Tėvai padavė valstybę į teismą dėl karantino žalos vaikams

Tėvai ir moksleiviai skundžia Lietuvą dėl žalos, kurią padarė įvestas karantinas

Tėvai padarė į teismą valstybę, dėl vaikams padarytos žalos karantino metu. Kelly Sikkemos/Unsplash nuotrauka

Dauguma tėvų ir vaikų išgyveno itin sunkų laikotarpį, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Dėl COVID-19 pandemijos uždarytos mokyklos ir tik nuotoliniu būdu vykusios pamokos paliko gilias žaizdas moksleivių mokymosi, įpročių ir asmeninės sveikatos srityse. Būtent todėl balandžio pabaigoje 50 pareiškėjų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pateikdami ieškinį prieš valstybę. Šį ieškinį padavė ne tik tėvai, bet ir jų nepilnamečiai vaikai.

Ieškinio prieš Lietuvą esmė – moksleivių ir tėvų patirta žala, kuri susidarė dėl mūsų šalyje taikyto karantino ribojimų. Pareiškėjai siekia iš valstybės prisiteisti neturtinės žalos.

Lietuvos tėvų forumas praneša, jog pareiškėjai tvirtina, kad kontaktinio ugdymo nutraukimas padarė didelę žalą. Karantinas sukėlė neigiamus padarinius vaikų fizinei, psichinei ir emochinei sveikatai, taip pat buvo sutrikdytas vaikų socializacijos procesas, mažamečiai patyrė didesnį stresą, nerimą, vienišumą. Negana to, karantino laikotarpiu buvo susidurta su smukusia motyvacija mokytis, vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus, išryškėjo elgesio problemos.

Žalos sąrašą galima pratęsti ir tuo, jog ilgalaikis nuotolinis mokymas buvo pasitelkiamas neatsižvelgiant į neigiamą ekranų poveikį vaikų sveikatai. Be to, buvo pažeistos teisės į mokslą ir kokybišką ugdymą. O neteisėti reikalavimai atlikinėti medicinines intervencijas pažeidė pareiškėjų teises į privatų gyvenimą ir asmens neliečiamumą.

Patirta žala yra pakankamai rimta, jog pasekmės būtų jaučiamos net dabar, kai moksleiviai jau ilgą laiką ir vėl sėkmingai eina į mokyklas. Dėl to sunkumų patiria ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, kurie jaudinasi, jog tuometinė padėtis neigiamai paveikė sveiką atžalų vystymąsi ir ateitį.

Advokatas dr. Justas Sakavičius teigia, jog tuometinė padėtis nebuvo grįsta įstatyminiais įgaliojimais ir netgi kirtosi su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis^[1]:

„2021 m. Lietuvoje kontaktinis mokymas buvo vis dar masiškai ribojamas, nors jau 2020 m. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į tai, kad kontaktinio ugdymo ribojimo žala persveria siekiamą naudą. Be to, nei Vyriausybė, nei ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovas neturėjo jokių įstatyminių įgaliojimų kelti mokiniams sąlygų, susijusių su medicininiais tyrimais. Mokinių konstitucinė teisė į mokslą, fizinę asmens neliečiamybę ir privatų gyvenimą buvo apribota viršijant įgaliojimus.”

Mokyklų uždarymas turėjo neigiamos įtakos vaikų įpročiams

Tėvų susirūpinimas dėl žalos, kurią karantino metu patyrė jų vaikai ir patys tėvai, nėra laužtas iš piršto. Apie akivaizdžią neigiamą įtaką jau kurį laiką kalba ne tik tėvai ar moksleiviai, bet ir specialistai. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto mokslininkai analizavo nuotolinio ugdymo pandemijos laikotarpiu įtaką ir priėjo prie išvadų, jog buvo pastebėti rimti pasikeitimai.

Svarbu paminėti, jog edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos specialistai tyrė nuotolinio ugdymo įtaką pačiam mokymosi procesui ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mokytojams. Jie taip pat aiškinosi, kaip keičiasi žmonių įpročiai ir kokią įtaką karantinas daro vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, emociniam pasauliui.

Po atlikto tyrimo, specialistai priėjo prie išvados, jog net daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena arba elgesys pirmojo karantino – 2020 m. pavasarį – metu pablogėjo. Jie taip pat išsiaiškino, kad emocinė būsena ir elgesys labiausiai blogėjo tiems mažamečiams, kurie daugiau laiko leido prie ekranų.

Stebina tai, kaip ryškiai pailgėjo vaikų prie ekranų praleidžiamas laikas. Palyginti su 2018–2019 metų tyrimų duomenimis, vaikai dvigubai daugiau laiko sėdėjo prie ekranų. Tyrėjai taip pat pastebi, kad ilgėjant bendram ekranų laikui, drauge daugėja vaikų somatinių simptomų: galvos, pilvo, akių ir kitokio skausmo, nuovargio, bei mažėja miego trukmė ir bendra miego kokybė. Tad galima teigti, jog pastebėtas glaudus ryšys tarp sėdėjimo prie ekranų ir bendros vaikų savijautos.

