi dėl kiekvieno atvejo, kuomet skundžiamasi dėl tikro ar tariamo nepageidaujamo vakcinų poveikio.



Netiesa. Tiek VAERS (Vakcinų šalutinių poveikių registravimo sistema arba Vaccine Adverse event Reporting System), tiek VICP atsirado kaip būdas skiepų žalą patyrusiems asmenims gauti išmokas. 1986 metų akto dėka, farmacijos kompanijos buvo atleistos nuo teisinės atsakomybės, susijusios su jų gaminamų produktų žala. To pasekoje buvo sukurti mechanizmai, padedantys greičiau išmokėti su žala susijusias išmokas, pavyzdžiui, fondas, kuriame kaupiami žaloms išmokėti skirti pinigai ir pan. (šie pinigai yra įskaičiuoti į kiekvienos vakcinos kainą)

.

Taip, išmokos gali būti skiriamos ir tais atvejais, kai sąsaja tarp vakcinos ir nepageidaujamo jos poveikio nebuvo nenustatyta. Vis dėlto, tai niekaip nepaneigia fakto, kad išmokos išmokamos ir tada, kai ši sąsaja buvo nustatyta. Tokie vakcinų teismai (angl. Court of Special Masters) vyksta visai kitokia tvarka negu įprasti teismai, kuriais autorius bando diskredituoti vakcinų išmokas.

Taip pat pažymėtina, kad pati HHS (JAV sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas arba U.S. Department of Health & Human Services) tyrė VAERS ir VICP efektyvumą ir nustatė, jog į VAERS duomenų bazę patenka mažiau nei 1% visų registruojamų atvejų, ko pasekoje VICP gali išmokėti išmokas.

^[1] Taigi, kad gautume tikruosius atvejų skaičius, esamus atvejų skaičius reikėtų dauginti iš ne mažiau nei 100.



Pažymėtina ir tai, kad kartu su 1986 metų aktu, HHS turėjo užtikrinti, jog būtų atliekami vakcinų saugumo testai. Vis dėlto, pareikalavus jų teisme, HHS pripažino, kad jie tokių testų neatliko. Ištrauka iš teisinio dokumento:^[2]

These searches did not locate records responsive to your request, or indicate that records responsive to your request and in the custody of HHS are located at Federal Records Center

.

Taigi, V. Neverausko viešos prielaidos, kad VICP išmoka pinigus šiaip sau, nesiedama išmokų su vakcinų sukelta žala, yra melas.

• U. Kiguolis ir D. Kepenis yra žymiausi antivakseriai.

Netiesa. Nei U. Kiguolis, nei ir D. Kepenis nepasisako PRIEŠ vakcinas. 

Nors PSO ir kitos organizacijos paskelbė skiepų priešininkus viena iš dešimties didžiausių grėsmių, vakcinų sudėties ir jos poveikio kvestionavimas, ieškojimas saugesnio vakcinavimo grafiko, saugesnių vakcinų, bei jų alternatyvų niekaip nepadaro U. Kiguolio ir D. Kepenio antivakseriais. Šie žmonės į V. Neverausko pritempiamus dešimtukus nepatenka, tai yra melas ir manipuliacija.

• D. Kepenio ir kitų skiepų priešininkų naudojami šaltiniai yra tendencingi.

Netiesa. Butent 15min ir V. Neverauskas pateikia tendencingus duomenis. Žurnalistas visiškai nesistengia pažvelgti į šią temą kitaip nei tai daro PSO.



Pono D. Kepenio teiginio, sakančio, jog nėra jokio tyrimo, susijusio su vakcinuotų ir visiškai nevakcinuotų Lietuvos vaikų sveikata, niekaip nepaneigia palyginimas su tymų atvejais Lietuvoje. Iš 60 susirgusių vaikų 90% neskiepyti ir jie įgaus natūralų imunitetą visam gyvenimui, jiems vakcinuotis nebereikės. Pamiršta pasakyti, jog likusieji 250 yra ne vaikai, ir didžiąja dalimi galimai skiepyti žmonės, kurių vakcinavimas neapsaugojo. Jei jie šia liga būtų persirgę vaikystėje, dabartinė problema neegzistuotų. 


