Lietuva nesnaudžia: vyksta diskusijos ir raginimai stabdyti 5G

Lietuvos piliečiai ragina nediegti technologijos, kurios saugumo negalima užtikrinti

Įvykusioje diskusijoje dalyvavo dėl 5G ryšio galimos žalos ir skuboto šios technologijos diegimo nerimaujantys asmenys bei organizacijų atstovai.

Lietuvos valdžios atstovai skubina 5G ryšio atkeliavimą į Lietuvos rinką^[1] ir neseniai padidino elektromagnetinės spinduliuotės normas bei patvirtino^[2] 5G ryšio 2020-2025 m. plėtros gaires.^[3][4] Tačiau aktyvūs Lietuvos piliečiai nesnaudžia ir priešinasi šios naujos technologijos neatsargiam diegimui mūsų šalyje, reikalaudami atlikti mokslinius žalos tyrimus.

Birželio 17 dieną Seime įvyko su 5G ryšio klausimais susijusi diskusija, pavadinimu „Penktosios kartos judriojo ryšio (5G) įtaka gyventojų sveikatai ir ir imunitetui“.^[5] Ją surengė Seimo Sveikos gyvensenos komisija kartu su Seimo Aplinkos apsaugos ir Žmogaus teisių komitetais. Diskusijos tikslas buvo atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus ir pasidalinti turima informacija apie 5G judrųjį ryšį.

Visą neseniai įvykusios diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti žemiau:

Visi diskusijos dalyviai sutarė, jog reikia atlikti galimos 5G žalos tyrimus

Nepaisant smarkiai besiskiriančių nuomonių, diskusijos dalyviai sutarė dėl vieno – trūksta mokslinių galimos 5G ryšio žalos tyrimų.

Dėl 5G ryšio įdiegimo abejojantys diskusijos dalyviai pabrėžė, jog daugybė mokslinių tyrimų patvirtino nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės žalą. Galimas elektromagnetinės spinduliuotės neigiamas poveikis kelia didelį nerimą, nes spinduliuotė gali ne tik sutrikdyti paukščių vidinę navigaciją ar mirtinai kenkti bitėms,^[6] bet ir padidinti vėžio^[7] bei persileidimų^[8][9] riziką,^[10] širdies susirgimų kiekį^[11] ir kitas sveikatos bėdas.^[12] Be to, yra ir daug smulkesnių problemų, tokių kaip galvos skausmai, nemiga, irzlumas, akių skausmas ir t. t. Renginyje dalyvavęs aktyvus visuomenininkas Ugnius Kiguolis pabrėžė, jog iš valdžios institucijų negauna jokių jį dominančių atsakymų apie galimą 5G ryšio žalą, nors ją patvirtina dešimtys užsienio mokslininkų atliktų tyrimų ir publikacijų.

Diskusijoje dalyvavusių asmenų nuomonės smarkiai išsiskyrė, nes vieni, remdamiesi moksliniais straipsniais, pasakojo apie naujojo ryšio galimą neigiamą poveikį ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, aplinkai bei vabzdžiams ir paukščiams, o kiti atkakliai kartojo, jog pavieniais moksliniais straipsniais negalima remtis. Visgi 5G ryšį aršiai gynę asmenys pritarė, jog trūksta patikimų mokslinių tyrimų apie galimą elektromagnetinės 5G ryšio spinduliuotės žalą, todėl jų kategoriškas tvirtinimas, kad šis ryšys yra tikrai saugus, skambėjo gan nelogiškai ir nepagrįstai.

SAM Visuomenės skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pripažino:

Apie 5G ryšį trūksta informacijos, todėl suprantamas žmonių nerimas. Niekas negali pasakyti, koks yra tikrasis jo poveikis. PSO irgi akcentuoja, kad žinių trūksta, nes ryšys neveikia tokia apimtimi, kad būtų juntami pokyčiai.

5G diegimas kelia klausimų dėl skubotai priimamų sprendimų

Nerimaujama, jog Lietuvoje 5G ryšys diegiamas pernelyg skubotai, net nesistengiant įsigilinti į mokslinius tyrimus, kurie rodo galimą elektromagnetinės spinduliuotės žalą.

