Širdies ir kraujagyslių ligos: augalinė mityba veiksmingesnė už vaistus

Buvo pastebėta, jog kūnas gali savaime išsivalyti nuo cholesterolio

Mokslininkai teigia, jog augalinė mityba gali padėti kovoti su įvairiomis ligomis. (Unsplash nuotrauka)

Sveikesnis gyvenimo būdas nėra pigi alternatyva. Tačiau dažnu atveju netinkama mityba gali būti tikroji ligos priežastis. Paimkime širdies ir kraujagyslių ligas – jos užima pirmą vietą^[1] tarp visų mirties priežasčių JAV. Europoje kiekvienais metais dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta 3.9 mln., žmonių, iš jų 1.8 mln. Europos Sąjungoje.^[2] Tai sudaro 45% visų mirčių Europoje ir 37% Europos Sąjungoje.

Kita liga yra aterosklerozė, t. y. arterijų sukietėjimas. Auginant vaikus pagal įprastą amerikietišką mitybą, aterosklerozės procesas pradeda vystytis nuo vaikystės.^[3] Pirmasis ligos etapas pastebimas sulaukus vos dešimties metų,^[4] nes arterijose matomos riebalų juostelės. Sulig dvidešimtmečiu pradeda formuotis^[5] cholesterolio plokštelės, o artėjant prie trisdešimties situacija reikšmingai blogėja, sparčiai didėja insulto tikimybė, kuris gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. 

Atsakymas kaip to išvengti slypi kiekvieno iš mūsų mitybos įpročiuose. Grupė mokslininkų sutiko ištirti širdies kraujagyslių ligas turinčius žmones ir pakeitė jų mitybą į augalinę, tikėdamiesi, kad liga progresuos lėčiau. Rezultatas buvo kur kas įdomesnis: ligos progresavimas absoliučiai sustojo ir, negana to, žmonės pradėjo sveikti.^[6] Kai tik tyrimo dalyviai nustojo maitintis kraujagysles kemšančiu maistu, rezultatai pagerėjo. Kūnas valėsi nuo cholesterolio plokštelių, nereikėjo jokių vaistų ar chirurginių intervencijų. Specialistų stebėtas pagerėjimas pradėjo matytis vos po trijų savaičių. Tai rodo, kad kūnas gali pasveikti pats – tereikia suteikti jam tinkamas sąlygas. 

Dr. Greger yra bendrosios praktikos gydytojas, kuris specializuojasi mitybos srityje. Jis yra Amerikos gyvenimo būdo ir medicinos tarybos diplomatas.

Gydytojai dažnai skatina vartoti vaistus, nors mitybos pokyčiai gali būti efektyvesnė išeitis

Nors genetika dažnai pabrėžiama kaip pagrindinė visų ligų priežastis, tai tėra tik dalis visos dėlionės. Tiesą sakant, labiausiai paplitusi genetinė širdies kraujagyslių liga yra šeiminė hipercholesterolemija (įgimtas aukštas cholesterolio kiekis), kuri išsivysto vos 1 iš 250.^[7] Tačiau 2018 m. paskelbtoje tyrimų apžvalgoje^[8] pastebėta, kad net ir tokios širdies kraujagyslių ligos kaip šeiminė hipercholesterolemija gali būti gydomos paprastais, sveikesnio gyvenimo įpročiais.

Vieno žmogaus ligos prevencija sveikatos apsaugos sistemai kainuoja pigiau nei gydymas. Tai pastebėta ir 2012 m. tyrime,^[9] kuriame prevencinės priemonės, susijusios su širdies kraujagyslių ligų gydymu buvo ekonomiškesnės, nei cheminių vaistų vartojimas nuo aukšto kraujospūdžio. Deja, gydytojai širdies kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams žymiai dažniau išrašo vaistus, negu pataria keisti gyvenimo įpročius. Vien 2017 m. farmacijos kompanijos iš tokių vaistų uždirbo daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių.^[10]

Medicina laiko savyje paslaptį, kad esant tinkamoms sąlygoms kūnas sugeba išgyti pats.^[11] Vienas nuostabiausių pavyzdžių yra susijęs su rūkymu. Tarkime, jog žmogus nustoja rūkyti, praeina 15 metų ir jis nusprendžia pasitikrinti savo plaučius. Pastebimas rezultatas toks, kad plaučiai ilgainiui išsivalo nuo viso deguto. Statistiškai tokio žmogaus plaučių vėžio rizika tampa identiška niekada nerūkiusiam.

