5G situacija Lietuvoje: kada bus įvestas ir kas išbandys pirmieji

Firmus Medicus -

5G – daug klausimų kelianti technologija

5G technologija kelia daug klausimųNepaisant to, jog Lietuva jau patvirtino 5G ryšio plėtros gaires, tačiau kol kas ši nauja technologija nėra deramai ištirta moksliškai.

Lietuvoje netyla kalbos apie naująjį 5G ryšį. Žadama, jog ši technologija pasitarnaus ne tik verslui, bet ir paprastiems žmonėms,[1] nes bus galima nuotoliniu būdu valdyti įvairius namų įrenginius, be jokios delsos siųsti ir atsisiųsti duomenis, važiuoti savaeigėmis transporto priemonėmis, naudojantis virtualios realybės akiniais stebėti gyvai vykstančias rungtynes ir jaustis taip, lyg patys būtumėte aikštelės viduryje, ir t. t. Tai, kas kažkada atrodė tik fantastinio filmo siužeto vertos idėjos, pasitelkus 5G ryšį turėtų virsti realybe.

Nors tai atrodo kaip daugybę pranašumų įvairiose srityse galinti atnešti technologija, tačiau drauge su vis spartėjančiu 5G diegimu daugėja ir mokslininkų bei aktyvių piliečių, kurie kelia klausimus dėl šio judriojo ryšio galimos žalos tyrimų stokos. Mokslininkai perspėja, jog neatsargus naujos technologijos diegimas gali atnešti skaudžių padarinių sveikatai ir aplinkai. O vis didėjantis mokslinių duomenų kiekis patvirtina, jog elektromagnetinė spinduliuotė gali būti itin žalinga.

Kalbėdamas apie 5G, prof. Jonas Grigas taip pat atkreipė dėmesį į šią problemą:[2]

Dabar, kaip matote, plačiai kalbama ir rašoma apie ateinančios 5-osios kartos (5G) ryšius. Tačiau kalbama dažniausiai tik apie jų privalumus. Apie jų atnešamą naudą internetui, ryšiams, informacijos užrašymui, gaminimui, perdavimui. Ir visa tai – tiesa. Bet nutylima apie potencialią žalą žmonių sveikatai. 5G neabejotinai labai padidins elektromagnetinę taršą mūsų gyvenamojoje aplinkoje.

Visgi, nepaisant daugybės neaiškumų ir nerimą keliančių mokslinių įrodymų, šių metų birželio mėnesį Vyriausybė patvirtino[3] Susisiekimo ministerijos inicijuotas Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020-2025 m. gaires. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti laipsnišką 5G ryšio plėtrą Lietuvos teritorijoje. Sėkmingai vykdant gairėse iškeltus tikslus bei planus, nepertraukiamas 5G ryšys turėtų aprėpti visą Lietuvą iki 2025 metų.

Ar Lietuvoje yra 5G ryšys?

Pirmi 5G žingsniai Lietuvoje5G bandymai Lietuvoje prasidėjo 2018 metų pabaigoje, tačiau pirmasis komercinis 5G turėtų būti įjungtas kitais metais ir iš pradžių bus prieinamas verslui.

Pirmieji 5G ryšio bandymai pasaulyje buvo pradėti atlikinėti 2017 metais. Nors 5G ryšys dar nėra prieinamas Lietuvos visuomenei komerciniu mastu, tačiau ir Lietuvos teritorijoje šios technologijos bandymai vyksta jau kuris laikas. Pirmieji bandymai Lietuvoje buvo pradėti 2018 metais. Jų organizatorė – „Telia”.[4] Pirmosios „Telia“ 5G ryšio stotys buvo įdiegtos Vilniaus mieste, Žvėryne, atsižvelgiant į tai, jog jame didelė verslo centrų koncentracija, ir Saulėtekyje, nes jame gausu mokslo centrų.

2018 metais „Telia“ džiaugėsi, jog išbandydami 5G ryšį sugebėjo pagerinti iki tol egzistavusį greičio rekordą:[4]

Penktadienį vykusio „Telia“ renginio metu buvo pademonstruotas didžiausias greitis, pasiektas realiai veikiančiame „Telia“ mobiliojo ryšio tinkle lauko sąlygomis – duomenys perduoti 1,8 Gb/s sparta ir populiarioje greičio matuoklėje pasiektas vos 6 milisekundžių vėlinimas.

Visgi kol kas 5G ryšys tebėra tik bandymų stadijoje, tačiau žadama, kad vos įsigijus reikiamus dažnius, penktosios kartos judriojo ryšio technologija bus pradedama diegti komerciniais tikslais. Pirmiausia prie 5G ryšio turės galimybę prisijungti verslo subjektai. Tiesa, šie planai dar atrodo miglotai, kadangi pirmiausia būtina susitarti su Rusija dėl radijo dažnių naudojimo. Kol kas vis dar neaišku kada įvyks derybos ir kaip jos baigsis. Andrius Šemeškevičius, „Telia“ Technologijų vadovas teigia, kad nesusitarus su Rusija liktų dvi išeitys:[5]

Viena – naudoti kiek aukštesnį, 4,8 GHz dažnį. Tačiau jį 5G ryšiui naudoja tik pati Rusija, Kinija ir dar kelios Azijos šalys, taigi pasirinkę šį kelią iškristume iš Europos konteksto, o ir su įranga būtų kebliau. Antra išeitis – diegti ne judrųjį, o fiksuotą 5G ryšį. Tai reikštų, kad 5G paslaugas galėtume siūlyti stacionariose vietose, tokiose, kaip nutolę biurai, gamyklos, namai ir panašiai, o sparčiai interneto prieigai užtikrinti nereikėtų tiesti šviesolaidžio. Tačiau nebūtų galimybės judėti tarp stočių.

