Juodasis beržo grybas – vitaminų šaltinis ir natūralus vaistas nuo vėžio

Ventė Viteikaitė -

„Čaga“ gali būti naudojama ir vėžiui, ir depresijai gydyti

Juodasis beržo grybasJuodasis beržo grybas medicininiais tikslais buvo vartojamas įvairiuose žemynuose. Gedimino Gustaičio nuotrauka

Natūraliais būdais organizmą stiprinti ar gydytis norintys žmonės veikiausiai yra girdėję apie šį grybą, tačiau kitiems jis gali būti vis dar neatrastu lobiu. Įžulnusis skylenis, dar vadinamas juoduoju beržo grybu, arba „čaga“ – nuo seno pasaulyje naudojamas vaistinis grybas. „Jo savybės – tiesiog stulbinančios, ne be reikalo kai kuriose tautose jis vadinamas grybų karaliumi“, – teigė prekės ženklo „Wild Flow“, prekiaujančio juoduoju beržo grybu ir jo produktais, steigėjas Gediminas Gustaitis.

Pasak pašnekovo, šiame grybe randamas milžiniškas skaičius antioksidantų – tokia didele jų koncentracija negali pasigirti joks kitas grybas ar augalas. Jame taip pat daug B grupės vitaminų, vitamino D, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario, cinko, seleno, rubidžio ir cezio. Iš viso „čagoje“ randama daugiau nei 200 žmogui naudingų medžiagų.

Juodasis beržo grybas nuo seno naudojamas kaip efektyvi priemonė nuo vėžio ir auglių, norint sustiprinti imunitetą, ypač tinka po antibiotikų ar chemoterapijos kurso, skatina žarnyno veiklą, apsaugo nuo opų susidarymo, taip pat gydo odos ligas – rusai, skandinavai jo deda į muilą, veido kremus, losjonus, odos šveitiklius. Iš „čagos“ gaminami veiksmingi preparatai nuo žvynelinės. 

Juodajame beržo grybe taip pat kaupiasi didelės melanino atsargos, todėl jis veikia kaip natūrali apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Grybas taip pat gerina nuotaiką, miegą, suteikia ištvermės, todėl tinka sportuojant, išsiruošus į turistinį žygį. Patyrus didesnį fizinį krūvį, grybas apsaugo nuo raumenų skausmo.

Juodasis beržo grybas auga šiaurinėse klimato juostose – Šiaurės Europoje, Kanadoje, JAV, Kinijoje. Jo randama ant beržų, alksnių, skroblų, šermukšnių. Vaistiniams tikslams yra tinkamas tik augantis ant beržų.

Juodasis beržo grybas buvo naudojamas ir dvasiniais tikslais

Daugiausia žinių apie „čagą“ randama Azijos šalių folklore. Žinoma, kad grybas buvo plačiai naudojamas jau senovės Kinijoje. Senovės traktatuose rašoma, kad šis grybas palaiko „či“ – gyvybinės energijos tekėjimą žmogaus kūne ir tinka gydyti pačias įvairiausias ligas bei negalavimus. 

„Įdomu, kad Austrijoje rastos mumijos Ötzi, datuojamos 3300 m. prieš mūsų erą, maišelyje taip pat buvo rasta „čagos“ gabaliukų“, – pridūrė G. Gustaitis. 

Žinoma, kad „čagą“ vartojo ir Senovės Romoje – istoriniuose šaltiniuose minima, kad ją importuodavo iš „barbariškų“ kraštų, jos kaina buvo labai aukšta.  

Labai plačiai juodasis beržo grybas buvo ir yra naudojamas rusų liaudies medicinoje. Tvirtinama, kad Rusijos kunigaikštis Vladimiras II Monomachas „čagos“ pagalba išsigydė lūpos vėžį. Garsus rusų rašytojas, literatūrinės Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženicynas taip pat gydėsi vėžį „čaga“ ir šį metodą aprašė savo autobiografinėje knygoje „Vėžio korpusas“.

„Juodasis beržo grybas buvo naudojamas ir ritualuose – Šiaurės Amerikos indėnai jo dėjo į smilkalus, maišė į tabaką, rūkydami taikos pypkę. Specialiose ceremonijose grybą naudojo šamanai. Manoma, kad jis padeda lengviau pasiekti meditacinę būklę, išvalo neigiamas energijas, skatina sąmoningą sapnavimą“, – vardijo pašnekovas.

Čagos arbataSenovės kinai tikėjo, kad „čagos“ arbata palaiko „či“ – gyvybinės energijos tekėjimą. Gedimino Gustaičio nuotrauka

Grybą galima dėti į konditerinius gaminius, košes ar ledus

Dažniausiai naudojama „čagos“ arbata – ji gaminama iš smulkiau ar stambiau malto grybo, arba didesnių jo gabaliukų. „Jei naudojama smulki „čaga“, puodeliui gėrimo reikėtų kupino arbatinio šaukštelio grybo miltelių. Užpylus verdančiu vandeniu reikėtų palaikyti 10-15 min. Jei naudojami stambesni gabaliukai, juos geriausia plikyti termose ir prieš geriant palaikyti bent 3 valandas, o geriausia – visą parą. Gabaliukus galima iš naujo užpilti trejetą kartų“, – patarė vyras. Kiti arbatą ne pliko, o keletą minučių paverda puode. 

Gerti galima kelis kartus per dieną pusvalandį prieš valgį, taip pat prieš miegą. Šį gėrimą galima gerti tiek vieną, tiek pagardinus augaliniu pienu ar medumi.

