Po skiepų nuo erkinio encefalito – sunkiai pakeliamos reakcijos

Perspėjama apie erkių epidemiją Lietuvoje, bet vakcina – ne visada geriausias pasirinkimas

Po skiepų gali išryškėti sunkūs šalutiniai poveikiai. Charlesdeluvio/Unsplash nuotrauka

Apie erkes ir jų platinamas ligas veikiausiai yra girdėję dauguma žmonių. Šios žinios dažnai atsiranda ir iš tiesioginio kontakto su erkėmis, nes Lietuvoje patirti, ką reiškia erkės įsisiurbimas yra labai paprasta. Juk erkių apstu miškuose, aukštoje žolėje, o vis dažniau jos pasigaunamos net ir ramiai vaikštant mieste.

Lietuva yra viena iš tų Europos šalių, kuriose erkinio encefalito ar Laimo ligos atvejai fiksuojami kiekvienais metais, o susirgti šiomis ligomis yra itin paprasta. Dėl to visuomenės sveikatos specialistai ir medikai dažnai ragina saugoti save tiesiog pasiskiepijant vakcina nuo erkinio encefalito.

Deja, tokie specialistai pamiršta paminėti apie galimus šalutinius poveikius, kurie yra tokie pat realūs bei rimti kaip ir erkių platinamos ligos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje, kai kalba pasisuka apie sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Pasak NVSC, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400–500 šalies gyventojų^[1].

Verta paminėti, kad dabar vakcinos nuo erkinio encefalito yra mokamos, tačiau jau netrukus 50–55 metų asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Bet vargu ar nemokamas skiepas sužavės visus gyventojus, nes vis dažniau kalbama apie po vakcinos pastebėtus pavojingus reiškinius.

Pasiskiepijus vakcina nuo erkinio encefalito – infekcija, nors erkės nerado

Teigiama, jog Lietuvoje vyksta tikra erkių epidemija. Marino Linic/Unsplash nuotrauka

Nors populiariausi žiniasklaidos atstovai sutartinai tyli apie galimus erkinio encefalito skiepo šalutinius poveikius, tačiau socialiniuose tinkluose galima rasti įvairių istorijų. Vieni po vakcinos skundžiasi tik gan įprastu galvos skausmu ar aukšta temperatūra, tačiau kiti susiduria su gerokai didesnėmis sveikatos problemomis, dalis kurių – net gali būti pavojingos gyvybei.

Pavyzdžiui, vienas socialinių tinklų vartotojas rašo, kad pasiskiepijus gan greitai pasijuto blogai, jam pakilo temperatūra, skaudėjo galvą, „laužė“ kūną, raumenis. Jam atvykus į priimamąjį, tyrimai nieko nerodė. Vėliau vizitą į greitąją teko kartoti, o ten padaryta punkcija iš nugaros smegenų parodė virusinę infekciją. Medikai teigė, kad tarp skiepų įvyko įkandimas ir todėl kūnas sureagavo taip prastai. Tačiau įdomu tai, jog jokia erkė taip ir nebuvo rasta^[2].

Ar gali būti, kad tokią stiprią reakciją iššaukė ne kas kitas, o vakcina nuo erkinio encefalito?

Vakcinos nuo erkinio encefalito yra gaminamos naudojant viščiukų embrioninių fibroblastų ląsteles, inaktyvuotas formaldehidu, ir aliuminio hidroksidą, kaip adjuvantą. Priklausomai nuo kiekio, aluminio hidroksidas sukelia įvairius neurologinius sutrikimus.

Įdomu dar ir tai, kad vakcinacija kolektyvinio imuniteto nuo erkinio encefalito nesukuria, tad pavojus niekur nedingsta. Priešingai, su kiekviena vakcinos doze gali pasireikšti galvos skausmas, raumenų skausmas, laikinas skausmas injekcijos vietoje, pykinimas, atralgija, uždegiminė reakcija, patinimas, karščiavimas, gripo simptomai, vėmimas. Ir tai dar ne viskas, mat tarp šalutinių poveikių yra registruoti kur kas rimtesni variantai.

Maždaug 0,1 % visų skiepų nuo erkinio encefalito atvejų, rizikuojama smegenų dangalų uždegimu, sunkiomis alerginėmis reakcijomis, išplitusiu bėrimu, galvos, kaklo ir tokių sričių kaip veidas, liežuvis ir gerklė tinimu, dusuliu, kvėpavimo pasunkėjimu, bronchų spazmais, kraujospūdžio sumažėjimu, regos sutrikimais, trombocitų sumažėjimu, limfmazgių tinimais, neurologiniais sutrikimais.

Išvengti erkių gali padėti natūralios priemonės

Dažniausiai erkės slepiasi pievose ir miškuose. Sebastian Unrau/Unsplash nuotrauka

Nors Lietuvoje esama daug erkių, tačiau jos labiausiai mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Jos taip pat mėgsta kurtis ten, kur yra daug laukinių gyvūnų, paukščių^[3]. Erkių galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose, paupiuose, pelkėtose vietovėse. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad jų būna net ir miestų parkuose ir daugiabučių kiemuose.

Specialistai pabrėžia, kad norint išvengti erkių įkandimo, einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai turi gerai priglusti prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Taip pat pravers ir nariuotakojus atbaidančios priemonės.

Kalbant apie savo gyvenamąjį plotą, būtina jau nuo ankstyvo pavasario pjauti žolę ir neleisti jai užaugti daugiau nei 10 centimetrų.