5G ryšio ateitis Lietuvoje

5G diegimo planaiNumatyta, jog iki 2025 metų 5G ryšys veiks visoje Lietuvoje.

Prognozuojama, jog 5G ryšys pirmiausia atsiras viename iš penkių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose arba Panevėžyje. Diegimas turėtų prasidėti jau kitais metais ir manoma, kad iki 2022 metų bent vienas didžiųjų Lietuvos miestų turės nepertraukiamai veikiantį 5G judrųjį ryšį.[6] Žinoma, vienu miestu planai nepasibaigs. Remiantis gairėse išdėstytais siekiais, ši naujoji technologija turėtų atsirasti visuose 5 didžiausiuose miestuose iki 2023 metų.

5G technologija turėtų veikti visų miestų ir miestelių teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“), valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose ir uostuose iki 2025 metų. Tuomet elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiantys mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškai jau bus įdiegti visur – ne tik ant įvairių pastatų, bet ir ant gatvės žibintų, keliuose, autobusų stotelėse ir t. t.

Nepaisant to, jog visuotinis 5G įdiegimas bus įgyvendintas per kelis artimiausius metus, vis dar nėra aišku nei kokių atsargumo priemonių imsis šalies valdantieji, nei kokią žalą gali sukelti deramai neištirta technologija. SAM Visuomenės skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pripažino:[7]

Apie 5G ryšį trūksta informacijos, todėl suprantamas žmonių nerimas. Niekas negali pasakyti, koks yra tikrasis jo poveikis. PSO irgi akcentuoja, kad žinių trūksta, nes ryšys neveikia tokia apimtimi, kad būtų juntami pokyčiai.

Taigi, Lietuva sparčiai keliauja naujo, itin judraus ryšio link. Nors visos naujovės pirmiausiai turėtų būti iki galo ištirtos ir tik tada pristatomos visuomenei, bet kol kas Lietuva neskuba atlikti jokių mokslinių galimos žalos tyrimų. Vietoj to, valdantieji džiaugiasi greitu 5G ryšio diegimu ir ragina dar sparčiau dalyvauti pasaulinėse lenktynėse. Tačiau ar ši kelionė nesibaigs ne tik įvairiais technologiniais pranašumais, bet ir padaugėjusiais vėžiniais susirgimais, padidėjusiu persileidimų kiekiu ir kitais rimtais negalavimais, kol kas taip ir lieka neaišku.

Lapkričio 11 d. papildymas: 5G ryšys jau įjungtas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

„Telia“ jau pradėjo platesnį 5G ryšio testavimą. Nuo lapkričio 10 d. 5G mobilusis ryšys įjungtas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centruose.[8] Čia veikia 11 naujų technologinių bazinių stočių, o gruodžio mėnesį jų padaugės iki 13, nes Klaipėdos LEZ (laisvojoje ekonominėje zonoje) bus įjungtos dar dvi stotys. Iš nuo vakar pradėjusių veikti 11 stočių 7 stovi Vilniuje, o Kaune ir Klaipėdoje – po dvi. Tai – nekomercinio platesnio testavimo pradžia. Komercinio 5G ryšio paslauga turėtų pasiekti „Telia“ naudotojus kitais metais, po 5G ryšio dažnių aukciono.

Dabartinės testavimui skirtos bazinės stotys aprėpia tik mažas trijų miestų dalis, kurias galima pasitikrinti žemėlapyje.[9] Pati „Telia“ primygtinai ragina vartotojus išmėginti šią naująją technologiją ir užsiregistruoti testavimams. Tam reikia būti tinkamoje vietoje, kurioje veikia 5G ryšys, turėti 5G technologiją palaikantį telefoną ar modemą ir turėti tinkamą „Telia“ planą. Kad žmonės labiau norėtų tapti testuotojais, jie viliojami papildomų mokesčių nebuvimu ir nuolaidomis įrangai.

„Telia“ jau spėjo pasirašyti strateginės partnerystės susitarimą su puikiai žinoma Švedijos bendrove „Ericsson“.[10] Jei 5G ryšio plėtra nebus stabdoma, per artimiausius 3 metus Lietuvoje vien „Telia“ turės 2 000 bazinių stočių, teikiančių 5G ryšį pasitelkiant „Ericsson“ įrangą.

Kol kas vis dar neaišku kada įvyks 5G mobiliajam ryšiui reikalingų radijo dažnių aukcionai. RRT planuoja, jog 700 MHz dažnių juostos aukcionas turėtų būti suorganizuotas šių metų pabaigoje, o 3,5 GHz dažnių juostos bus pardavinėjamos kitais metais. Pati RRT teigia,[11] jog aukcionų atidėjimui turėjo įtakos tik AB Lietuvos radijo ir televizijos centro „Mezon“ verslo pardavimas bei operatorių prašymai palaukti iki šio sandorio pabaigos. Apie nerimą dėl galimos žalos sveikatai, deja, ir toliau neužsimenama.

Apie autorių
Firmus Medicus
Firmus Medicus

Firmus Medicus - asociacijos „Firmus Medicus“ ir jos narių nuomonę atstovaujantis projektas. Jo tikslas - supažindinti svetainės lankytojus su Lietuvos ir pasaulio sveikatos naujienomis, mokslinių tyrimų duomenimis, studijomis, apžvalgomis bei komentarais.

Susisiekite su Firmus Medicus
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai
Pamėk Mus Facebook'e