Raugintas maistas ir paįvairina mitybą, ir saugo nuo ligų

Marta Kvedaraitė -

Fermentuotą maistą atrado sunkiai susirgęs

Raugintos0101Raugintas maistas populiariausias rudenį ir žiemą, tačiau jo reikėtų valgyti ištisus metus. Audronės Selevaitės nuotrauka

Pasak Klaipėdoje veikiančio saviugdos klubo „Kelias į save“ įkūrėjo, fermentinės mitybos populiarintojo Lietuvoje Arūno Jonuškio, fermentuotas maistas yra itin vertingas, ypač mūsų klimato zonoje, ir jo valgyti reikėtų ne tik rudenį ir žiemą, bet ištisus metus. Jau daugiau nei dešimtį metų fermentine mityba besidomintis vyras kartu su žmona Vytaute šiuo metu ruošia knygą apie fermentavimą, kuri knygynus turėtų pasiekti iškart po Naujųjų metų. Į ją šeima sudėjo savo per ilgus metus sukauptas žinias. 

Įvairiomis dvasinėmis ir sveikatingumo praktikomis užsiimantis vyras fermentuotu maistu susižavėjo susidūręs su Laimo liga. 2009 m. A. Jonuškis susirgo sunkia jos forma, ir nors gavo dvigubą antibiotikų dozę, liga nesitraukė, negana to, išplito grybelis, ėmė pulti peršalimo ligos, kamuoti raumenų, sąnarių skausmai. A. Jonuškis prisimena, kad skausmas kartais būdavo toks stiprus, kad negalėdavo net užmigti, o gydytojai jokių veiksmingų priemonių pasiūlyti negebėjo.

Todėl vyras ėmė ieškoti būdų kaip pačiam sau padėti. Tuomet jau kurį laiką maitinosi vegetariškai, o susirgęs nusprendė pereiti prie žaliavalgiškos mitybos, tačiau negelbėjo ir tai. Kai buvo beprarandąs viltis, iš artimo draugo gavo dovanų garsaus ukrainiečių gydytojo Boriso Bolotovo knygą „Liaudies medicina“. Joje visas skyrius buvo skirtas fermentavimui. „Tai labai sudomino. Deja, knygoje nebuvo jokių receptų, tad juos ėmiau kurti pats. Ėmiau kasdien valgyti ne tik raugintų daržovių, bet ir raugintų grūdų, žirnių, pupų, pupelių, pradėjau gaminti žolių giras. Po trijų savaičių sveikata ėmė gerėti ir netrukus visiškai pasveikau“, – pasakojo A. Jonuškis. Sulaukęs tokių puikių rezultatų, nusprendė raugintą maistą nuolat valgyti ir toliau.

Fermentuoto maisto galią Arūnas Jonuškis pajuto sunkiai susirgęs Laimo liga – pradėjęs kasdien jį vartoti pasveiko vos per tris savaites. Asmeninio archyvo nuotrauka

Naudingas dėl fermentų bei didelio kiekio vitaminų ir mineralų

Anot pašnekovo, fermentuotas maistas visų pirma yra naudingas dėl jame esančių gerųjų bakterijų, kurios gamina fermentus. „Nei viena organizmo funkcija negali be jų vykti – tai gyvybės eliksyras“, – fermentus apibūdino pašnekovas. Jie ypač svarbūs virškinamojo trakto veiklai. „Trūkstant fermentų organizme prasideda uždegiminiai procesai, virusų, bakterijų invazija“, – teigė žinovas. 

Rauginti produktai didina skrandžio rūgštingumą. Skrandyje esantis pH turėtų būti nuo 1,5 iki 3,5, tačiau daugelio žmonių skrandžio rūgštingumas nepakankamas. Jei rūgštingumas itin žemas – galima įtarti net sunkias ligas, pavyzdžiui, sergant vėlyvosiomis vėžio stadijomis ph pasiekia 6-7. Kad skrandžio rūgštingumas – per mažas, išduoda šie simptomai: skrandžio skausmai, pilvo pūtimas, nereguliarus tuštinimasis, alergija įvairiems maisto produktams, aknė ir kitos odos ligos, plaukų slinkimas, lėtinis nuovargis, depresija, įvairios autoimuninės ligos.

Labai svarbus aspektas ir tai, kad raugintas maistas padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, kurie linkę kauptis organizme. Tam ypač tinka raugintų daržovių sunka, gira, skiestas obuolių actas.

Raugintame maiste gausu vitaminų, ypač – vitamino C, įvairių mineralų. Rauginant suskaidomas krakmolas, tad raugintą maistą galima valgyti ir tiems, kas įprastai krakmolingą maistą toleruoja sunkiai.

