Siūlomas imuniteto „galimybių“ pasas neturi tvirto medicininio pagrindo

Firmus Medicus -

Imuniteto pasu kuriama dirbtinė Covid-19 saugumo iliuzija

Imuniteto pasas – tai skaitmeninis dokumentas, liudijantis, kad asmuo jau yra pasiskiepijęs, persirgęs ar reguliariai besitestuojantis. Šio paso koncepcija paprasta – pasas bus suteikiamas tiems asmenims, kurie jau yra paskiepyti vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, turi susiformavusių antikūnų arba neigiamą testo rezultatą.

Paso galiojimo laikas taipogi priklauso nuo paso įgijimo metodo – paskiepytiems galios kelis mėnesius, priklausomai nuo vakcinos, persirgusiems – iki 90 dienų, o atliekant mokamus testus – nuo 48 iki 72 val.

Imuniteto pasas ar vakcina išties sukuria dirbtinio saugumo burbulą visuomenėje, kuris neturi pakankamo medicininio pagrindo. Visi trys paso suteikimo motyvai medicininiu požiūriu yra netvirti, todėl teigti, kad imuniteto pasą turintis asmuo yra saugus sau ar kitiems, yra neteisinga:

  1. Paskiepyti asmenys nėra 100proc apsaugoti nuo užsikrėtimo, taip pat patys to neįtardami gali tapti viruso nešiotojais.
  2. Susiformavę antikūnai nevisada apsaugo nuo pakartotinio susirgimo, taip pat nevisada apsaugo nuo galimų viruso mutacijų.
  3. Neigiamas testo rezultatas turi du svarbius aspektus. Pirmiausia pats testas yra ribotai tikslus ir gali rodyti tiek klaidingai teigiamą, tiek klaidingai neigiamą atsakymą. Antra – klausimų kelia „saugusis laikotarpis“ po testo. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šią minutę padarytas testas reiškia dvi ar tris paras saugumo – užsikrėsti galima bet kada.

Negalima garantuoti, kad turint galiojantį imuniteto pasą, neturime COVID-19 ir nepernešame jo kitiems, todėl dirbtinai sukuriamas iliuzinis saugumas gali atnešti papildomų skaudžių pasekmių.

Visuomenei apeliuojant į sąmoningumą, visgi, pamirštama, kad galbūt jis yra ugdomas ne dirbtinomis priemonėmis, o žmonių susitelkimu. Viešai skelbiamais tyrimų duomenimis, vakcinos AstraZeneca veiksmingumas siekia 70% ir išlieka tik iki 12 savaičių, gavus pirmąją dozę.[1]

Antrąją vakciną reikia kartoti po 4-12 savaičių nuo pirmosios skiepo dozės. Net ir pasiskiepijus, teigiama, kad ribojimų neišvengsime – ir toliau kaip apsaugos priemones dėvėsime kaukes. Nacionalinio vėžio instituto onko-imunologo Mariaus Striogos teigia, kad net ir skiepą gavę asmenys gali tapti tyliaisiais viruso nešiotojais:[2]

Paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą. Ši tikimybė yra ženkliai mažesnė, bet ji išlieka. Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kauke.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo oficialiame puslapyje skelbia informaciją apie vakcinacijos poveikį siekiant sumažinti COVID-19 infekcijos plitimą tarp žmonių:[3]

Vakcinacijos su jau registruotomis vakcinomis poveikis, kalbant apie infekcijos plitimą bendruomenėje, dar nėra iki galo žinomas. Kol kas nežinoma, kiek skiepytų žmonių dar gali platinti virusą.

Teiginys, kad paskiepytas asmuo viruso nebeperneša, labiau remiasi tikėjimu, nei mokslo įrodymais.[4] Antigen testAtliekami COVID-19 testai gali būti klaidingai teigiami arba klaidingai neigiami. Luko/Unsplash nuotrauka.

,,Žaliasis pasas” turėtų veikti elektroninėje sistemoje

Oficialiame „Immunity Passport“ puslapyje pateikiami duomenys, kaip ir pagal kokius principus šis pasas veiks:[5]

  • Prisijungus ir patvirtinus tapatybę, vartotojui pageidaujant, programėlė nusiunčia užklausą į Synlab duomenų bazę;
  • Tyrimus atlikus Synlab, imuniteto pasas gauna duomenis iš duomenų bazės;  
  • Programėlės naudotojas gali dalytis informacija, susijusia su jo imunine būkle, naudodamas specialų QR kodą, kuris gali būti rodomas darbdaviams, draugams, institucijoms ir kt.;
  • Kiekvienas QR kodas gali būti naudojamas tik vieną kartą ir jo galiojimo laikas baigiasi po vienos minutės, per jį suteikta prieiga nustoja galioti po vienos valandos, o tai garantuoja, kad informacija apie asmens imuninę būklę yra atnaujinta ir suteikta apsauga nuo neteisėto dalijimosi neskelbtinais sveikatos duomenimis.