Pamiršta pasakyti ir tai, jog dar nėra tyrimo, kuris atskleistų ar tymų protrūkis Lietuvoje yra susijęs su laukiniais tymais ar vakcinų sukeltais tymais.

 Tai yra itin svarbu siekiant išvengti nereikalingų veiksmų dėl neegzistuojančio protrūkio.^[3]

Būtent 15min yra tendencingas šaltinis, platinantis #fakenews
.

• D. Kepenio teiginys „Tai yra liga, kuria visi vienaip ar kitaip perserga – arba pasiskiepiję perserga švelniuoju būdu, arba kur nors šeimoje“ yra melas.

Netiesa. Iki 1963 metų, kai buvo sukurta pirmoji tymų vakcina, šia liga persirgdavo visi.

Taip, CDC teigia, kad po pirmos MMR dozės imunitetas tymams susiformuos 93%, po antros – 97%. 
Vis dėlto, kolektyvinio imuniteto sąvoka yra teorinė. Ankščiau buvo teigiama, kad tam jog veiktų kolektyvinis imunitetas, reikia 80% pasiskiepijusių. Vėliau šis skaičius buvo padidintas iki 90%, dabar teigiama, kad reikia 95% pasiskiepijusių. Vis dėlto, tymų protrūkiai vyksta ir 99% pasiskiepijusių turinčiose bendruomenėse. Lietuvoje skiepijimo apimtys vis dar apie 92%.


15min autoriaus V. Neverausko teiginys, jog kolektyviniam imunitetui palaikyti pakaktų 95%, yra melas. Daugiau apie tymus šiame straipsnyje.

• Per skiepijimo laikotarpį pavyko išvengti 20.4 milijonų mirčių.

Netiesa. 15min svetainėje pateikiama CDC statistika yra manipuliatyvi. Nėra jokios mokslinės studijos, kuri pagrįstų teiginius, jog per laikotarpį pavyko išvengti virš 20 milijonų mirčių. Šis skaičius gaunamas susumuojant parduotų vakcinų skaičių ir įvertinant paklaidą, kokiam % pasiskiepijusių galėjo nesusiformuoti imunitetas tymams.^[4] 
Ataskaitoje taip pat nėra jokių duomenų, kokiai daliai pasiskiepijusių tokio lygio vakcinavimas sukėlė medicininių pasekmių, įskaitant ir mirtį nuo MMR vakcinos.

V. Neverauskas bando diskredituoti JAV valstybinę sistemą VAERS, teigdamas, jog duomenų bazėje aprašytų atvejų negalima tvirtai sieti su skiepo žala. Taip, VAERS duomenų bazėje yra registruojami visi šalutiniai poveikiai, įskaitant ir vakcinų šalutinius poveikius, bet bandymas diskredituoti sistemą tai tas pats kas bandyti diskredituoti ULAC.

ULAC yra VAERS atitikmuo Lietuvoje, kuri lygiai taip pat skatina ne tik medikus, bet ir tėvus registruoti šalutinius poveikius. To pasekoje galima teigti, jog ir ULAC pateikiama info yra neobjektyvi.



• D.Kepenio teiginys: „Pavyzdžių yra daugybė, kad atsitinka ligos po to (po skiepų?) ir paaiškėja, kad neįspėjo tėvų. Aš tiesiog atstovauju tiems tėvas, kurie man rašo laiškus ir prašo kažką daryti, kad nebūtų taip, kaip dabar yra. Nes jie negauna kompensacijų už patirtą žalą“ nėra tiesa.

Netiesa. D.Kepenio teiginio niekaip nepaneigia tvarkos išaiškinimas straipnyje. Sistema, kuri turi veikti, tiesiog neveikia.


• „Diabetą gavo vaikai. Įsivaizduojate, diabetą?“

Bandydamas paneigti teiginį, autorius nurodo apžvalginį tyrimą, kurio duomenimis galima manipuliuoti. Akivaizdu, jog jis nesigilino į atskiras diabeto ir vakcinacijų studijas. 
Toje pačioje mokslinių darbų duomenų bazėje gausu ir kitų tyrimų, kuriuose sąsajos tarp skiepijimo ir diabeto nustatytos BUVO.^[5][6][7]

Priklausomai nuo to, kurios studijos yra parenkamos apžvalginiam tyrimui atlikti, visada galima atlikti tyrimus, kurie gali patvirtinti arba paneigti reikiamą pusę.

• A. Wakefieldas – korumpuotas ir melagis.

Netiesa. Nors apie A. Wakefieldą 15min rašė jau ne kartą, žurnalistai vis pamiršta paminėti, jog jo ir jo koautorių komandos tyrimas buvo apgintas teisme. Kaltinimai buvo atmesti, o tyrimas pripažintas kaip atliktas tinkamai.^[8]

Apie autizmą jokių išvadų tyrime nėra ir nebuvo:^[9]

Tai 15min ir V. Neverauskas pamiršo paminėti ir butent apie tai šneka D.Kepenis.

 15min ir toliau šmeižia išteisintą mokslininkų grupę.

• D.Kepenis: „Mes remiamės Amerikos tyrimais, bet Lietuvoj nenorime tirti. Bet Amerikoje yra žala atlyginama – 4 milijardai išmokėti žalai“.

 V. Neverauskas: „Sunku suprasti, iš kur gali rastis mintis, kad lietuviai yra kažkokia fiziologiniu požiūriu išskirtinė tauta, kuriai neturi galioti pasaulinė medicininė statistika“.

Šiuo teiginiu D. Kepenis siekia pasakyti, jog norint įvesti privalomas vakcinas, reikės įvesti ir privalomą žalos atlyginimo fondą. 

Sunku pasakyti, kaip autoriui tai gali buti nesuprantama, kaip jam gali atrodyti, kad lietuviai yra kažkokia fiziologiniu požiūriu išskirtinė tauta, kuriai neturi galioti pasaulinė praktika ir būtent lietuviai, pradėjus masinį vakcinavimą, žalų nepatirs.

• D.Kepenis: „Tą [skiepijimosi skatinimą] turi daryti gydytojai, šeimos gydytojas turi savo prisirašiusių žmonių, ten tūkstantį, pora, jis su jais šneka ir jiems paaiškina. Kam reikia politikams pradėti aiškinti medikams, kaip jie turi dirbti, vat kam reikia?“




Žemindamas p. Kepenio autoritetą, autorius bando sumenkinti šį teiginį. Primename, kad Vaidas Neverauskas NETURI medicininio/imunologinio išsilavinimo. Tuo remiantis, visą šį straipsnį galima būtų vadinti nepatikimu. Vis dėlto, to nedarysime.

 Autoriteto žeminimas niekaip nepaneigia to, kad ne politikams reikia aiškinti, kaip dirbti medikams.

• „109 tyrimų, atliktų su žmonėmis, apžvalga parodė, kad visos tirtos ŽPV vakcinos yra saugios, vietinės reakcijos (paraudimas ir skausmas) į devynvalentę ŽPV vakciną buvo kiek stipresnės nei į keturvalentę, o jokios žalos nervų sistemai ir smegenims šios vakcinos nekelia.“

Netiesa. Informaciją apie ŽPV vakciną autorius bando paneigti vienpusiška medžiaga, visiškai nesigilindamas į kitos pusės argumentus. V. Neverauskas pateikia apžvalginę informaciją, kuri, kaip ir minėjome anksčiau, priklauso nuo individualių studijų cherry pickinimo. Pažiūrėkite, kas apie ŽPV vakciną yra sakoma šioje video paskaitoje.

• JAV medicininė statistika rodo, kad 1–2 tymų atvejai iš 1000 baigiasi mirtimi. 



Netiesa. Ta pati JAV medicininė statistika rodo, kad, iki skiepo įvedimo, tymų mirčių atvejų skaičius buvo 1 is 10000.

• Netiesa, jog didžioji dalis ligų išnyko dėl higienos, sanitarinių salygų ir švaraus vandens atsiradimo.