Negana to, karantino laikotarpiu vaikai tapo mažiau fiziškai aktyvūs, jie neturėjo nei nuoseklios dienotvarkės, nei tinkamo miego režimo ir rečiau leido laiką lauke. Nuotolinis ugdymas ir išgyventas karantinas taip pat ribojo moksleivių socialinio gyvenimo galimybes, blogino jų emocinę savijautą, norą mokytis ir įsitraukti į mokymosi procesą. Iki karantino turėję elgesio ir emocinių problemų vaikai nuo visuotinio uždarymo nukentėjo labiausiai, nes būtent jiems užfiksuota stipriausiai pablogėjusi emocinė būklė ir elgesys.

Tikriausiai jau nieko nestebins ir tai, jog dėl ilgo sėdėjimo namuose, mažo fizinio aktyvumo ir kitų su karantinu susijusių problemų, padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo^[2]. O karantino sunkumai ir vaikų patiriamas stresas taip pat neigiamai atsiliepė tėvams, kurie jautė daug didesnę įtampą nei iki šiol.

Moksliniai tyrimai įrodo, kad karantino žala vaikams – reali ir rimta

Medikų atliktas tyrimas „Vaikų ir paauglių psichologinė karantino našta: greita sisteminė apžvalga ir siūlomi sprendimai“ akivaizdžiai parodė, jog karantinas neigiamai veikia vaikų ir paauglių gyvenimus. Tokie didžiuliai pokyčiai, kokie vyko karantino metu, neabejotai padarė žalą tebesivystantiems nepilnamečiams. Juk socialinis bendravimas, draugystė, normali rutina yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių tinkamą vaikų psichologinę raidą.

Mokslinio tyrimo išvados nepalieka galimybės ginčytis dėl patirtos žalos:

„Apskritai ši apžvalga rodo, kad karantinas yra susijęs su ilgalaikiu ir reikšmingu neigiamu poveikiu vaikų ir paauglių psichologinei gerovei. 

Didesnį susirūpinimą kelia tai, kad šis neigiamas psichologinis poveikis vis tiek gali būti aptiktas po kelių mėnesių ar metų. 

Stigma taip pat buvo paplitusi tarp vaikų ir šeimų, kurioms buvo taikomas karantinas. Kadangi daugeliu atvejų karantinas yra būtinas norint užkirsti kelią ligoms, svarbu imtis veiksmų ir priemonių, kad ši patirtis būtų mažiau traumuojanti pažeidžiamus jaunus žmones. Tai galima padaryti sąžiningai ir pagal amžių bei raidą atitinkantį bendravimą, užtikrinant rutiną ir kuo labiau sumažinant mokymosi trukdžius, skatinant sveiką gyvenseną, stiprinant teigiamus santykius tarp šeimų, valdant tėvų įtampą ir įtraukiant sveikatos stiprinimo veiklą į mokyklos programas.

Šios strategijos gali užtikrinti, kad karantino poveikis vaikų ir paauglių fizinei ir psichinei sveikatai būtų minimalus. Norint nustatyti politiką, skubiai reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant ištirti ilgalaikį karantino ir užsitęsusio mokyklų uždarymo poveikį vaikams^[3].“

Teismuose atsiduria ir mokymo įstaigos

Verta pažymėti, jog Lietuvoje vaikus auginantys tėvai nėra vieninteliai, kurie nusprendė teistis dėl patirtos žalos teismuose. Pavyzdžiui, trys į Hadsono mokyklą savo atžalas vedantys tėvai pateikė ieškinį Hadsono miesto mokyklos apygardai, mokyklos tarybai ir inspektoriui Philui Hermanui dėl rajono COVID-19 kaukių dėvėjimo ir karantino politikos.

Ieškinyje teigiama, kad mokyklos apygarda neturi įgaliojimų reikalauti, kad „mokiniai laikytųsi karantino, jei yra paveikti SARS-CoV-2, ir mokykloje dėvėtų kaukes bei skirtingai elgtųsi su neskiepytais ir skiepais mokiniais“.

Ieškinyje ginčijamas kaukių dėvėjimo kaip COVID-19 prevencijos strategijos veiksmingumas. Ieškovai taip pat aiškina, jog karantino metu buvo patirta nelygybė iš Hudsono mokyklos administracijos, mat ši skirtingai elgėsi su kaukes dėvinčiais ir nedėvinčiais mokiniais.

Tuo tarpu Hadsono miesto mokykla kol kas nedaugžodžiauja šiuo klausimu: 

„Svarbiausias Hadsono miesto mokyklos rajono prioritetas yra užtikrinti saugų savo mokinių išsilavinimą. Mums buvo pranešta apie ieškinį, tačiau daugiau komentarų šiuo klausimu neturime, nes šiuo klausimu vyksta teisminis ginčas.

Kaip ir daugelis Ohajo rajonų, Hudsonas laikosi Ohajo sveikatos departamento nurodymų, pagal kuriuos vaikai klasėse turi būti su kaukėmis“^[4].