Raugintame maiste gausu organizmui naudingų medžiagų. Audronės Selevaitės nuotrauka

Rauginti galima daržoves, vaisius, uogas, kruopas, vaistinius augalus

„Rauginti galima viską“, – juokėsi A. Jonuškis. Visi žino raugintus agurkus, kopūstus, tačiau galima rauginti ir įvairias kitas daržoves, vaisius, uogas – morkas, burokėlius, ridikus ir ridikėlius, cukinijas, moliūgus, baklažanus, šparagines pupeles, pomidorus, paprikas, obuolius, serbentus, slyvas (išėmus kauliukus), t.p. grūdus, ankštinius ir t.t. Daržovės, vaisiai, uogos rauginami tokiu pat būdu – trijų litrų stiklainis prikemšamas smulkesnių ar stambesnių gabaliukų ir užpilamas vandeniu, kuriame ištirpinta 60 g druskos. Norintys saldaus skonio į vandenį taip pat gali įdėti keturis šaukštus medaus. Paskaninti tinka įvairūs prieskoniai – pipirai, česnakai, imbieras, petražolės, mėtos, melisos ir t.t. „Kuo įvairesnius produktus rauginsite, tuo daugiau naudingųjų medžiagų gausite, o bakterijų spektras bus platesnis“, – tvirtino pašnekovas.

Pripildytą indą reikėtų keletui dienų neuždengtą palikti šiltai, geriausia įdėti į dubenį ar kibirą, nes gali kilti sultys. Vėliau galima dėti į šaldytuvą. Daržoves galima valgyti jau po kelių dienų, nebent jos būtų supjaustytos itin stambiai – tuomet reikėtų lukterėti bent savaitę.

„Su žmona labai mėgstame raugintas salotas. Jų receptų esame sukūrę daugiau nei šimtą“, – sakė vyras. Pavyzdžiui, į stiklainį eilėmis sudedami agurkai bei kopūstai, kitas variantas – agurkai, kopūstai, morkos, salierų kotai, paprikos. Trijų litrų stiklainiui paprastai reikia kiek mažiau nei trijų kilogramų daržovių. Kiekvienas gali pats eksperimentuoti kokios variacijos skaniausios, kokie prieskoniai ir kokiomis proporcijomis labiausiai tinka. Beje, raugintas salotas galima valgyti ir vos išimtas iš šaldytuvo, ir dėti į sriubas, troškinius. „Raugintos daržovės yra gan minkštos, verdant į patiekalą jas reikėtų dėti pačioje pabaigoje“, – patarė A. Jonuškis.

Raugintos daržovės puikiai tinka dėti į sriubas, troškinius. Audronės Selevaitės nuotrauka

Panašiai rauginami ir grūdai, įvairios kruopos, žirniai, pupos, pupelės, lęšiai. Prieš rauginant juos reikia išvirti, o atvėsinus įmaišyti raugintų daržovių sunkos ir bent 8 val. palaikyti šiltai (pvz., apsukus rankšluosčiu). Tuomet galima dėti į šaldytuvą. Tokią košę reikėtų suvalgyti per savaitę. 

Kiek sudėtingiau pasigaminti girą, tačiau anot pašnekovo, verta – ji pasižymi ir puikiu skoniu, ir sveikatą gerinančiomis savybėmis. Trijų litrų stiklainiui reikėtų stiklinės šviežių žolių – tinka visi vaistiniai augalai: šalpusniai, čiobreliai, liepžiedžiai, rasakilos, gysločiai, asiūkliai, dilgėlės ir t.t. Beje, tinka ne tik stiebai, lapai, žiedai, bet ir šaknys, žievė, spygliai, sėklos – vasarą galima naudoti vienus, žiemą – kitus. Šaltuoju metų laikotarpiu girai gaminti galima naudoti ir šaldytas žoles.

„Girą galima gaminti tiek iš vienos rūšies žolių, tiek iš keleto. Mes mėgstame dėti tris-keturias“, – pasakojo vyras. Nuplautas žoles reikėtų užpilti vandeniu ir sumalti maisto smulkintuvu. Tuomet į skystį įpilti stiklinę išrūgų, įmaišyti keturis šaukštus medaus. Skystį apdengti plono audinio atraiža ar dukart perlenktu marlės gabaliuku, užspausti gumele, kad į vidų negalėtų patekti muselės. Girą reikėtų laikyti šiltoje vietoje, tačiau atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir kasdien bent du-tris kartus pamaišyti. Priklausomai nuo oro temperatūros, ją gerti bus galima po 3-5 dienų. Gaminant kitą kartą vietoje išrūgų galima pilti jau turimą girą, tuomet skonis bus malonesnis, nes išrūgų prieskonis – ne visiems priimtinas.

Su raugintų daržovių sunka ar gira A. Jonuškis taip pat kepa duoną – jos puikiai atstoja raugą. Duonai naudoja ruginius arba kvietinius speltos miltus; juos taip pat galima maišyti per pusę. Neįprasta, kad tokią duoną kildina ne kelias valandas, o kelias dienas.

ZoliuGira0101Dilgėlių gira. Audronės Selevaitės nuotrauka

Apie autorių

Marta Kvedaraitė

Marta – tai žinomos žurnalistės slapyvardis, kur labiausiai domisi sveikatingumo temomis. Sveikesnė mityba, grūdinimasis, sportas, alternatyvios medicinos būdai yra tai, į ką Marta gilinasi jau daugiau nei dešimtmetį.

Susisiekite su Marta Kvedaraitė
Apie Firmus Medicus

Pamėk Mus Facebook'e