Primename, kad PGR metodu atlikti testai gali būti klaidingai teigiami, jie yra labai jautrūs ir gali rasti virusą, jei jis išties buvo. Tačiau esminis klausimas yra tas, ar rastas virusas yra vis dar aktyvus ir galintis plisti. Specialistai praneša, jog testo atsakymas gali būti netikslus, jeigu mėginys yra dauginamas per daug kartų:[6] 

Aukštesnės nei 40 Ck vertės yra įtartinos dėl numanomo mažo efektyvumo ir apie tokias apskritai neturėtų būti pranešama.

Rita Jaafar, Sarah Aherfi ir kiti jų kolegos teigia, kad tokia PGR riba ciklų riba, ties kuria žmonės jau nebegali užkrėsti kitų yra <30 ciklų ir turi būti praėjusios bent 10 dienų. Nors ciklų kiekis neturi būti didesnis nei 20-30, Lietuvoje atliekami 40-45 ciklai.[7]

Immunity Passport„Žaliasis pasas“ veiks programėlėje, kurios QR kodą nuskaičius bus matoma asmens sveikatos būklė. Markuso Winklerio/Unsplash nuotrauka.

Su imuniteto pasu sutinka ne visos valstybės – JAV kategoriškai atsisakė

Į vieną didžiausių mokslo leidinių – British Medical Journal (BMJ) kreipėsi australų mokslininkė ir mokslo žinių reporterė Maryanne Demasi kartu su danų mokslininku, buvusiu Šiaurės Cochrano centro vadovu Peter Gotzsche. Mokslininkai teigia, kad vakcinų pasų efektyvumas nėra paremtas moksliniais įrodymais, o tuo pat metu ir pažeidžia žmogaus teises rinktis:[8]

Štai kodėl vasario 5 d. Pasaulio Sveikatos Organizacija paskelbė pareiškimą, kuris ragina valstybes nenaudoti vakcinų pasų, bei kuriame teigiama, kad „vis dar yra kritinių nežinomųjų“, ir kuri neseniai pakartojo, kad jiems (vakcinacijos pasams) prieštarauja. Be to, vakcinos pase pateikti „antikūnų buvimo įrodymą“ yra problemiška, nes žmonės gali būti užkrėsti daugiau nei vieną kartą, ypač turint omenyje, kad virusas mutuoja.

Šių mokslininkų teigimu, „žaliojo paso“ praktika kai kuriose šalyse jau yra gana plačiai vykdoma: Izraelyje, Prancūzijoje išbandomos šio paso galimybės skrendantiems lėktuvu į Prancūzijos Karibų jūros regiono Martinikos ir Gvadelupos salą. Taip pat prisijungia ir Naujoji Zelandija, išbandysianti skaitmeninės vakcinos pasą skrydžiams tarp Auklando ir Sidnėjaus, o kartu ir visos Šiaurės šalys išskyrus Norvegiją.

Kai kurios valstybės skiepų paso atsisakė. JAV Baltieji rūmai atmetė galimybę valstijose įgyvendinti „žaliojo paso” idėją. Prezidento Joe Bideno atstovė spaudai Jen Psaki teigė, kad toks pasas pažeistų amerikiečių teises į konfidencialumą ir privatų gyvenimą.[9]

J. Psaki taipogi paminėjo, kad JAV nebus remiama tokia sistema, reikalaujanti amerikiečius su savimi nešiotis skaitmeninį sertifikatą, pasakantį apie asmens sveikatos būklę. Taip pat atsisakyta ir federalinės duomenų bazės ar federalinio įgaliojimo, kuris reikalautų bendro skiepų dokumento.

Visgi, pastebėtina, kad ypatingai skiepų pasus palaiko nuo turizmo verslo priklausančios šalys – tarp jų ir Graikija su Ispanija. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas skiepų paso atžvilgiu vis dėlto nusiteikęs skeptiškai ir mano, jog sunku paskiepytiems suteikti tokias teises, kurių negali gauti kiti, nepasiskiepiję arba nepersirgę.[10]

Dėl patirtų nuostolių karantino suvaržymų metu, didžioji dalis verslų šiai idėjai pritaria ir vakcinos pasą vertina teigiamai, mat jis pagaliau leistų dirbti ir savo veiklos nebestabdyti. Vis dėlto, yra nemažai manančių, kad tokia paso idėja – tai tiesioginis kelias į galimus kibernetinio saugumo pažeidimus, kadangi skaitmeniniame dokumente bus pateikiama visa suasmeninta informacija apie sveikatos būklę.

Tokio dokumento įvedimas prieštarauja viešajai vakcinų programai, paremtai pasitikėjimu ir laisvu asmens pasirinkimu. Diskriminacinio pobūdžio sertifikatas draus gyventi įprastą gyvenimą tiems, kurie nuspręs atsisakyti skiepo. 

Paso idėja, kol visi norintys ir galintys pasiskiepyti nėra suvakcinuoti, atrodo kaip nelogiška spaudimo priemonė. Ją priėmus Lietuvoje, laikinai laisviau gyventi galės tik prioritetinės grupės, kadangi šiems teikiamas pirmumas vakcinai gauti. 

