5G: deramai neištirtas, tačiau vis tiek diegiamas ryšys

Mokslininkai ragina nediegti 5G ryšio, kol jis nėra tinkamai ištirtas

Įvairių šalių mokslininkai perspėja, jog negalima diegti 5G, kol nėra atlikta pakankamai daug patikimų mokslinių tyrimų dėl galimos žalos žmonėms, gyvūnams bei aplinkai.

5G yra didelių galimybių belaidė technologija, skirta perduoti daug daugiau duomenų. Žadama, jog 5G suteiks patrauklias pramogas, daiktų internetą (ang. Internet of Things – IoT), savaeigius automobilius ir didelį bei greitą duomenų srautą į mobilųjį telefoną bei kitus belaidžius įrenginius. Turėdami tankesnę infrastruktūrą, mes visi patirsime didelę jos radijo dažnio spinduliuotės įtaką. Poveikis sveikatai taip pat gali būti didelis. Mokslininkai mano, kad prieš atlikdami šį šuolį turėtume išsamiau pasidomėti 5G technologija.

Ne vienas jų rekomenduoja moratoriumą 5G įdiegimui, kol mokslas ir mokslo spragos nebus išsamiai išnagrinėti, ir atsiras išsamus supratimas apie šios naujos ir neišbandytos technologijos, kuri prisidės prie pastaruoju metu padidėjusio 3G ir 4G belaidės spinduliuotės iš daugybės prietaisų, poveikio.

5G yra nauja mobiliųjų technologijų karta. Šis ryšys skirtas suteikti didesnius belaidžių tinklų pajėgumus, užtikrinti ypač greitą duomenų spartą ir daug mažesnę delsą (tinklo vėlavimus) nei ankstesnės kartos. 5G kūrėjai žada suteikti mums visiškai naują ryšio su daiktų internetu lygį. Manoma, kad 5G – nuo savaeigių transporto priemonių iki išmaniųjų miestų ir belaidžio ryšio – bus ryšių ateities pagrindas. Į 5G įeis aukštesni dažniai ir naujos technologijos: masyvus MIMO, pažangesnis spinduliavimo formavimas, didesnis elementų tankis, didesnis spektrinis efektyvumas, OFDM, laiko pasidalijimo dvipusis ryšys.

5G nėra tik dar vienas numeris ir raidė jūsų mobiliajame telefone. 5G reikia visiškai naujos tūkstančių mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų antenų infrastruktūros. Ši nauja 5G infrastruktūra papildys dabartinių mobiliojo ryšio bokštų ir antenų rinkinį, jau įrengtų mūsų aplinkoje. Bet kuris gatvės žibinto stulpas gali turėti mažą 5G mobiliojo ryšio anteną.

5G pristatys naują dažnių, vadinamų milimetrinėmis bangomis, rinkinį, apie kurio 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę poveikį sveikatai mes žinome labai mažai. Milimetrines bangas JAV armija naudoja minios išsklaidymo ginkluose, vadinamuose „Active Denial Systems“.^[1] Be to, prakaito latakai gali veikti kaip antenos, kurios gali sukelti vietos kaitinimą ir skausmą.^[2]

Elektromagnetinės spinduliuotės saugos gairėse neatsižvelgiama į galimą biologinį poveikį

Elektromagnetinės spinduliuotės saugos gairės sukurtos taip, jog bandoma apsaugoti žmones tik nuo terminio poveikio, tačiau toks požiūris klaidingas ir pasenęs.

Elektromagnetinės spinduliuotės, kurią skleidžia belaidžiai įrenginiai, saugos gairės sukurtos taip, jog vis dar remiamasi tik terminiu poveikiu. Vis kartojama, jog terminis poveikis yra vienintelis „nustatytas“ neigiamas poveikis. Tačiau daugybė patikimų mokslinių įrodymų atskleidžia, kad žala, kurią sukelia neterminis poveikis, yra daug žemiau šių nustatytų ribų. O ilgalaikio 5G spinduliuotės poveikio saugos bandymai išvis nebuvo atlikti. Mes žinome, kad JAV tokių tyrimų neplanuoja,^[3] ir nežinome apie jokius numatomus tyrimus Lietuvoje.

Visi su 1G, 2G, 3G, LTE ir 4G susiję sveikatos sutrikimai taikomi ir 5G. Įvairių šalių ekspertai paskelbė recenzuotas publikacijas, kuriose apibendrinami moksliniai įrodymai, kad radijo dažnio spinduliuotė turėtų būti klasifikuojama kaip žinomas žmogaus kancerogenas (kaip ir asbestas bei cigarečių rūkymas).^[4][5] „Health Canada“ įrašai buvo niekam tikę, laiku reaguojant į kitus kenksmingus veiksnius, tokius kaip asbestas, bisfenolis-A (BPA), cigarečių rūkymas, dioksinai, antipirenai, švinas, gyvsidabris, talidomidas ir karbamido formaldehido izoliacija. Kalbant apie BPA, „Health Canada“ tinklalapyje teigiama:^[6]

„Health Canada“ Maisto direkcija padarė išvadą, kad dabartinis BPA poveikis maistui per maisto pakuočių naudojimą, neturėtų kelti pavojaus visuomenės, įskaitant naujagimius ir kūdikius, sveikatai.