Tiesa. Norėdamas pagrįsti tymų atvejų sumažėjimą, 15min autorius V. Neverauskas prisidengia polio vakcinos atsiradimo istorija. 
Vis dėlto, jis pamiršo paminėti, kad pirminiuose polio vakcinos atradimo etapuose vakcina buvo mirtina. Tais laikais daugiau žmonių mirė nuo to meto vakcinavimo tipo, o ne nuo pačios ligos.^[10]

• Pastovus kartojimas „1 iš 1000 mirčių atvejų…“

Pastovus kartojimas „1 iš 1000 mirčių atvejų…“ šio teiginio tiesa nepadaro. Kaip ir prieš vakcinavimą, taip ir dabar, didžiausias tymų mirčių skaičius yra registruojamas ten, kur nėra elementarių higienos sąlygų, kanalizacijos, sanitarijos, priėjimo prie švaraus vandens ir šiaip lietuviams priimtinos civilizacijos.



Lietuvoje mirčių nuo tymų atvejų užregistruota nebuvo. Madagaskarą lyginti su Lietuva yra manipuliacija ir melas.


• Nei MMR vakcina, nei gyvsidabrio junginys timerosalis, vakcinose naudojamas kaip adjuvantas, autizmo nesukelia.

Netiesa. Tokių tyrimų užsakovai, dažniausiu atveju, yra vakcinų arba vakcinų komponentų gamintojai, todėl tokie tyrimai yra šališki ir nepatikimi.

Kadangi užsakovai yra nurodomi kiekviename tyrime, kaip pavyzdį galime panagrinėti paskutinę skambią danų studiją, kuri bandė paneigti ryšį tarp MMR vakcinos ir autizmo. 

Jos užsakovai yra Novo Nordisk Pharmatech – vieno iš šios vakcinos komponentų gamintojai.^[11] Daugiau nei akivaizdu, jog ši kompanija yra suinteresuota teigiamo rezultatu.

• Mokslinių straipsnių apie skiepų saugumą ir yra prirašyta va tiek (autorius rodo rankomis), didžiąją dalį jų galima rasti biomedicininių mokslinių darbų duomenų bazėje „PubMed“ arba naudojant „Google Scholar“ paieškos variklį.

Netiesa. Mokslinių straipsnių apie skiepų ŽALĄ ir yra prirašyta va tiek (autorius rodo rankomis), didžiąją dalį jų galima rasti biomedicininių mokslinių darbų duomenų bazėje „PubMed“ arba naudojant „Google Scholar“ paieškos variklį. 

Tose pačiose mokslinėse bazėse skelbiami ne tik tyrimai, rodantys vakcinų saugumą, bet ir tyrimai, rodantys vakcinų žalą. Tokie vienpusiški teiginiai yra 15min manipuliacija ir melas.

• Raginimas žmones domėtis informacija – blogis.

Žmonių raginimas domėtis informacija niekaip negali būti siejamas su blogiu. Blogiu lygiai taip pat galima vadinti ir autorius, kurie dirba dideles auditorijas turinčiose žiniasklaidos priemonėse ir joms nuolat pateikia šališkus straipsnius. 
Ne paslaptis, kad valdžiai priėmus alkoholio ribojimo įstatymą, didžiausias reklamos užsakovas tapo farmacijos pramonė. 


V. Neverauskas bando akcentuoti vakcinų naudą, siedamas ją su antikūnų veikimo pricipu. Vis dėlto, jis pamiršo paminėti, jog be antikūnų vakcinose yra begalė kitų cheminių junginių, kurie ir daro žalą žmogaus organizmui. Pateikiama vienkryptė informacija yra melas ir manipuliacija.

• „Grįžtame prie JAV statistikos: 1–2 mirtys iš tūkstančio; apsigimimai, jeigu tymais suserga nėščioji; net ir išgyvenimo atveju ligos eiga daug sunkesnė už vietinį rankos skausmą po skiepo (dažniausiai pasitaikantį nepageidaujamą poveikį)“.