Pažymėtina, kad tokio tipo dokumento Norvegija nėra mačiusi nuo Antrojo pasaulinio karo, o tai yra sietina su autoritariniais režimais, kas šiuolaikinėse demokratija paremtose valstybėse neturi ir negali tapti norma.[11]

VaccineVirusui mutuojant, vienas žmogus juo gali užsikrėsti ne kartą. Cottonbro/Pexels nuotrauka.

Naujoji galimybių sistema – nuo ,,laisvės apyrankių” iki PACE rezoliucijos

Sprendžiant nepatogumus dėl karantinavimosi atvykstant iš kitų šalių, Izraelis pristatė sekimo apyrankę, kurią dėvint bus galima išvengti dviejų savaičių izoliacijos atvykus į šalį. Bandymas buvo pradėtas Beno Guriono oro uoste, padedant atvykstantiems keliautojams išvengti viešnagės kariuomenės administruojamame izoliacijai skirtame viešbutyje.[12]

Pasirinkę šį metodą, keliautojai turės lankstesnes sąlygas ir galės laisvai grįžti namo bei išlaukti dviejų savaičių izoliacijos periodą. Generalinis įmonės SuperCom direktorius paneigė faktą, kad taip būtų galima rinkti asmeninę informaciją apie atvykėlius:

Dėvėti šiai apyrankei prievartos nėra. Bet tai yra puiki proga gauti lankstesnes sąlygas.

Vis dėlto, įmonė SuperCom turi ganėtinai neigiamą atspalvį kalbant apie darbą su daugeliu pasaulyje esančių vyriausybių siekiant suteikti savo „nusikaltėlių stebėjimo paslaugas“ ir panaudoti įmonės sekimo technologijas. Panašios technologijos naudojamos ir Lietuvoje nuteisus nusikaltėlius lygtiniam bausmės atlikimui.

Prasidėjus masiniam vakcinavimui, 2021 m. sausio 27 d. pasirodė Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos (PACE) rezoliucija. Už šią rezoliuciją balsavo 115, prieš – 2, o susilaikė 13.[13]

Rezoliucijoje aiškinama, jog:[14]

  • Piliečiai turi būti informuojami apie tai, kad vakcinacija nėra privaloma. Niekas dėl savo apsisprendimo neturi patirti politinio, socialinio ar kitokio pobūdžio spaudimo skiepytis;
  • Užtikrinti, kad niekas nebūtų diskriminuojamas dėl to, kad nesiskiepijo dėl galimo pavojaus sveikatai arba dėl to, nes nusprendė skiepo atsisakyti;
  • Imtis ankstyvųjų priemonių siekiant užkirsti dezinformacijos plitimą dėl COVID-19 vakcinų;
  • Platinti tik skaidrią informaciją apie vakcinų saugumą bei galimus šalutinius poveikius bendradarbiaujant su socialinės žiniasklaidos platformomis, kad užkirsti kelią dezinformacijos plitimui;
  • Skaidrus ir nuoseklus informavimas apie sutartis su vakcinų gamintojais, viešas jų skelbimas parlamentinei ir viešajai kontrolei;
  • Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) kitomis vietos iniciatyvomis, siekiant užmegzti ryšius su marginalizuotomis grupėmis;
  • Bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis kuriant ir įgyvendinant pritaikytas strategijas, kuriomis remiamas vakcinų įsisavinimas.

2021 m. balandžio 15 d. įvyko septintasis Nepaprastųjų situacijų komiteto posėdis, sušauktas Generalinio PSO direktoriaus dėl COVID-19. Šio susitikimo metu buvo pateiktos rekomendacijos valstybėms šalims, kurių II dalies 10 punkte teigiama:[15]

Nereikalauti iš žmonių skiepijimosi įrodymų, atsižvelgiant į ribotus įrodymus apie vakcinų veiksmingumą mažinant infekcijos plitimą ir į tai, kad vakcinos pasaulyje vis dar paskirstomos nevienodai. Valstybės primygtinai raginamos pripažinti, kad skiepijimosi įrodymų reikalavimai gali padidinti nelygybę ir skatinti skirtingą judėjimo laisvę.

Nevertinant medicininio tokių pasų pagrįstumo, būtina atsižvelgti ir į visuomenės, kuriai tos „galimybės“ būtų suteikiamos požiūrį. Lietuvoje buvo vykdytos kelios viešos apklausos, kuriose visuomenė imuniteto pasą vertina neigiamai.

ApklausosLRyto rengta apklausa dėl galimybių paso visuomenėje įvedimo – net 40.53 proc. nurodė, kad toks pasas yra nereikalingas. Laisvės partija taipogi surengė triuškinančią imuniteto pasui nenaudingą apklausą. Ekrano kopijos.

Svarbu paminėti, kad imuniteto paso pirmtaku laikytina KoronaStop programėlė sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio teigimu taip pat nepasiteisino ir nuo panašios koncepcijos programėlių Skandinavijos šalyse skiriasi „kokį dešimt kartų“.[16]

EmergencyIzraelyje įvestos bandomosios „laisvės apyrankės“, siekiant suteikti lankstumo keliautojams pandemijos metu. Markuso Spiske/Unsplash nuotrauka.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai