Vokiečiai įrodė, kad COVID-19 vakcina gali sukelti miokarditą

Firmus Medicus -

Pastebėta, jog miokarditas gali tapti vienu iš mRNR COVID-19 vakcinos šalutinių reiškinių

mRNR vakcinos gali sukelti miokarditą. Giulios Bertelli/Unsplash nuotrauka

Panašu, jog laikui bėgant galima išgirsti vis daugiau mokslininkų pasisakymų, kad COVID-19 vakcinos nėra tokios nekaltos, kaip kad buvo reklamuojama pandemijos metu. Štai Vokietijos mokslininkai teigia išsiaiškinę, jog skiepai nuo koronaviruso gali padaryti nepataisomos žalos žmogaus organizmui. Atlikus išsamius skrodimus, jie priėjo prie išvados, kad mRNR skiepas gali sukelti didesnę miokardito riziką. Tokia tikimybė ypač padidėja jauniems žmonėms.

Remiantis skrodimų duomenimis, vakcinos nauda jauniems žmonėms neatsveria galimos žalos – nustatyta, kad būtent miokardito atvejai dažniau yra nustatomi jauniems asmenims. Tuo tarpu priešingos politikos pandemijos metu besiėmusi Švedija ne tik, kad sutaupė milijardus, bet ir išsaugojo daugelio žmonių gyvybes bei nežlugdė jų socialinio gyvenimo. Visgi, dabar jau nuslūgus COVID-19 „madai“ iš valdančiųjų visame pasaulyje pradedama reikalauti atsakomybės.

Žurnale „Clinical Research Cardiology“ vokiečių mokslininkams paskelbus publikaciją apie žmonių, netikėtai mirusių po COVID-19 mRNR skiepo, skrodimų duomenis, paaiškėjo, kad net 4 iš 25 asmenų buvo rastas ūminis (epi-)miokarditas, nebuvo nustatyta kitos mirtį galėjusios sukelti reikšmingos ligos, buvo nustatyta intersticinė miokardo T-limfocitų infiltracija ir pažeidimas. Kaip rodė duomenys, mirties priežastimi galėjo tapti ūminė aritmija, galėjusi sukelti ūminį širdies nepakankamumą[1].

Taigi, nustatyta, kad miokarditas potencialiai gali būti mirtina komplikacija suleidus mRNR vakciną nuo COVID-19.

Tyrime buvo pastebėta, kad vidutinis asmenų amžius mirties metu siekė 58 metus (intervalas 46-75 metai). Keturi asmenys mirė po pirmosios vakcinos, o visais kitais atvejais – po antrosios dozės suleidimo. Atkreipiamas dėmesys, kad visi šie asmenys mirė per pirmąją savaitę po gauto skiepo (vidurkis 2,5 dienos, mediana – 2 dienos), o vienas asmuo buvo rastas miręs praėjus 12 valandų po vakcinacijos. Skelbiama, kad kitas asmuo prieš mirtį skundėsi pykinimu ir netrukus mirė.

„Remiantis skrodimo metu pateikta informacija, nė vienas iš asmenų iki skiepijimo vakcina nuo koronaviruso nebuvo užsikrėtęs SARS-CoV-2 infekcija, o nosiaryklės tepinėliai visais atvejais buvo neigiami“, – skelbiama mokslininkų pateiktose išvadose[1].

Miokarditas gali tapti viena iš mirties priežasčių. Annos Shvets/Pexels nuotrauka

Galima vakcinacijos žala jauniems žmonėms neatsveria naudos

Nustatyta ir tai, kad jaunesnėse amžiaus grupėse miokardito rizika yra santykinai didesnė[2], o naujai paskelbta studija esą parodė, kad būtent miokarditas gali tapti mirties priežastimi dėl vakcinacijos sukelto aritmogeninio miokardo pažeidimo povakacininio miokardito atveju.

Rizika jauniems žmonėms skiepytis iRNR vakcina išlieka ir dėl to, kad būtent šiose amžiaus grupėse miokardo rizika po vakcinacijos išlieka didesnė nei COVID-19 infekcijos atveju.

Dėl santykinai didesnės vakcinacijos naudos nei rizikos abejojama ir įvertinus tą faktą, kad dauguma gyventojų šiose amžiaus grupėse jau yra natūraliai imunizuoti.

Vakcinos jauniems asmenims gali sukelti didesnę žalą nei naudą. Gustavo Fringo/Pexels nuotrauka

Švedija pandemijos metu išsaugojo ne tik milijardus, bet ir žmonių socialinį gyvenimą

Tuo tarpu pandemijos metu kelrode žvaigžde tapusi Švedija dabar gali džiaugtis, jog nėra kalama prie „gėdos lentos“, o priešingai, vertinama netgi labai teigiamai. Kaip pastebėjo Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius Rimas Jankūnas, Švedija COVID-19 pandemijos metu sugebėjo adekvačiai įvertinti visų savo sprendimų galimas ilgalaikes pasekmes tiek žmonių sveikatai, tiek ekonomikai bei socialiniam gyvenimui.