Už saugias technologijas pasisakantiems diskusijos dalyviams kilo abejonių ir dėl skuboto naujų saugos gairių priėmimo, nors Lietuvoje net nėra suburtos jokios mokslininkų komandos, kurie tirtų elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, atidžiai peržiūrėtų jau atliktus mokslinius tyrimus ir galėtų aiškiai pasakyti, kokį pavojų gali sukelti 5G ryšys. Naujos saugos normos buvo priimtos jau prieš kurį laiką, tačiau apie mokslinių tyrimų būtinumą ir saugumo užtikrinimo reikalingumą vis dar niekas iš valdžios atstovų per daug nekalba. Vietoj to, kad būtų tobulinamas saugus šviesolaidinis internetas, Lietuva tiesiog stačia galva neria į naują ir galimai itin pavojingą 5G ryšį. Jarūnė Rimavičė, asociacijos „Už saugias technologijas“ pirmininkė sakė:

Valstybinės institucijos ne tik neturėtų prisidėti, bet atmesti plėtros pasiūlymus. Ne švelninti, bet griežtinti operatoriams keliamus reikalavimus ir sukurti patikimus apsaugos mechanizmus. Šiandien to nėra daroma. Orientuotis reikėtų į šviesolaidinį internetą, nes tai būtų geriau už bet kokį judrųjį internetą. 5G nėra išeitis. Skubus ir masinis jo diegimas gali rimtai pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai. Jį reikia stabdyti ir pradėti diskusiją, įtraukiant mokslininkus ir medikus.

Be to, šioje diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys ir į kitas šalis. Buvo iškeltas klausimas dėl santykių tarp JAV ir Kinijos. Kadangi 5G lydere šiuo metu yra Kinijos„Huawei“, Lietuva veikiausiai neišvengiamai remtųsi į Kinijos technologiją, kuri nėra mūsų sąjungininkė, o tuo tarpu JAV pradėtų kelti klausimus dėl savo sąjungininkės Lietuvos veiksmų saugumo klausimais. Patikėjus 5G technologiją Lietuvoje į Kinijos rankas, gali kilti saugumo spragų ar net pavojų svarbių duomenų saugumui bei svetimos valstybės stebėjimo tikimybė. Seimo narys Mindaugas Puidokas perspėjo:

Kitas svarbus aspektas – partnerystė su JAV. Šios šalies prezidentas Donaldas Trumpas įvardino 5G plėtrą kaip galimas iš Kinijos kylančias grėsmes, nes 5G ryšiui bus naudojamos „Huawei“ technologijos. Tokiu atveju prie visų strateginių dalykų prieitų kinai, kurie nėra nei draugai, nei partneriai. JAV šias grėsmes mato ir tikrai pareikalaus iš mūsų atsakymo.

5G diegimui priešinasi ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys

Negana to, diskusijoje užsiminta, jog kol Lietuva skuba klusniai vykdyti visus ES nurodymus, kitos šalys pirmiausiai stengiasi užtikrinti savo piliečių sveikatos saugumą. Pavyzdžiui, 5G ryšio plėtrą sustabdė Slovėnija,^[13] griežtai nuspręsdama, jog naujasis judrusis ryšys nebus diegiamas tol, kol nebus surinkta pakankama šio ryšio saugumą įrodančių duomenų bazė. Panašiai elgiasi ir daug JAV vietovių^[14] Tad kyla klausimas ar nereikalaudama jokių tyrimų Lietuva neina trumpiausiu, tačiau pačiu rizikingiausiu keliu.

Diskusija buvo užbaigta pripažįstant, jog reikia daugiau mokslinių tyrimų ir platesnio šių klausimų viešinimo. Taip pat buvo patikinta, jog bus peržiūrėti diskusijų metu minėti galimą elektromagnetinės spinduliuotės žalą įrodantys tyrimai. Tai – ne pirmoji elektromagnetinės spinduliuotės žalos klausimu rengta diskusija Lietuvoje. Pavyzdžiui, seniau vykusioje diskusijoje prof. Jonas Grigas griežtai pasisakė apie elektromagnetinės spinduliuotės ryšį su vėžiu.^[15] Jo kalbos ištrauką galite peržiūrėti žemiau:

Neoficialiai Lietuvos žmonės taip pat buriasi į įvairias pokalbių grupes socialiniuose tinkluose, organizuoja peticijas.^[16][17]

Diskusijos ir galimos 5G ryšio žalos viešinimas yra svarbi veikla, kuri gali paskatinti stabdyti 5G plėtrą Lietuvoje ir atlikti reikiamus mokslinius tyrimus. Dar birželio pradžioje Vyriausybė pritarė 5G ryšio plėtros planui, pagal kurį šis judrusis ryšys turėtų būti pradėtas diegti kitais metais. Iki 2022 m. 5G ryšys turėtų būti pradėtas tiekti viename iš penkių didžiausių Lietuvos miestų, o iki 2025 m. planuojama šiuo ryšiu padengti visas miestų teritorijas ir svarbiausius sausumos transporto koridorius.