Netiesa. V. Neverauskas vėl mini klaidingą tymų mirčių statistiką, ją lygindamas su vakcinos pašaliniu poveikiu, kaip rankos skausmas po skiepo. Vis dėlto, autorius pamiršo pasakyti, kad vakcinos šalutiniai poveikiai (priklausomai nuo vakcinos) gali būti poliomelitas, Guillan – Barrre sindromas, encelopatija, traukuliai, encefalitas, meningitas, anafilakcija, sepsis ir, be abejo, mirtis.

Su Lietuvoje registruotinais šalutiniais vakcinų poveikiais autorius gali susipažinti čia.

• „Moksliniai duomenys rodo, kad būtent iš motinos perimtas imunitetas trukdo įgyti stipresnį, labiau ilgalaikį imunitetą, kurį kūdikis įgyja su skiepais“.

Netiesa. Autoriaus teiginys, jog iš motinos perimtas imunitetas yra žalingas vakcinacijai, tik rodo logines autoriaus klaidas. Vadinasi, moterys, kurios buvo skiepytos ir įgavo imunitetą, trukdo kūdikių vakcinų efektyvumui.


Vis dėlto, realybė yra priešinga – persirgęs tymais, žmogus nebeturi rūpintis vakcinacija, nes titrai nemažėja. Motinos pienu perduodamas imunitetas yra kur kas didesnis nei paskiepytos motinos.

Tai ir yra esminė šių laikų problema, kada visa žmonių karta dėl skiepų turi mažesnį nei įprasta vaikui perduodamą imunitetą. Vaikai neperserga ir išlieka su silpnu imunitetu šiai ligai. 

Esama situacija ir yra prastos vakcinos ir jos prasto numatyto vakcinavimo grafiko pasekmė.
 


Taigi, ne kūdikius reikia skiepyti anksčiau. Tai netgi prieštarautų gamintojo lapeliuose bei CDC nurodytai informacijai:^[12]

Recommended Dose and Dosage Adjustment The Canadian Immunization Guide recommends immunization at 12 months of age, or as soon as practicable thereafter. A second dose of MMR is recommended at least 1 month after the first dose, for the purpose of better measles protection. For convenience, options include giving it with the next scheduled vaccination at 18 months of age or with school entry (4-6 years) vaccinations (depending on the provincial/territorial policy), or at any intervening age that is practicable. The need for a second dose of mumps and rubella vaccine is not established but may benefit (given for convenience as MMR).

• „Tikėtina, kad D.Kepenis supainiojo meningokoko ir tuberkuliozės vakciną, kalbėdamas apie kurią taip pat minėjo Bangladešą (ir taip pat sakė netiesą, nes būtent daugumoje pasaulio valstybių, o ne vien Bangladeše ir Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijama kuo anksčiau po gimimo, dažnai pirmą gyvenimo dieną)“.

Netiesa. Meningokoko vakcina taip pat turi šalutinius poveikius ir savo efektyvumo rodikius. D. Kepenis buvo visiškai teisus, nurodydamas, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, įvedusi šį skiepą į rekomenduojamų skiepų kalendorių.^[13]

BONUS: 

Visame straipsnyje V. Neverauskas bandė įrodyti vakcinų teikiamą naudą, ir nė kiek nesigilino į galimą vakcinų žalą. Jis nesigilino į vakcinose esamus komponentus, jų galimą žalą, savo teiginiams pagrįsti naudojo šališkas, cherry pickintas studijas.

„Sceptical raptor“ ir „Wikipedia“ naudojimas, pateikiant šiuos šaltinius kaip patikimus, kelia šypseną. Vienas iš jų yra medical hate puslapis, kuriame, atvirų patyčių forma, viskas, kas nėra cheminė farmacija, yra vadinama pseudomokslu, kitas – šaltinis, kurį redaguoti gali bet kas.

Lietuvoje medical hate varianto atitikmuo – tai anoniminis, savo tapatybę kruopsčiai slepiantis, Ciniškas chirurgas, kurį publikuoja net žiniasklaida. Tai tik dar kartą įrodo, kokia „kokybiška“ yra mūsų žiniasklaida.