Apie tai, kaip su šiuo virusu tvarkėsi Švedija, savo knygoje aprašė infekcijų kontrolės specialistė Ieva Kiselienė. Knygoje, pasak R. Jankūno, išskiriama keletas svarbių aspektų apie šios Skandinavijos valstybės įgyvendintą tvarką COVID-19 pandemijos metu.

Taigi, kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir Švedijos vykdytų COVID-19 politikų?

Visų pirma, Švedijos COVID-19 ekspertai esą iš karto pastebėjo, kad simptominiai ir besimptomiai COVID-19 atvejai yra skirtingi, todėl apkrovą sveikatos priežiūros sistemai skaičiavo pagal realiai sergančius koronavirusu.

Skirtingai nei Lietuva ir kitos valstybės, Švedija taip pat neuždarė ir joje veikiančių ugdymo įstaigų, sporto klubų bei sveikatos priežiūros paslaugų ir leido žmonėms natūraliai persirgti šiuo virusu.

Pandemijos metu Švedija gyventojams suteikė socialinę laisvę. Rimo Jankūno/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka

Švedijos politika rėmėsi rimtu galimų rizikų ir naudų įvertinimu

Kitas svarbus pandemijos valdymo aspektas buvo tas, kad švedų politikai ir mokslininkai suprato, kad praktiškai neįmanoma į teorinius modelius sudėti visų svarbių kintamųjų, galinčių daryti įtaką galutiniam rezultatui, todėl Švedijos epidemiologai, pasak R. Jankūno, pasirinko epidemiologiją, o ne matematiką ir neskubėjo vertinti matematinio modeliavimo rezultatų.

Priimdami sprendimus, Švedijos politikai lygiagrečiai su pandemijos valdymo priemonėmis vertino ir galimas to ilgalaikes neigiamas pasekmes visoms gyvenimo sritims.

Tolesnius skirtumus galima ir toliau vardinti, tačiau visi taip pat sutiktų, kad esminiai skirtumai buvo ir plika akimi pastebimi – užtenka pažvelgti vien į Lietuvoje vykdytą masinį testavimą bei kontaktų atsekamumą, o ką jau kalbėti apie nuomonės laisvę. Švedijoje vyravo ir nuomonių laisvė, o Lietuvoje… Lietuvoje, priešingai, COVID-19 pandemija sukūrė dvi naujas žmonijos „rases“ – „vakserius“ ir „antivakserius“, o bendravimas tarp šių dviejų grupių veikiau priminė dviejų moteriškos lyties atstovių peštynes nei konstruktyvias diskusijas.

Pamažu visas pasaulis pradeda reikalauti prisiimti atsakomybę už pandemijos laikotarpį

Tačiau žmonės ne kvaili ir pamažu, panašu, pradeda susivokti, kaip stipriai buvo mulkinami pandemijos metu, todėl jai pasibaigus, pradėjo iš politikų reikalauti ir atitinkamos atsakomybės. JAV žiniasklaidos priemonės jau mirga nuo pranešimų, kaip šių metų gruodžio 13 dieną Floridos gubernatorius Ronas DeSantis po susitikimo su specialistais ir pandemijos metu nukentėjusiais asmenimis oficialiai pareiškė apie savo planus kreiptis į Floridos valstijos Aukščiausiąjį Teismą, kad šis sudarytų specialų prisiekusiųjų teismą, išnagrinėsiantį visus galimus pažeidimus, susijusius su COVID-19 vakcinomis[3].

Gubernatorius taip pat pareiškė siekiantis ištirti „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ kompanijas bei jų vadovus, taip pat kitas medicinos asociacijas ar organizacijas, susijusias su COVID-19 vakcinų diegimu įskaitant ir asmenis, atsakingus už šių vakcinų projektavimą, kūrimą, bandymus, rinkodarą, ženklinimą, platinimą, pardavimą, pirkimą, dovanojimą ir administravimą.

Atsakomybės iš aukštų valstijų pareigūnų pareikalavo ir JAV senatorius Ron Johnson, gruodžio 7-ąją surengęs diskusiją apie pandemijos metu priimtus klaidingus sprendimus[4].

Kaip pastebėjo pats senatorius, didžiausia problema, kilusi pandemijos metu, buvo negebėjimas pripažinti, kiek daug mes dar nežinome apie žmogaus organizmą, jo reakcijas, natūralų imunitetą ir kaip žmogaus įsikišimas jį gali sugadinti.

Nuo pat pandemijos pradžios R. Johnson aktyviai pasisakė už tai, kad federalinė vyriausybė prisiimtų atsakomybę už nesėkmingą atsaką į COVID-19. Politikas taip pat buvo pagrindinis ankstyvojo gydymo, sveikatos priežiūros laisvės ir asmenų, patyrusių nepageidaujamas reakcijas, gynėjas.

Apie autorių

Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e