Įsivaizduokite, jog atitinkami procesai pradeda veikti kraujagyslėse, vos pakeitus mitybą. Viskas, ką reikia padaryti – tai pasitraukti iš savęs sargdinimo kelio ir sugrįžti į sveiką gyvenimą, nes žmogaus kūnas yra savireguliacinė mašina.^[6] Paimkime pavyzdį iš 1977 m. „American Heart Journal“ aprašyto atvejo, kur minimas žmogus, sergantis sudėtinga išemine širdies liga ir angina. Jis nesugebėdavo savarankiškai nueiti iki pašto dėžutės. Po kelių mėnesių, taikant sveikesnę mitybą, pacientas pradėjo kopinėti po kalnus ir nebejautė jokio gerklės skausmo.

Deja, tačiau šiuo metu turime prigalvotų daug naujų, su įmantriais pavadinimais, vaistų, kurie pacientui kainuoja tūkstančius dolerių per metus. Vieno tyrimo metu^[12] nustatyta, kad tokių vaistų poveikis sugeba prailginti sportinę veiklos trukmę vos 33.5 sekundės. Kitaip sakant, jeigu prieš tai mūsų paminėtas pacientas būtų vartojęs tokius vaistus, įkopti į kalną jam nebūtų jokios galimybės.

Mokslininkai jau kelis dešimtmečius pakartotinai įrodo sveikesnės mitybos naudą

Dr. D. Ornish jau 1990 m. prestižiniame žurnale „The Lancet“ publikavo straipsnį, kuriame rašė, kad vienerius metus besilaikant augalinės mitybos, aterosklerozės skaičiai sumažėja 82% net ir nenaudojant statinų (cholesteroliui mažinti skirtų vaistų) ar kitų analogiškų preparatų. Panašų pastebėjimą užfiksavo^[13] ir Dr. C. B. Esselstyn 1985 m.. Jo tyrime 22 žmonės sirgo sunkiomis širdies kraujagyslių ligomis, iš kurių 17 tyrimo metu laikėsi griežtos mitybos ir sugebėjo sustabdyti ligos progresavimą, o visapusiškai išgijo 4.

Taip pat galima paminėti ir Dr. J. Fuhrman 2015 m. paskelbtą tyrimą.^[14] Jo dalyviai, laikydamiesi nustatytos mitybos, sugebėjo sumažinti svorį, kraujo spaudimą, LDL cholesterolio ir trigliceridų kiekį (tam tikri riebalai). O „International Journal of Epidemiology“ 2017 m. paskelbtoje^[15] metaanalizėje buvo nustatyta, kad maždaug nuo šešių iki devynių milijonų priešlaikinių mirčių (įskaitant širdies kraujagyslių ligas ir vėžį) galėjo būti susiję su mažu vaisių ir daržovių suvartojimu.

Vienos iš patikimiausių „Cochrane“ sisteminės metaanalizės duomenimis, paskelbtais 2020 m.,^[16] buvo apžvelgta 16 geriausių tyrimų, imtis – 59 000 žmonių. Nustatyta, kad sumažinus sočiųjų riebalų suvartojimą, po dviejų metų pastebimas 21% širdies nepakankamumo, širdies priepuolių ir insultų sumažėjimas. Tyrimo autorių išvadose teigiama, kad pasistengus labiau ir atsisakius mėsos, pieno, sūrio, kiaulienos bei vištienos, rezultatai būtų dar geresni. Augalinė mityba nėra tik alternatyva, norint susigrąžinti sveikatą. Tai – kelias link žymiai geresnės sveikatos ir sveikesnio gyvenimo būdo.