Dr. Paul Offit: Kas pridarys daugiau žalos, koronavirusas ar jo baimė?

Paul Offit -

Išskiriamos trys priežastys, dėl kurių žmonės bijo virusų

Garsus virusologas dr. P. Offit abejoja, ar pasaulis tinkamai kovoja prieš Covid-19 pandemiją.

Kodėl taip bijoma koronaviruso? Į šį klausimą savo Facebook socialinio tinklo paskyroje puikiai atsako Paul Offit, visame pasaulyje garsus virusologas:[1]

Kodėl mes esame įbauginti naujojo COVID-19 viruso? Visuomenę dažniausiai baugina trys skirtingi dalykai:

  1. Virusas sukelia nerimą keliančius, pažeidžiančius ir liekamuosius simptomus. Pavyzdžiui raupai, kurie ne tik palieka visą gyvenimą neišnykstančius randus ant veido, bet ir, dažnu atveju, išgyvenusiems sukelia aklumą. 
  2. Virusas turi polinkį vaikams. Kol buvo atrasta vakcina, galiausiai eliminavusi poliomelitą Jungtinėse Amerikos Valstijose, liga kasmet paralyžuodavo dešimtis tūkstančių mažų vaikų.
  3. Virusas turi potencialą jus nužudyti. Pasiutligė nužudo beveik 100 procentų žmonių, kuriems pasireiškė simptomai po pasiutlige sergančio gyvūno įkandimo.

Naujasis koronavirusas, kuris dabar cirkuliuoja Jungtinės Valstijose ir jau privertė mus uždaryti mokyklas, restoranus, sporto renginius ir beveik visus mūsų kultūrinius aspektus, nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų. Vis dėlto, žmonės yra išsigandę. Labai išsigandę.

Priežastis yra ta, kad jie galvoja, jog, užsikrėtus COVID-19, yra didelė tikimybė, kad jie nuo šios ligos numirs. Medicinos atstovai padarė labai mažai, kad sumažintų šią baimę, ginčydamiesi, kad yra dešimt kartų didesnė tikimybė numirti nuo COVID-19 nei nuo gripo. Deja, šie pareigūnai nepasakė, jog yra aiškus skirtumas tarp santykinės rizikos ir absoliučios rizikos.

Mes esame kur kas imlesni gripui nei COVID-19, teigia P. Offit

Nors šiuo metu žmonės yra linkę dažniau mirti nuo COVID-19 nei nuo gripo, jie yra kur kas imlesni gripui. Taigi, tikimybė mirti būtent nuo šios ligos yra kur kas didesnė. 

Remiantis Užkrečiamų Ligų Kontrolės ir Prevencijos Centro (CDC) duomenimis, iki 2020 m. kovo 7 d. nuo gripo nukentėjo  36 – 51 milijonai žmonių, 370 tūks. – 670 tūkst. buvo hospitalizuoti, 22 tūkst. – 55 tūkst. nuo šios ligos mirė. Norėdami tinkamai sudėti šiuos skaičius į perspektyvą, pažvelkime į šalis, kurios jau susidūrė su COVID-19. (2020 m. kovo 7 d. duomenys)

Kinija, kur prasidėjo COVID-19, pranešė (grubiai) apie 3 tūkst. mirčių. Kinijos populiacija yra apie 1,4 milijardo gyventojų, t.y. tris kartus didesnė nei JAV. Jeigu pritaikytume prieš tai minėtą mirčių proporciją, gautume, jog 1000 amerikiečių mirs nuo COVID-19. Tai sudaro vieną penkioliktąją – vieną dvidešimtąją dalį mirusių nuo gripo.

Italija iki 2020 m. kovo 7 d. grubiai pranešė apie 2 tūkst. mirčių nuo COVID-19 ir dėl to visa šalis yra uždaryta, liko atidarytos tik maisto prekės ir vaistinės. Italijos populiacija – 60 milijonų žmonių, kas sudaro apie vieną penktąją visos JAV. Pritaikę jau minėtą mirčių proporciją, gautume, jog 10 tūkst. amerikiečių mirs nuo COVID-19, o tai yra apie viena penktoji  – vieną antroji mirusių nuo gripo dalis.

Didžiausia rizika užsikrėsti koronavirusu – senyvo amžiaus žmonėms

Vis dėlto, rizika numirti nėra vienoda. Virusas pirmiausia žudo senyvo amžiaus žmones ir tuos, kurie kenčia nuo lėtinių ligų. Tai paaiškina situaciją Italijoje, kur 25% populiacijos sudaro virš 65 metų amžiaus (JAV – 16%) gyventojai.

Ar nebūtų racionaliau įspėti senyvo amžiaus žmones laikytis atokiau susibūrimo vietų, taip sumažinant ligos užsikrėtimo riziką? Taip pat, paprašyti žmonių, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, likti savo namuose? Susitelkti ties sveiku protu ir imtis tokių veiksmų kaip rankų plovimas kelis kartus per dieną, laikytis toliau nuo kosėjančių ir čiaudančių žmonių? Valstybė taip pat gali padėti verslui negaluojantiems leisdama dirbti iš namų.

2009 – 2010 m. pasaulis patyrė kiaulių gripo sukeltą pandemiją. Jos metu, nuo viruso mirė apie 203 tūkst. žmonių, JAV – 12 tūkst. Naujasis koronavirusas šiai dienai pražudė apie 6 tūkst. žmonių, 62 iš jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nėra prasmės stabdyti visą savo gyvenimo būdą, kad būtų galima sustabdyti virusą, kuris greičiausiai nepakenks sveikiems žmonėms ir bus daug mažiau žaligas nei gripo epidemijos, kurias patiriame kiekvieną žiemą, ar gripo pandemija, kurią patyrėme prieš dešimt metų.

Imkimės sveiko proto priemonių, kad sustabdytume viruso plitimą. Atsargumo principas reikalauja atsargumo, kad būtų išvengta žalos. Vis dėlto, atsargumo principas taip pat reikalauja, kad nepadarytumėte daugiau žalos vardan žalos eliminavimo. Po šių drakoniškų priemonių, kurių šiuo metu imamės, atsigauti prireiks kelerių metų.

 

Apie autorių

Paul Offit
Paul Offit

Paul Offit - pediatras, imunologas, virusologas. Specializuojasi infekcinėse ligose, vakcinose, yra vienas iš roto vakcinos atradėjų.

Susisiekite su Paul Offit
Apie Firmus Medicus

Šaltiniai