Saugos gairės, kuriose atsižvelgiama tik į terminį elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, yra pagrįstos tokiais pasenusiais pastebėjimais, kaip 1929 m. padaryta prielaida, kad norint pakenkti audiniams, juos būtina kaitinti.^[7][8] Bet yra daug recenzuotų mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad ši prielaida yra klaidinga.^{[9][10][11][12]} Šie recenzuoti tyrimai rodo radijo dažnių spinduliuotės ryšį su vėžiu, spermos pažeidimais, DNR pažeidimais, neurodegeneracinėmis būklėmis ir vaikų vystymusi.

Laidinės technologijos yra pranašesnės ir saugesnės už belaides

Nors 5G technologija reklamuojama kaip teigiamas žingsnis į ateitį, tačiau iš tiesų laidinės technologijos yra pranašesnės ir saugesnės už belaides.

Apskritai, belaidžių sprendimų verslo atvejis yra ginčytinas. Teigiama,^[13] kad belaidžiai tinklai ir toliau yra maždaug 100 kartų lėtesni nei laidinės sistemos, yra nepatikimi, labiau pažeidžiami saugumo ir privatumo problemų klausimais ir yra linkę į latencijos bei delsos problemas, sunaudoja didelius energijos kiekius, nėra tvarūs, šimtus tūkstančių kartų padidina pažeidžiamumo taškus ir žymiai padidina asmeninių ir verslo duomenų, kuriems gresia pavojus, kiekį.

Paskelbtame Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) straipsnyje teigiama:^[14]

Belaidės technologijos ir toliau suvartos mažiausiai 10 kartų daugiau energijos nei laidinės technologijos, kai suteiks palyginamą prieigos greitį ir srauto kiekį.

Tai yra pagrindinis klimato pokyčių veiksnys.

Laikas atnaujinti saugos gaires, kad jos apimtų ir neterminį, biologinį poveikį. O kol tai nėra padaryta, rekomenduojama laikytis atsargumo principo. Taip pat vertėtų apsvarstyti šiuos veiksmus:

• sustabdyti 5G diegimą, kol neįrodytas jo saugumas;
• sustabdyti ypač aukšto dažnio spektro aukcioną, kol bus įrodyta, kad 5G yra saugus;
• pradėti informavimo kampaniją, kad gyventojai galėtų imtis priemonių apsaugoti save ir savo vaikus nuo dabartinio mikrobangų spinduliuotės lygio;
• saugoti asmens teises, ypač vaikų, nėščių moterų, silpnų ir elektromagnetinei spinduliuotei itin jautrių žmonių.

Kiti pasaulio regionai imasi veiksmų sustabdyti 5G technologijos diegimą. Luizianos rūmai dar praeitais metais priėmė rezoliuciją nr. 145, kurioje raginama ištirti 5G technologijos poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.^[15] Oregono senatas priėmė įstatymo projektą, kuriame raginama peržiūrėti recenzuotus, savarankiškai finansuotus mokslinius tyrimus, susijusius su mikrobangų spinduliuotės poveikiu sveikatai – ypač mokyklose – ir pranešti rezultatus ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 2 d.^[16] Naujojo Hampšyro rūmų įstatyme buvo įsteigta komisija, kuri tirs 5G technologijos poveikį aplinkai ir sveikatai.^[17][18] Daug kitų valstybių ar atskirų vietovių veiksmų galite rasti seniau publikuotuose mūsų sąrašuose.^[19][20][21]

Įvairios šalys priėmė įstatymus, kuriais siekiama apsaugoti savo piliečius nuo dabartinių belaidės spinduliuotės formų.^[22] Graikija įpareigojo mažesnį radijo dažnių diapazoną šalia mokyklų, vaikų darželių ir ligoninių. Čilė uždraudė mobiliojo ryšio antenas/bokštus „jautriose vietose“ (švietimo įstaigose, vaikų darželiuose, ligoninėse, klinikose, slaugos namuose). Indija riboja radijo dažnių spinduliuotės lygius. Prancūzija uždraudė WiFi darželiuose, mobiliuosius telefonus visose pradinių ir vidurinių mokyklų vietose ir apribojo mobiliųjų telefonų reklamas. Korėja įpareigojo ženklinti mobiliuosius telefonus ir nešiojamus prietaisus ir paskelbė visuomenės sveikatos rekomendacijas, kad sumažintų mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį. Taivanas uždraudė vaikams iki dvejų metų naudoti elektroninius prietaisus, o Prancūzijos Polinezija uždraudė mobiliųjų įrenginių prekybą vaikams ir uždraudė belaidį ryšį darželiuose. Taigi, skirtingai nei gali atrodyti skaitant reklaminius 5G straipsnius, ši technologija nesulaukia visuotinio pripažinimo ir daug žmonių kvestionuoja belaidžių technologijų saugumą bei būtinumą.