Vakcinų klinikiniai tyrimai: tikrasis placebas nenaudojamas

Firmus Medicus -

Kontrolinė grupė vadinama „placebo“, nors iš tiesų suleidžiama kita vakcina

Vakcinų tyrimaiAtliekant vakcinų tyrimus dažnu atveju vietoj tikro placebo naudojama kita vakcina. (Unsplash nuotrauka, fotografas: Mat Napo)

Tai, kad vakcinų saugumas yra tikrinamas be tikrojo placebo (angl. saline placebo), o dažniausiai lyginama su kita vakcina ar su kokia nors skiepo sudėtine dalimi, turbūt daug kam yra naujiena. Bet tai dar ne viskas. Yra keletas kitų klausimų, susijusių su vakcinų saugumo tyrimais.

Vakcinų klinikiniai tyrimai dažniausiai atliekami tik su sveikais vaikais. Tačiau pasitaiko atvejų, kai remiantis Maisto ir vaistų asociacijos (angl. FDA) bei Ligų kontrolės ir prevencijos centro (angl. CDC) rekomendacijomis yra skiepijami žmonės, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, nusprendžiama skiepyti neišnešiotus kūdikius, senyvo amžiaus žmones ir ne tik. 2017 m. birželio mėn. Izraelio sveikatos ministerija pradėjo rekomenduoti skiepyti keliaujančius į Europą nuo 6 mėnesių kūdikius ir vyresnius vaikus MMR (tymų/kiaulytės/raudonukės) vakcina, nors šios vakcinos saugumo tyrimų su vos 6 mėn. kūdikiais nėra. Tokias pat rekomendacijas pradėjo siūlyti[1] ir Ligų kontrolės ir prevencijos centras.

Kita vakcinų klinikinių tyrimų problema yra ta, kad su saugumo tyrimais siekiama sekti tik trumpalaikį neigiamą poveikį. Paprastai tokios šalutinės reakcijos trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, retai būna stebima kelis mėnesius. Pasireiškiantys šalutiniai reiškiniai, kurie išsivysto per šį laikotarpį, iš esmės niekada nėra siejami su vakcinacija. Net tada, kai klinikinių tyrimų metu įvyksta sunkių nepageidaujamų reiškinių, tyrėjai gali tiesiog nuspręsti, kad tokie ar kiti sunkūs nepageidaujami reiškiniai ar net mirtis, neturi nieko bendra su vakcina. Pasitaiko atvejų, kai šalutinės reakcijos išvis neįrašomos.

Galiausiai, klinikiniai tyrimai neretai atliekami su mažomis vaikų grupėmis. Pavyzdžiui, hepatito B vakcina buvo ištirta[2] su 147 kūdikiais. Vakcinos yra bandomos ir su vaikais trečiojo pasaulio šalyse, taip perpus sumažinant klinikinių tyrimų išlaidas.[3] Pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai tėvai iš trečiojo pasaulio šalių net nežino, kad jie ar jų vaikai skiepijami eksperimentine[4] vakcina.

Ekspertai teigia, jog dažnai informacija apie nepageidaujamas reakcijas pateikiama netinkamai

Buvo paskelbta sisteminė klinikinių tyrimų apžvalga,[5] kaip tyrėjai praneša apie neigiamą poveikį po vakcinacijos. 45% tyrimų iš viso neužsiminė apie jokį neigiamą poveikį, o 56% pamiršo paminėti sunkias neigiamas šalutines reakcijas. Tik 24% tyrimų analizavo neigiamas vietines ir sistemines šalutines reakcijas. 28% tyrimų nenurodė, kiek laiko po vakcinacijos buvo stebimas šalutinis poveikis. 36% tyrimų stebėjimo laikotarpis buvo mažesnis nei dvi dienos. Mokslinių publikacijų „metodai“ ir „rezultatai“ skyriuose nustatyti neatitikimai net 24% visų tyrimų. Autoriai daro išvadą, kad apskritai informacija apie šalutinius poveikius tyrimuose nėra tinkamai pateikiama. Nėra gairių, kaip rinkti, analizuoti ir skelbti neigiamas šalutines reakcijas. Dėl šios priežasties tai atlikti yra labai sunku, o kartais net neįmanoma saugumo požiūriu palyginti skirtingų vakcinų.

Paimkime kaip pavyzdį „Daptacel“ vakcinos klinikinius tyrimus.[6] Norint dalyvauti klinikiniame tyrime, vaikas turi būti visiškai sveikas, gimęs po 37-osios savaitės, privalo nebūti jautrus jokiam vakcinos komponentui, jam neturi vėluoti raida, šeimoje privalo nebūti imuninės sistemos ligų ir pan. Daugiau ar mažiau tie patys reikalavimai keliami visuose klinikiniuose vakcinų tyrimuose. Tai yra, šie klinikiniai tyrimai smarkiai skiriasi nuo vaistų tyrimų, kurie paprastai atliekami tiriant pacientus ir paskui skiriami tokiems patiems pacientams. Vakcinos tiriamos tik su išimtinai sveikais vaikais, o po to skiriamos sveikiems bei turintiems sveikatos sutrikimų ir kai kuriais atvejais net sergantiems vaikams.