Jei nutiko taip, kad erkė jau spėjo įsisiurbti, ją reikia ištraukti nespaudžiant erkės kūno. Tereikia paimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti ją viršų. Pašalinus erkę, žaizdą tepkite dezinfekciniu skysčiu, o įsisiurbimo vietą derėtų stebėti. Jeigu odoje liko erkės galvutė, ji iškris savaime per kelias dienas.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra rimti, net gyvybei pavojingi susirgimai

Erkių bijoma ne šiaip sau. Nors toli gražu ne kiekviena įsisiurbusi erkė užkrečia žmogų, tačiau erkių nešiojamos ligos yra itin rimtos. Erkinis encefalitas yra liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas, pažeidžiantis galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

Stipriausi erkinio encefalito požymiai smogia ne iš karto. Ivan Aleksic/Unsplash nuotrauka

O Laimo ligą sukelia bakterija Borrelia burgdorferi.Ji perduodama, kai įsisiurbia borelijomis užsikrėtusi erkė. Lietuvoje Laimo ligą platina iksodinės (ganyklinės) Ixodes ricinus erkės.

Iš pradžių erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, kuris pasireiškia odos paraudimu. Kartais paraudęs plotas išryškėja, padidėja, atsiranda „buliaus akis“ su tamsiai raudonu viduriu, kuriame gali būti pūslelė, apsupta blyškiai rausvu žiedu ir tamsesniu išoriniu žiedu^[4]. Toks paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1- 4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais gali atsirasti anksčiau arba tik po 2 mėnesių, todėl iš pradžių žmogus net nežino, jog užsikrėtė Laimo liga. Odos paraudimą neretai lydi karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas.

Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia nervų sistemos, širdies, sąnarių, odos pažeidimais. Gali pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens – kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais bei kartais smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Vaikams šioje stadijoje pasireiškia meningitas arba veidinio nervo parezė.

Vėlyvoje (lėtinėje) Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. Bėrimas pasireiškia apie 60-80 proc. užsikrėtusiųjų. Negydant, infekcija apima sąnarius, širdį, nervų sistemą. Laimo liga gydoma antibiotikais, skiepų nuo jos nėra.

Atsiranda vis daugiau informacijos apie galimą vakcinų žalą

Visuomenė turi vis daugiau įrodymų, kad vakcinos gali kelti riziką sveikatai. Markus Spiske/Unsplash nuotrauka

Verta paminėti, kad laikui bėgant sužinoma vis daugiau informacijos apie galimą skiepų žalą. Tai apima ne tik vakcinas nuo erkinio encefalito, bet ir skiepus nuo COVID-19 ar net gripo. Juk vien pastaruoju metu, kai jau plačiau analizuojama koronaviruso pandemija ir jos valdymui pasitelktos priemonės, vis dažniau į dienos šviesą yra iškeliami faktai apie vakcinų neigiamą žalą žmogaus organizmui ir net galimą pavojų gyvybei.

Neseniai Roberto Kocho institutas (RKI) – centrinė federalinė institucija, atsakinga už ligų prevenciją ir kontrolę Vokietijoje – paskelbė nesuredaguotus instituto krizių valdymo protokolus. Jie patvirtino milijonų pasaulio gyventojų skepticizmą dėl COVID-19 vakcinų.

Pavyzdžiui, 2021 m. sausio 8 d., kai jau buvo prasidėjusi pirma didelė skiepijimo nuo koronaviruso kampanija, buvo rašoma: „Vakcinos poveikis dar nežinomas“, taip pat pridėta, kad „apsaugos trukmė taip pat nežinoma“.

Žymus belgų virusologas, mokslų daktaras Geertas Vanden Bossche taip pat dalinosi prognozėmis, jog toji visuomenės dalis, kuri pandemijos metu pasirinko vakcinuotis, netrukus gali susidurti su didžiule ir neišvengiama ligų bei mirčių banga^[5].

Mokslininkai nustatė naują, itin retą koronaviruso vakcinos šalutinį poveikį – retą neurologinį sutrikimą, panašų į nugaros smegenų uždegimą.

Anksčiau atlikti mokslininkų tyrimai su vakcinomis nuo koronaviruso patvirtino, kad „Moderna“ ir „Pfizer/BioNTech“ vakcinos kai kuriais atvejais yra susijusios su miokarditu ir perikarditu, t. y. širdies raumens ir gleivinės uždegimu. 

Kalbant apie kitas, ne COVID-19 vakcinas, biologijos profesorius Brianas Hookeris, organizacijos „Children's Health Defense“ vyresnysis mokslinių tyrimų direktorius ir Simpsono universiteto Reddinge, Kalifornijoje, biologijos profesorius emeritas, yra atlikęs ilgalaikius tyrimus, susijusius su vakcinomis vaikams ir vaikų sveikata^[6].

Tyrimo metu, buvo pastebėtas akivaizdus ryšys tarp alergijų ir fakto, ar vaikas buvo paskiepytas. Buvo nustatyta, kad skiepyti vaikai turėjo net 30 kartų didesnę tikimybę susirgti alerginiu rinitu. Taip pat buvo pastebėti ir kiti svarbūs bei nerimą keliantys skirtumai, tokie kaip: skiepyti vaikai 3,9 karto dažniau serga alergijomis, 4,2 karto dažniau kenčia dėl dėmesio sutrikimo (ADHD), 4,2 karto dažniau serga autizmu, 2,9 karto dažniau susiduria su egzema, 5,2 karto dažniau turi mokymosi sutrikimų, 3,7 karto dažniau turi neurologinių raidos sutrikimų.