Efektyviai veikia ir grybo mišiniai su įvairiomis vaistažolėmis, pavyzdžiui, kraujažolėmis, čiobreliais, erškėtuogėmis. Gydymui taip pat naudojamos alkoholinės „čagos“ ištraukos.

Pati „čagos“ arbata gali būti naudojama įvairiems patiekalams paskaninti, suteikti spalvą. „Jos dedama į košes, kokteilius, įvairius konditerinius gaminius, pavyzdžiui, patys esame gaminę ledus su „čaga“, – pasakojo pašnekovas. Šaltuoju metų laiku skaniausia „čagą“ gerti šiltą, o vasarą – šaltą, su ledukais.

„Čagos“ galima nusipirkti – jos dažnai būna įvairiuose turgeliuose, taip pat yra prekiaujančių internetu, arba prisirinkti patiems. Grybas auga ant medžių drėgnose, pelkėtose vietose. Tai – medžio parazitas, galintis augti įvairiame aukštyje. Grybas atpažįstamas iš to, kad jo išorė – grublėta, tarsi žvynuota, forma – netaisyklinga. Grybo išorė – juoda, o vidus – rudos ar oranžinės spalvos. Grybas gyvena iki 20 m. ir gali išaugti iki keliasdešimties kilogramų dydžio. Nuimti jį nėra lengva – gali padėti tvirtas peilis arba kirvis. Be įrankių jį nuimti praktiškai neįmanoma.

Dažniausiai „čaga“ maišoma su medžio augliais (jų išorė ir vidus yra šviesūs, paviršius lygus, o vidus primena medieną, iš jų gali augti šakelės) bei tikrosiomis pintimis (šios nuo „čagos“ skiriasi pilkšva spalva, lygiu paviršiumi, jų forma primena kanopą, o viršus ir apačia yra skirtingos tekstūros).

Tikroji pintisNepatyrę rinkėjai juodajį beržo grybą kartais sumaišo su paprastąja pintimi – visgi jos išvaizda stipriai skiriasi. Gedimino Gustaičio nuotrauka

Didėjant grybo pupuliarumui, atsiranda „čagos“ ūkiai

„Lietuvoje „čagos“ vis dar nesunku rasti, nors pastaraisiais metais ji išpopuliarėjo ir ją daug kas renka. Turgeliuose ji būna ir iš Estijos, Baltarusijos ar Rusijos – ten žymiai daugiau miškų, tad ir šio grybo randama gausiau“, – teigė vyras. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje jau kuriasi ir „čagos“ ūkiai – ją galima specialiu būdu „pasodinti“ ant medžių, tačiau derliaus tenka laukti net penketą metų. Vienas toks ūkis jau veikia ir Estijoje – iš jo produkciją perka ir „Wild Flow“.

„Čagą“ rinkti rekomenduojama toliau nuo miestų, didelių kelių, kur nėra didelio užterštumo.

Grybą rinkti galima visus metus. „Kai kas sako, kad geriausia tai daryti žiemą ar ankstyvą pavasarį. Tačiau tai veikiau ne dėl to, kad skirtingais metų laikais jis turėtų kitokį naudingųjų medžiagų kiekį, o todėl, kad nukritus lapams yra lengviausia jį pamatyti“, – spėliojo G. Gustaitis. Jis pridūrė, kad radus, šiek tiek grybo reikėtų palikti ant kamieno – tokiu būdu jis galės augti toliau.

Nereikėtų rinkti grybo nuo nudžiuvusių medžių. „Jei medis – negyvas, tai ir grybas – negyvas“, – perspėjo žinovas. Geriausia naudoti šviežią grybą (jį laikyti šaldytuve), arba sudžiovinti. „Jis yra labai kietas, tad suskaldyti gabaliukais ar sumalti reikėtų dar prieš džiovinant“, – patarė vyras. Pasak jo, sumalti „čagą“ sunku – ją įveikia tik tarybinė metalinė mėsmalė. Šaldytuve grybas gali būti laikomas iki pusės metų, džiovinto galiojimas – du metai. Džiovintą reikėtų laikyti tamsioje patalpoje sandariame inde.

Vartoti „čagą“ gali įvairaus amžiaus žmonės, ji yra tinkama ir vaikams. „Mano sūnus, kuriam dabar – septyneri, „čagą“ naudoja nuo mažų dienų ir ją labai mėgsta“, – kalbėjo vyras. Tiesa, grybo reikėtų vengti turintiems itin skystą kraują.

Pasak G. Gustaičio, Lietuvoje juodasis beržo grybas buvo vartojamas nuo senų laikų, vėliau primirštas, o dabar vėl populiarėja. „Visgi net užkietėję grybautojai ne visi jį pažįsta. Jis netinka maistui, o tik arbatai, tačiau yra vertingesnis už kitus mūsų miškuose augančius grybus. Daug dalyvaujam renginiuose, žmonės mums sako, kad apie grybą yra girdėję, tačiau ne visi yra jį matę“, – sakė „Wild Flow“ įkūrėjas.

Pastaruoju metu „čagos“ vaistinės savybės tapo intensyvių mokslinių tyrimų objektu. Daug tyrimų atliekama Tartu universitete Estijoje bei Sankt Peterburgo medicinos institute Rusijoje.

Apie autorių

Ventė Viteikaitė
Ventė Viteikaitė

Ventė Viteikaitė – žurnalistė ir sveikatingumo aistruolė, žmogaus sveikata besidominti jau daugiau nei dešimtį metų. Ventę itin domina mitybos įtaka sveikatai bei grūdinimosi svarba.

Susisiekite su Ventė Viteikaitė
Apie Firmus Medicus


Pamėk Mus Facebook'e