Vakcinų šalutinės reakcijosŠalutinių reakcijų stebėsena kai kuriais atvejais kelia klausimų dėl jos tikslumo. (Pexels nuotrauka, fotografė: Alena Shekhovtcova)

Tyrimas, kurio metu vakcinų saugumas[7] buvo tikrinamas praėjus 30-60 dienų po kiekvienos suleistos vakcinos dozės taip pat gali būti puikiu pavyzdžiu, aptariant galimas vakcinų klinikinių tyrimų spragas. 5,2% vaikų iš paskiepytų grupės, taip pat 5,2% vaikų iš kontrolinės grupės (kurie buvo skiepyti trimis kitomis vakcinomis, nes nebuvo naudojamas tikras placebas) patyrė rimtas nepageidaujamas reakcijas. Tyrėjai nusprendė, kad visi šie sunkūs nepageidaujami reiškiniai buvo visiškai nesusiję su vakcinomis. Autoriai nepranešė kokie buvo šie šalutiniai reiškiniai ir kuo remiantis jie daro tokias išvadas, nes neprivalėjo to daryti. 

Klinikiniai „Rekombinax-HB“ vakcinos hepatito B tyrimai[8] irgi kelia klausimų. Vakcinos saugumas buvo stebimas 14 dienų. Šalutinis poveikis pasireiškė 77% vaikų. Sunkių nepageidaujamų reiškinių pastebėta 28 vaikams (1,6%). Vienas vaikas mirė, o oficiali diagnozė – staigus kūdikių mirties sindromas. Visgi autoriai pranešė, kad vaiko mirtis tikriausiai niekaip nesusijusi su skiepu.

Panaši situacija nutiko su klinikiniais „Comvax“ vakcinos Haemophilus influenzae ir hepatito B tyrimais.[9] Saugumas buvo stebimas 14 dienų. Sunkūs nepageidaujami reiškiniai išsivystė 17 kūdikių (1,9%). Tyrimo metu mirė 3 vaikai, o nustatyta diagnozė – staigus kūdikių mirties sindromas. Tyrėjai padarė išvadą, kad visi sunkūs nepageidaujami reiškiniai, įskaitant mirtį, nebuvo susiję su skiepais.

Dar vienas pavyzdys – klinikiniai „Infanrix hexa“ vakcinos tyrimai.[10] Saugumas buvo tikrinamas 30 dienų. Pranešta apie sunkius nepageidaujamus reiškinius 79 kūdikiams (2,7%). Autorių išvados tokios, kaip ir prieš tai minėtų tyrimų – skiepai neturi nieko bendro su šalutinėmis reakcijomis. Per šiuos klinikinius tyrimus mirė vienas vaikas, o nustatyta priežastis – staigus kūdikių mirties sindromas. 

Penkiavalentės „Pediacel“ vakcinos (difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas ir haemophilus influenzae) klinikinių tyrimų[11] metu saugumas buvo stebimas 30 dienų. Apie sunkius nepageidaujamus reiškinius buvo pranešta dėl 8,5% kūdikių. Deja, beveik visi užfiksuoti atvejai, tyrėjų teigimu, su vakcinacija neturi nieko bendra.

Šešiavalentės „Vaxelis“ vakcinos (difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas, haemophilus influenzae ir hepatitas B) klinikiniai tyrimai[12] vėlgi buvo panašūs į aukščiau paminėtus. Vakcinos saugumas buvo tikrinamas 6 mėnesius. Pranešta apie sunkius nepageidaujamus reiškinius 84 kūdikiams (5,9%), o du iš jų mirė. Tyrėjai teigė, kad nėra jokio ryšio su vakcina.

Tyrimų metu pasitaikiusios sunkios reakcijos dažniausiai vadinamos sutapimu

VakcinosDažnu atveju pastebėtos šalutinės reakcijos paaiškinamos kaip natūralios ir nesusijusios su suleista vakcina. (Unsplash nuotrauka, fotografas: Steven Cornfield)

Taigi, taip daugiau ar mažiau atrodo dauguma skiepų saugumo tyrimų. Šalutinių reakcijų stebėsena retai trunka ilgiau nei kelias dienas ar savaites ir beveik visada per šį trumpą laiką atsiranda rimtų nepageidaujamų reiškinių, kurie išsivysto absoliučiai sveikiems vaikams, tačiau dažniausiai yra visiškai nesusiję su vakcinacija. Kodėl nesusiję? Nes kontrolinėje grupėje, kuri gauna kitą vakciną, arba tą pačią vakciną be antigeno, dažniausiai registruojamos tokios pat šalutinės reakcijos. Žinoma, tyrėjai tai vadina placebu, nors iš tiesų suleidžiamas šalutines reakcijas galintis sukelti vaistinis preparatas.

Tokių trumpų klinikinių tyrimų metu neįmanoma nustatyti nei autoimuninių, onkologinių, nei neurologinių ar daugelio kitų ligų, kurios gali išsivystyti dėl skiepų (be to, kurių patvirtinimas taip pat užtrunka). Tokių šalutinių reakcijų diagnozuoti anksčiau nei po kelių mėnesių ar net po kelerių metų neįmanoma. Tuo tarpu vakcinos gamintojo lape rašoma, kad su vakcina nebuvo ir nėra atliekami onkogeniškumo, mutageniškumo ir galimo jo poveikio reprodukcinei sistemai tyrimai. Tokie pastebėjimai rodo, jog vakcinų klinikiniai tyrimai dažnu atveju turi didelių spragų ir juos reikėtų tobulinti, norint užtikrinti vaistinių preparatų saugumą bei kuo tikslesnes žinias apie galimas nepageidaujamas reakcijas.

Apie autorių
Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e